7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

Raktažodis: Kinas

Pavasario „Kinas“

Rašydama apie Nuri Bilge Ceylano kiną, Rūta Birštonaitė apibūdina labai žmogišką būseną, ypač išryškėjančią tamsiuoju metų laiku: „Gulėti ar eiti – net nežinau, kas labiau patinka Nuri Bilge Ceylano personažams. Tiesa, ir viena, ir kita yra susiję su atsakymo į tą patį klausimą ieškojimu. Kaip būti su savimi ir su kitais – šis klausimas personažams neduoda ramybės ir verčia keliauti, kur akys veda, arba, atvirkščiai, atsiduoti nejudrumui ir mąstymo tuštumai.“

Operos vedlys

Istorijoje taip susiklostė, kad buvusioje Sovietų Sąjungoje visi mirę ar gimę 1953-iųjų pirmąją kovo savaitę liko nepastebėti. Kovo 5-ąją mirė sovietų diktatorius, kurio pavardės nesinori minėti. Visą dėmesį sutelkus į jo laidotuves, viskas aplink buvo pamiršta. Taip tyliai kovo 7-ąją mirė Lietuvos operos tėvas, senelis, laivo kapitonas ir kitų garbingų epitetų nusipelnęs dirigentas Mykolas Bukša. 2023-iaisiais nuo maestro mirties sukako 70 metų. Operos ir baleto teatras dirigentui neskyrė spektaklio, neparengė parodos, nemačiau naujos knygos, filmo, radijo laidos ar panašių dalykų. Todėl jaučiu pareigą visuomenei priminti šio didžio žmogaus nuopelnus Lietuvos operai, o nežinantiems pristatyti, kas buvo tas Mykolas Bukša, kurio vardo gatvė Vilniuje yra privačių namų kvartale už Santaros klinikų, o ne miesto centre, kur maestro daugelį metų gyveno.

Kas įsiminė 2023-iaisiais

Kaip ir kiekvienais metais, „7md“ autorių klausėme, kokie šių metų kino reiškiniai – filmai, serialai, knygos, festivaliai ir t.t. – įsiminė labiausiai ar nebuvo pakankamai aptarti.

Muzikos skilties autoriai apie 2023-iuosius

Tenka pripažinti: kaip ir Lietuvos kultūros tarybos ekspertai, vertindami jiems pateikiamus projektus, taip ir muzikinio gyvenimo vertintojai, išskirdami prasmingiausius darbus, tapusius reiškiniu, nesame visai objektyvūs. Visko neaprėpiame net Vilniuje, o reikėtų pamatyti plačiau: išgirsti kauniečių darbus (ar reiškiniu buvęs simfoninis orkestras neprarado pozicijų? Gal muzikinį gyvenimą praturtino naujas spektaklis ar festivalio šuoras? Intrigavo pastatyta Miko Petrausko operetė); reikėtų gyvai vertinti Klaipėdos muzikinio teatro darbus, festivalius, koncertus (ne tik pagal puikią sklaidą); atrodo, kad pajūryje įdomiu reiškiniu tampa Mindaugo Bačkaus vadovaujamas kamerinis orkestras. Štai Panevėžio muzikinio teatro vadovė Kotryna Nekrošiūtė už teatro aukšto meninio profesionalumo skrydį ir Broniaus Kutavičiaus operos-poemos „Strazdas – žalias paukštis“ pastatymą apdovanota 2023 metų panevėžietės titulu. Spektaklio nemačiau, bet darbas reikšmingas ne tik miestelėnams – atliktas skambant gyvai muzikai. Jeigu teatras bus remiamas, kūrybinga vadovė tikriausiai galės kolektyvą įgalinti tapti savitu reiškiniu vertinant ne tik regionų kriterijais.

Kinas ir muzika

Tikriausiai daugelis sutiks, kad muzika filmuose – toks pat svarbus elementas, kaip ir vaizdas. Net jos nebuvimas išreiškia tam tikrą režisieriaus ar režisierės poziciją. Tad šventiniame numeryje nusprendėme daugiau dėmesio skirti kino muzikai. Kokios gi šventės be muzikos!

Paveldėtojai

Skulptorių filmai – kaip diversantai kino festivalyje (ir Deimantas Narkevičius, ir Dainius Liškevičius kadaise baigė skulptūrą Vilniaus dailės akademijoje). Juos tikriausiai sunku vertinti iš kino perspektyvos, nes jų ištakos – ankstyvųjų videomeno kūrėjų nuostata kurti „antikiną“, niekinti pasakojimo principus, vengti intrigos, įtraukiančios dramos, intensyvaus ritmo. Prisiminkime Andy Warholo filmą „Miegas“ („Sleep“, 1964), kur penkias valandas ir 21 minutę rodomas miegantis menininko mylimasis Johnas Giorno. Kai po 45 minučių išeinantys žiūrovai pareikalavo grąžinti pinigus, Los Andželo kino teatro vadybininkas Mikeʼas Getzas jiems sakė: „Klausykit, jūs žinojote, kad pamatysite kažką keisto, neįprasto, drąsaus, trunkančio šešias valandas.“

Gelmės šviesa

Rudenėjančiame Vilniuje spalio 22 d. Šv. Kotrynos bažnyčioje nuskambėjo kompozitoriaus Algirdo Klovos atminimui skirtas koncertas „Gelmės šviesa per skambesį ir žodį“. Tai buvo paskutinis tarptautinio dainuojamosios poezijos festivalio „Tai aš“ renginys. Šiemet festivalis, puoselėjantis autorinės dainos žanrą, šventė savo dvidešimtąjį gimtadienį. Gražus sutapimas – spalio 26 d. Algirdas būtų minėjęs 65 metų sukaktį. Prie festivalio kompozitorius taip pat yra prisidėjęs – organizavo koncertus „Muzika iš šaknų“ bei renginius vaikams.  

Kai kinas tampa įrankiu

Alisa Kovalenko – ukrainiečių režisierė, kino režisūrą studijavusi Kyjive ir Varšuvoje. Jos pirmasis dokumentinis filmas „Alisa karo lauke“ („Alisa w krainie wojny“, 2015) buvo pristatytas tarptautiniame Amsterdamo dokumentinių filmų festivalyje, kaip ir vėliau sukurtas „Rungtynės namuose“ („Home Games“, 2018). Trečiasis jos filmas „Mūsų neužgesins“ („My ne zgasnemo“, Ukraina, Lenkija, Prancūzija, 2023) – apie Donbaso kaimeliuose gyvenančius paauglius ir jų trumpą pabėgimą nuo kasdienybės į Himalajus.

„Nepatogaus kino“ programos sudarytojai rekomenduoja

Spalio 12–29 d. vyksiantis festivalis „Nepatogus kinas“ parodys daugiau nei 50 filmų žmogaus teisių, politikos, aplinkosaugos ir socialinėmis temomis. Tradiciškai paprašėme festivalio programos sudarytojų „7 meno dienų“ skaitytojams pristatyti po kelis labiausiai įsiminusius filmus.

Pianistai

Praėjusį savaitgalį nuskambėjo paskutiniai IX Tarptautinio Mikalojaus Konstantino Čiurlionio pianistų ir vargonininkų konkurso akordai. Tai seniausias tradicijas puoselėjantis ir didžiausią tarptautinį pripažinimą pelnęs Lietuvos konkursas, kuriame kaskart varžosi gausus itin ryškių atlikėjų būrys iš viso pasaulio.

PUSLAPIS
37