7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

Raktažodis: Mikalojus Konstantinas Čiurlionis

Iš vidinio pasaulio

Koncerte „Iš pasąmonės saugyklų“ Kauno valstybinėje filharmonijoje liepos 10 d. pianistas Petras Geniušas fortepijono klavišais pasakos tai, kas slypi muziko pasąmonėje. Rečitalio programa atliepia to paties pavadinimo kompaktinę plokštelę, šiais metais išleistą „Baltic Mobile Recordings“, kuriai vadovauja Aleksandra ir Vilius Kerai. Laukdami koncerto, kalbamės su pianistu apie muziką – užrašytą, išmoktą, įsimintą ir nuolat skambančią pasaulio patyrimų gausme.

Su būgnais į juodąją skylę

Williamo Kentridgeʼo parodą Kaune (kuratorė – Virginija Vitkienė) aplankiau dar prieš karą. Jau buvome pripratę prie grėsmės to, kas galbūt neįvyks. Todėl tik žiūrėjau, gilinausi, stengiausi suprasti, apie ką kalba šis menininkas, neturėdama pašalinių minčių. Pranešimų iššifravimą sunkino tai, kad jis nemėgsta planuoti, pasiduoda atsitiktinumui – sugretina du vaizdinius ir laukia, kokį trečią jie išsikvies. Kūrinių reikėjo ieškoti po visą muziejų (paroda sukomponuota kartu su scenografe Sabine Theunissen). Netoli įėjimo ant vidinio kiemo sienų nupieštų juodų figūrų procesija paskui atgijo ekranuose.

Elektros tinklais ateina Čiurlionis

Kasdienybė – vienas gražiausių, tiksliau, vienas kūrybiškiausių žodžių. Juk kūrybinis procesas vyksta ne tik tada, kai rankoje teptukas, molis, medis ar mikliai spaudžiami klaviatūros mygtukai, o, matyt, ir tada, kai mintys laisvai sau klajoja žiūrėdamos pro langą, nešdamos šiukšles į konteinerį, rašydamos natas ant elektros laidų penklinės ar skaičiuodamos kieme flamingus. Paraleliniuose pasauliuose žvilgsniai sugaudo skubančio miesto vizualinę taršą bei senamiesčio stogus, kurie reflektuoja visas saulės patekėjimo, nusileidimo fazes ir kaskart priverčia mus aikčioti. Viskas nusėda ant odos, apsigaubia sapnais ir kažkur tarp riebaluotų pirštų, valant ant švaraus kilimo išpiltą jogurtą, gimsta kūryba. Ir ji yra šventa.

Mes jautėme jo gerumą ir kilnią širdį

Apie Stasį Goštautą – ispanistikos profesorių, vertėją, PEN klubo narį, dailėtyrininką, žurnalistą, redaktorių – šiandien jau tenka kalbėti būtuoju laiku. Stasys Goštautas mirė Bostone šių metų kovo 12 d., savo darbais išvaręs labai ryškią vagą lietuvių išeivijos kultūroje, ispanistikos ir čiurlionistikos baruose.

Gilintis, kelti klausimus, tikrinti

Kalbinu Rasą Žukienę – dailės istorikę, kritikę, parodų kuratorę ir Vytauto Didžiojo universiteto dėstytoją. Ji yra Tarptautinės dailės kritikų asociacijos (AICA) ir Lietuvos dailės istorikų draugijos narė. 1986 m. baigė Lietuvos dailės institutą, 1987–1993 m. dirbo Nacionaliniame M.K. Čiurlionio dailės muziejuje, nuo 1991 m. dirba Vytauto Didžiojo universitete, 2001–2008 m. buvo Menotyros katedros vedėja, nuo 2013 m. profesorė.

Senasis ir naujasis Vilnius

Rugsėjo 18–20 d. Marijos ir Jurgio Šlapelių namas-muziejus, vadovaujamas Jolantos Paškevičienės, pristatė artistinių iniciatyvų festivalį „Salve!“, skirtą Vilniui pasveikinti. Festivalio sumanymo aprašyme figūruoja apvalūs jubiliejiniai skaičiai – tai ir artėjantis sostinės 700 metų jubiliejus, ir birželį COVID-19 sutrikdyta Marijos Piaseckaitės-Šlapelienės 140 metų gimimo sukaktis. Visa tai, žinoma, yra svaru, tačiau man šis muziejus ir Marija Piaseckaitė-Šlapelienė pirmiausia reikšmingi kaip moteriškasis Vilniaus naratyvas, ryškiai įsiterpiantis į labai maskulinišką pasakojimą, pradedant kunigaikščiu Gediminu, baigiant signatarų balkonu, į kurį nė vienos tėvynę kūrusios neįleido nei Nepriklausomybės aktą skelbiant, nei jo jubiliejų prieš kelerius metus minint. O visuomenininkių vaidmuo valstybę kuriant, puoselėjant ir vėliau gyvastį okupacijos metais palaikant itin reikšmingas, vis labiau viešinamas tik pastaruoju metu. Todėl festivalis „Salve!“ ir visa muziejaus veikla yra tarsi šios istorijos dalies gyvasis liudijimas, turintis ryškų visuomeninį skambesį.

Nerimastingos sielos

2018-ųjų liepos viduryje, pakeliui į Avinjono festivalį stabtelėjus Paryžiuje, teko aplankyti paskutinę dieną Orsė muziejuje rodomą Baltijos šalių simbolistinės dailės parodą, kuriai buvo ilgai ruoštasi ir kuri tapo vienu svarbiausių nepriklausomybės šimtmetį mininčių Estijos, Latvijos ir Lietuvos kultūrinių renginių Prancūzijos sostinėje.

Prasidėjo „Čiurlionio dialogai“

Sausio 6 d. Čiurlionio namuose Vilniuje įvyko įspūdingas fortepijono rečitalis „Sidabro amžius“, kuriame Mikalojaus Konstantino Čiurlionio ir Aleksandro Skriabino kūrinius skambino Peteris Laulas (Estija, Rusija). Čiurlionio namų vadovas pianistas Rokas Zubovas pristatė visą koncertų ciklo „Čiurlionio dialogai“ idėją. Anot jo, Čiurlionio namai jau pradėjo aktyviai rengtis artėjančioms Čiurlionio 150-osioms gimimo metinėms, kurios bus minimos 2025 metais. Vienas tikslų – noras pasiekti, kad Čiurlionio kūrybos interpretacija sulauktų kuo daugiau tarptautinių refleksijų. Todėl 2020-aisiais rengiamas koncertų ciklas pavadinimu „Čiurlionio dialogai“.

Poetocentrinė fotografija

Žinomas fotografas Lietuvos nacionaliniam muziejui padovanojo visą savo paveiksluotų kultūros žmonių portretų archyvą: 80 000 negatyvų ir apie 2600 originalių atspaudų. 1963–2000 m. Lietuvos kultūros metraštis eksponuojamas gruodžio 4 d. atidarytoje parodoje.

Apie gyvenimą dainose

Balandžio 23 d. Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje buvo pristatyta dr. Karinos Firkavičiūtės knyga „Życie w pieśni karaimskiej – Life in Karaim songs – Gyvenimas karaimų dainose – Tirlik karaj jyrlarynda“. Knygą išleido Lenkijos karaimų sąjungos leidykla „Bitik“ ir Lietuvos muzikos ir teatro akademija, leidimą finansavo Lenkijos kultūros ir tautinio paveldo ministerija bei Vroclavo miestas.

PUSLAPIS
5