Rudenėjančiame Vilniuje spalio 22 d. Šv. Kotrynos bažnyčioje nuskambėjo kompozitoriaus Algirdo Klovos atminimui skirtas koncertas „Gelmės šviesa per skambesį ir žodį“. Tai buvo paskutinis tarptautinio dainuojamosios poezijos festivalio „Tai aš“ renginys. Šiemet festivalis, puoselėjantis autorinės dainos žanrą, šventė savo dvidešimtąjį gimtadienį. Gražus sutapimas – spalio 26 d. Algirdas būtų minėjęs 65 metų sukaktį. Prie festivalio kompozitorius taip pat yra prisidėjęs – organizavo koncertus „Muzika iš šaknų“ bei renginius vaikams.  

Kompanijos „Riverside Music“ prodiusuojamas Londono Karališkosios filharmonijos orkestras (LKFO) spalio 12 ąją koncertavo Kauno „Žalgirio“ arenoje ir papuošė „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ programą. Tad ramų, auksu žėrintį spalio vakarą galėjome žavėtis ne tik šio orkestro klasikiniu aiškiu muzikavimu, bet ir lietuviškais akcentais, kuriais buvo papildyta kolektyvo programa.

Visi menininkų metai verti pagarbos. Jų darbai išryškina įvairias tendencijas: inovatyvumą, gyvenamąjį laiką atspindinčias kūrybines paieškas, edukacines pastangas. Tenkinantys snobų kultūrą, menininkų saviraišką įvairiuose žanruose, kūrybos terpėse. Deja, mes ne viską pamatome. Gailiuosi, kad iš arčiau neturiu galimybės matyti žymaus sujudimo Klaipėdos muzikiniame teatre.

Algirdo Klovos kūrybinė biografija nesirikiuoja į tvarkingą eilę, kurią galima lengvai atsekti ir aprašyti. Ji išsikerojusi plačiai lyg didžiulis medis, dar ir šakų atšakėlių vainikais pasipuošęs. Kiek visko aprėpęs gyvenime! Galbūt viena stambiausių šakų būtų folkloras: nuo 1984 m. dalyvavo „Ratilio“ veikloje, vėliau buvo tarptautinio instrumentinio folkloro festivalio „Griežynė“ vienas organizatorių, ansamblio „Vydraga“ įkūrėjas ir vadovas. Gretima šakelė – country muzika. Buvo vienas iš asociacijos įkūrėjų, viceprezidentas, ne kartą pripažintas geriausiu country instrumentininku Lietuvoje, grupės „Kikilis“ įkūrėjas ir vadovas, taip pat bluegrass asociacijos narys ir atstovas Lietuvoje, vienas pirmųjų propagavo world muziką, dalyvavo tarptautinėse mugėse. Su įvairiais atlikėjais būrė ansamblius, koncertuodamas išmaišė visą Lietuvą, užsienio šalis, festivalius.

Akordeono Lietuvoje užmirštu instrumentu tikrai nepavadinsi. Čia jam skiriama nemažai dėmesio. Turime ir šiam instrumentui skirtą festivalį, ir nemažai gerų akordeonininkų, ir puikių pedagogų. O štai ir Vilniaus festivalis skiria jam, galima sakyti, atskirą koncertą.

Vėl negaliu nepradėti straipsnio nuo to, koks sunkus laikas dabar meno renginiams. Pats pabandęs muzikuoti beveik po metų pertraukos, pajutau, kaip sunku tai daryti, todėl puikiai suprantu ir atlikėjus, ir organizatorių rūpesčius. Pirmasis Vilniaus festivalio koncertas „Viva Vivaldi!“ įvyko birželio 6 d. Lietuvos nacionalinėje filharmonijoje. Po karantininės pertraukos tai buvo vienas iš retų filharmonijos renginių, kuriame galėjome tapti „gyvaisiais“ klausytojais.

Patys žinote, koks sunkus dabar laikas koncertams, įvykiams, festivaliams, bet, keisčiausia, jie vyksta. Festivalis „Vilnius Mama Jazz“, negalėjęs įvykti pernai rudenį, nuskambėjo paskutinį gegužės savaitgalį. Prasidėjo 27 d. Lietuvos „džiazo kalinio“, fotografo Vytauto Suslavičiaus darbų paroda „Įkalinti džiaze“.

Per karantiną Lietuvos džiazo muzikai tikrai nesėdi rankų sudėję. Jau rašiau apie neseniai pasirodžiusius Skirmanto Sasnausko ir Vitos Rusaitytės-Sasnauskienės bei Juozo Milašiaus leidinius, buvo ir daugiau džiazo muzikantų leidybos, o dabar turime ir naująjį, jau antrą, gitaros virtuozo Mindaugo Stumbro darbą „Inspirations“, kuris visai netrukus pasieks mus ir vinilo plokštelės pavidalu.

Visai neseniai muzikus ir norinčius jais tapti pasiekė įdomus leidinys – vokalinio lavinimo metodinė priemonė „Svingas lengvai ir žaismingai“. Knygelės autoriai – džiazo ir populiariosios muzikos dainininkė, pedagogė, aranžuotoja bei kompozitorė Vita Rusaitytė-Sasnauskienė ir džiazo muzikantas, kompozitorius bei pedagogas Skirmantas Sasnauskas. Leidinys supažindina jaunimą su svingo vokalo melodine ir ritmine stilistika, elementais, dainavimo būdais. Ją sudaro 9 žaismingi vokaliniai pratimai, kurių kiekvienam pritaikytas nesudėtingas, patogus ištarti, suprantamas trumpas tekstas, bliuzo improvizacijos ir ritminiai pratimai.

Kokie renginiai, kūriniai, leidiniai, asmenybės, veikla ir pan. buvo itin reikšmingi šių metų Lietuvos muzikiniam gyvenimui, nepaisant pandemijos, įnešė svarbių naujų idėjų ar formų arba prasmingiausiai atliepė istorinės-kultūrinės atminties aspektą?