„Canto Fiorito“ (kuriame dabar nuolat dainuoja Ieva Gaidamavičiūtė, Renata Dubinskaitė, Saulė Šerytė, Povilas Vanžodis, Nerijus Masevičius) jau pradėjo skaičiuoti vienuoliktus metus. Senosios muzikos ansambliui, atliekančiam muziką, parašytą prieš 400 ar 300 metų, tai akimirksnis. Tačiau skaičiuojant mūsų laikmečio virsmais ir sąlygomis, „Canto Fiorito“ labai ilgai didvyriškai laikosi kaip savo idėjas tvirtai skleidžiantis kolektyvas, neišduodantis savojo kelio, nekeičiantis meninės krypties. O turint omeny, kad išsilaikote daugiausia iš projektinių lėšų ir nesate globojamas kokios nors kultūrinės institucijos, iškart norisi paklausti: kokia tokio jūsų atsidavimo senosios muzikos menui priežastis?

Kovo 3–23 dienomis Vilniuje, Valdovų rūmuose, vyko 10-asis tarptautinis Marco Scacchi senosios muzikos festivalis, šiemet daugiausia dėmesio skyręs Renesanso ir baroko muzikai. Kovo 23-iąją, minint Senosios muzikos dieną, nuskambėjo baigiamasis festivalio koncertas – Didžiojoje renesansinėje menėje atlikta Alessandro Scarlatti oratorija „Šventasis Kazimieras“ („S. Casimiro, Rè di Polonia“). Šio kūrinio vilniečiai buvo klausęsi senokai – prieš 15 metų, kai 2009-aisiais, Vilniui tapus Europos kultūros sostine, sceninį oratorijos pastatymą Šv. Kotrynos bažnyčioje parodė festivalio „Banchetto musicale“ rengėjai.

Gražus sumanymas – prikelti Vilniaus Žemutinėje pilyje XVII a. rodytus operos spektaklius, nuo kurių prasidėjo operos istorija Lietuvoje. Prieš penketą metų, 2018-aisiais, parodytas rekonstruotos „Elenos pagrobimo“ (1636) – pirmosios operos Lietuvoje – pastatymas. O šiais metais atkurtas dar vienas anais laikais, Žemutinėje pilyje reziduojant Lenkijos karaliaus ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio dvarui, įvykęs operos pastatymas „Andromeda“ (1644). Deja, šių, kaip ir trečiosios Vilniuje pastatytos operos „Apviltoji Kirkė“ (1648), yra išlikę tik libretai, parašyti į Lietuvą operą atvežusio Vladislovo IV Vazos dvaro sekretoriaus Virgilio Puccitelli.

Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro (KVMT) baleto trupės repertuaras praturtėjo dar trimis kūriniais – šokio spektaklių vakare „Sapnai ir kaktusai“, kurio premjera Žvejų rūmuose įvyko kovo 17 ir 18 d., parodyti lenkų choreografo Roberto Bondaros ir švedų choreografo Alexanderio Ekmano darbai. Jie sukurti jau prieš kurį laiką, tačiau vis stiprėjančios Lietuvos uostamiesčio baleto trupės pastangomis įgavo dar vieną įdomų pavidalą, tapsiantį ir šiuolaikinio Lietuvos baleto istorijos dalimi.

Vaikystėje dažnai sapnuodavau, kad sunkiai kvėpuodama įsibėgėju ir pašoku. Pašokusi įgaunu galią sklęsti horizontais, vis nusileisdama, tačiau užsispyrusiais šuoliais vėl ir vėl pakildama. Atrodo, kad panašūs sapnai lanko ir meksikietį kino režisierių Alejandro Gonzálezą Iñárritu. Būtent tokiu vaizdiniu jis pradeda naujausią savo filmą „Bardo“ („Bardo, falsa crónica de unas cuantas verdades“, Meksika, 2022), kuris prieinamas „Netflix“ platformoje. Gilinimasis į žmogaus psichologiją pasitelkiant siurrealistinį minčių ir realaus pasaulio suplakimą – Iñárritu vizitinė kortelė, tačiau šį kartą režisierius kviečia panerti dar giliau.

Sausio mėnesį Lietuvoje viešėjo dramos terapeutė, mokytoja ir aktorė iš Libano Nazha Harb. Ji dalyvavo menų agentūros „Artscape“ įgyvendinamame taikomojo teatro projekte BATS (Baltic Applied Theatre School). „Šikšnosparniai“ – tai tęstinė mokymų programa, truksianti visą pirmąjį 2020 m. pusmetį ir apimsianti visas tris Baltijos valstybes. Sausį Vilniuje, Taline ir Rygoje Nazha Harb vedė mokymus scenos menų profesionalų ir edukatorių grupėms, dalijosi savo darbo kalėjimuose patirtimi. Su Nazha susėdome pasikalbėti apie šio darbo specifiką ir prasmę. 

Šeštojo tarptautinio Marco Scacchi senosios muzikos festivalio svečiai – ansamblis „Profeti della Quinta“ (Šveicarija): Doronas Schleiferis, Romanas Melishas (kontratenorai), Lioras Leibovici, Jacobas Lawrence’as (tenorai), Elamas Rotemas (bosas, ansamblio vadovas), Orí Harmelinas (kitaronas). Kovo 12 d. Valdovų rūmuose ansamblis pristato programą „Ariadnės rauda. Italų Renesanso muzika nuo Rore iki Monteverdi“, kurioje atskleidžiama vieno populiariausių XVI a. dvaro muzikos žanrų – madrigalo – raida nuo Renesanso iki ankstyvojo baroko, drąsios, eksperimentinės to meto idėjos. Gyvybingumu sceną puošiantys dainininkai istoriškai pagrįstu atlikimu kviečia prisiminti ir iš naujo išgyventi muzikinį Renesanso ir baroko srovių tekėjimą, kuris tryško ir Lietuvos didžiųjų kunigaikščių dvare. Kalbiname visame pasaulyje koncertuojančio ansamblio „Profeti della Quinta“ įkūrėją ir vadovą – dainininką, klavesinininką ir kompozitorių Elamą Rotemą, kuris  pasakoja apie vienuolika metų trunkančią bendrą ansamblio kelionę, kūrybiškumą ir šiuolaikinio muzikanto kasdienybę.

Ką tik pasibaigusios ketvirtosios „JCDecaux premijos“ parodos kuratoriai Monika Kalinauskaitė ir Adomas Narkevičius iš 75 atsiųstų menininkų paraiškų atrinko penkis, kurie ir buvo pristatyti Šiuolaikinio meno centro parodoje pavadinimu „Ne dėl to, kad kas prašė“. Kodėl norisi pagalvoti apie šį projektą? Nes jau kelintą kartą atėjus į „JCDecaux premijos“ parodą pasijaučiu mažumėlę apgautas, taip neartikuliuotai, kažkur tarp inkstų ir kepenų. Iki galo nepavyksta patikėti kuratorių pasakojamomis istorijomis, kad ir kaip įtikinamai jie tai daro. Vis pagalvodavau, kur čia šuo pakastas. Vietoj šuns radau pinkles.

Vadinamieji charakteriniai šokiai – daugelio klasikinių baletų puošmena, leidžianti šokėjams atskleisti savo temperamentą ir artistiškumą, įvairių tautų stilizuotų sceninių šokių stilistinius skirtumus. M.K. Čiurlionio menų mokyklos Baleto skyriuje daug metų šią discipliną dėsto nuostabi pedagogė Aušra Gineitytė, gebanti atskleisti jaunųjų šokėjų individualybę.

Kovo 11-osios išvakarėse (kovo 10 d.) LDK valdovų rūmų Renesansinėje menėje įvyko koncertas tarsi su smagiomis politikos ir kultūros sąsajomis. Pasaulio klasikos apsuptų esto bei latvio kūrinių programą sumanė ir su Lietuvos kameriniu orkestru atliko gana jaunas (netrukus sulauksiantis 40-ies metų) smuikininkas ir dirigentas Hugo Ticciati. Jis gimė Jungtinėje Karalystėje, gyvena Švedijoje, koncertuoja didžiosiose Europos ir JAV salėse. Atlikėjas nuolat skiria dėmesio mūsų kraštų kompozitoriams – bendradarbiauja su Arvo Pärtu, Erkki-Svenu Tüüru, Pēteriu Vasku ir kitais. Svarbiausia – mumis domisi savo toną turintis smuikininkas, subtilus muzikantas.