Kovo mėnesį jubiliejinį 60-ąjį gimtadienį sutinkantis seniausias Vilniuje tebeveikiantis kino teatras – „Skalvijos“ kino centras – ruošiasi svarbiai šventei. Apie kino teatro reikšmingus etapus bei jo ateitį kalbamės su „Skalvijos“ direktore Vilma Levickaite.

Gegužės 12 d. „Skalvijoje“ prasidės italų kūrėjo Piero Paolo Pasolini (1922–1975) filmų retrospektyva. Pirmoji, išsamesnė Pasolini filmų retrospektyva Lietuvoje buvo surengta šio tūkstantmečio pradžioje, nors ir iki tol pasirodydavo ir filmų (dažnai nelegaliai), ir tekstų apie jį.

Paskutinį gegužės sekmadienį Kino klasikos vakaruose „Skalvija“ pradeda rodyti japonų ir pasaulinio kino klasiko Yasujirô Ozu filmą „Labas rytas“ („Ohayo“, 1959). Filmą taip pat bus galima pamatyti birželio 6 ir 13 dienomis.

Nuo balandžio 1 d. „Skalvijos“ virtualioje kino salėje galima pamatyti du iškilaus britų kino režisieriaus Mike’o Leigh filmus „Nuogas“ („Naked“, 1993) ir „Paslaptys ir melagystės“ („Secrets and Lies“, 1996).

Virtualioje „Skalvijos“ kino salėje galima pasižiūrėti vieną svarbiausių Jeano-Luco Godard’o filmų – 1962 m. sukurtą „Gyventi savo gyvenimą“ („Vivre sa vie“). Filmas rodomas su lietuviškais subtitrais. Godard’as garsėja tuo, kad dažnai naudoja citatas. Filmuose jis cituoja Robert’ą Bressoną, Carlą Theodorą Dreyerį, visus įmanomus amerikiečių filmų žanrus, įvairiausius tekstus, kuria filmus-koliažus. Pateikiame skirtingų autorių – kino kritikų, režisierių ir teoretikų – citatas iš jų tekstų, skirtų filmui „Gyventi savo gyvenimą“.

Nuo sausio 22 d. virtualioje „Skalvijos“ kino salėje galima pasižiūrėti du Federico Fellini filmus – „Pienburniai“ („I vitelloni“, 1953) ir „8½“ (1962).

Metus pradedame su senomis bėdomis ir senais biudžetais, bet su nauja sprendėjų komanda. Jau dirba naujas kultūros ministras Simonas Kairys su viceministrais Daina Urbanavičiene ir Vygintu Gasparavičiumi, iš dalies atsinaujino ir LR Seimo Kultūros komitetas, kurio darbą savo videoperformansais netruko išgarsinti Petras Gražulis. Vis dėlto panašu, kad Vytauto Juozapaičio vadovaujamame komitete vyrauja kultūros simpatikai, tad kultūros sluoksniams kyla vilčių, jog daugelis rimtų klausimų bus sprendžiami iš esmės, gilinantis į šalies būtinybes. Diskusijos komitete (bei planuojant konferencijas dar iki pavasario sesijos) ėmė vykti nieko nelaukiant. 

Spalio 20–24 d. „Skalvijoje“ bus rodomi trys vieno svarbiausių čekų kino operatorių Jaroslavo Kučeros filmai – Jano Němeco „Nakties deimantai“ („Démanty noci“, 1964), Věros Chytilovos „Mes valgome rojaus medžių vaisius“ („Ovoce stromů rajských jíme“, 1970) ir Vojtěcho Jasný „Mano gerieji kraštiečiai“ („Všichni dobří rodácy“, 1985).

Šį spalį „Skalvijos“ kino klasikos vakaruose bus rodomas ispanų kino režisieriaus, kino kritiko, scenaristos ir pedagogo Víctoro Erice’s filmas „Svarainio saulė“ („El Sol del membrillo“, Ispanija, 1992). Erice (g. 1940 m.) – viena didžiųjų ispanų kino individualybių.

Liepos sekmadienias „Skalvijos“ kino klasikos vakaruose bus rodomas lenkų Naujosios bangos pradininko ir maištininko Jerzy Skolimowskio filmas „Gilus dugnas“ („Deep End“, „Na samym dnie“, D. Britanija, VFR, 1970). Tai pirmas anglų kalba kurtas režisieriaus filmas, susiejantis komediją ir brendimo filmą (coming of age), pasižymintis siurrealistine atmosfera ir puikiu garso takeliu – Cato Stevenso ir grupės „Can“ muzika.