Raktažodis:

Kai klasika smelkiasi į sielą

Saulės spindulių ir vėjo nugairinti poilsiautojai yra kviečiami ne tik džiaugtis vasaros teikiamasi malonumais, bet ir užsukti į Palangoje vykstančius renginius. Vienas iš tokių – jau devintus metus rengiamas festivalis „Ave Maria“. Liepos 23-iąją muzikos mylėtojus į Palangos Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčią pakvietė festivalio atidarymo koncertas, įvykęs iš karto po sekmadieninių Mišių. Šį kartą nuskambėjo graudulingas, o kartu ir viltingai šviesus W. A. Mozarto „Requiem“, parašytas solistams, chorui ir orkestrui.

Gražinos Vitartaitės kūrybos paroda „Peizažo metamorfozės“

Liepos 25 d., antradienį, 18 val. Dailininkų sąjungos galerijoje (Vokiečių g. 2, Vilnius) atidaroma tapytojos Gražinos Vitartaitės kūrybos paroda „Peizažo metamorfozės“. Paroda, papildanti dailininkės jubiliejinių parodų ciklą, vyks iki rugpjūčio 9 d.


Gražina Vitartaitė: „Man peizažas – tai noras ir galimybė tapyti patirtą galingą gyvenimo įspūdį. Beribį. Neaprėpiamą. Neperžvelgiamą. Visuomet nenutrūkstamai vykstantį. Vykstantį praeityje, dabar ir amžinai. Vykstantį gelmėje ir ore. Atsinaujinantį nuolat. Virstantį vis kita forma, vis toje pačioje gimtoje vietoje, į kurią šaknimis įaugau. Tas stiprus gamtos metamorfozės jausmas smelkia iki panagių ir stimuliuoja visą mano gyvenimo darbą. Peizažas, kurį pasirinkau gamtos ir paties gyvenimo reginiui nusakyti, - tai tapybos laukas, kuriame spalva sukuria erdvę, šviesą, judėjimą ir gali perteikti stiprų jausmą, daugialypį jutiminį pasaulį, kur praeina labai plona riba tarp abstrakcijos ir natūros. Visas mane supantis kraštovaizdis yra pilnas  – gelmė ir oras yra pripildyti nykstančių formų ir virstančių naujomis formomis, nauja kokybe. Burbuliavimo, kitimo, virsmo procesas vyksta be pradžios ir be pabaigos amžinybėje.“


Parodos architektė Audronė Ercmonaitė teigia, kad G. Vitartaitė savo kūryboje vis labiau linksta į spalvą ir potėpį kaip pagrindinę tapybos meninę kalbą. „Ankstyvuosiuose darbuose prisistačiusi kaip figūrinės kompozicijos meistrė, gerai įvaldžiusi formos piešinį, ji kuo toliau, tuo labiau atsisako objekto formos konstravimo, jos piešinio, idant tapybos kalboje dominuotų spalva ir potėpis. G. Vitartaitės tapybos objektais tampa judėjimas, pasaulis, jo komponenčių visuma, begalybė, laikas ir panašūs sunkiai apibrėžiami kalbos struktūromis objektai. Jos tapyba nesiekia vaizduoti, aiškinti, akcentuoti, bet leidžia pajausti pilnatvę, harmoniją.


Dailininkė savo kūryboje nesistengia teikti per didelės reikšmės atskiriems kūrybos etapams ar darbams. Jos tapyboje dominuoja laisvas, artistiškas žaidimas, priešingas reguliavimui, vangiam dėsningumui. Tame akimirkos žavesyje, kurį dailininkė lengva ranka užfiksuoja paveiksluose, slypi atsikartojantis nepaliaujamai judančios ir pulsuojančios visumos dėsnis.“
Gražinos Vitartaitės paroda Dailininkų sąjungos galerijoje vyks iki rugpjūčio 9 d. Parodos lankymas – nemokamas.


Rėmėjai: LR Kultūros ministerija, Lietuvos kultūros taryba, Lietuvos dailininkų sąjunga.

 

Karikatūrų paroda „Humoristinis brizas“ Klaipėdoje

2017 m. liepos 27 d. 17.00 val. „Klaipėdos galerijoje“, Bažnyčių g. 6, vyks satyrinių, humoristinių piešinių ir karikatūrų parodos – konkurso „Humoristinis brizas. Neužšąlantis kultūros uostas“ atidarymas.


„Klaipėdos galerijoje“ jau ketvirtus metus rengiamoje tradicinėje Nacionalinės karikatūristų asociacijos „Humor sapiens“ parodoje, dedikuotoje Jūros šventei, pristatoma geriausių šalies karikatūristų kūryba. Lietuvos humoristai šmaikščiai ir išmoningai gvildena žmogaus,  jūros ir mus supančios aplinkos problemas, per praeities ir dabarties humoristinę, satyrinę prizmę linksmai ir rimtai dalijasi įžvalgomis apie praeitį ir ateitį, nenutoldami nuo mus supančių realijų, vertina žmogaus būties, prasmės ir galimybių evoliuciją.
 
Karikatūrų paroda „Humoristinis brizas“ suteikia galimybę per lengvą lyg gaivus brizas humoro formą tarsi iš šalies pažvelgti į beprotiškai fantastišką gyvenimo tėkmę. Humoras gelbsti net sunkiausiomis gyvenimo akimirkomis, jis gali būti optimizmo stimuliatorius, neleidžiantis nugarmėti į pilkumos verpetus, kemsynus ar akivarus. Karikatūros padeda ne tik nugalėti mąstymo inerciją, stereotipus, bet įtraukia ir užburia lankytojus, suteikia vilties irklus visiems, kurie ieško ir nori įsilieti į bendrą idėjų generavimo procesą.

Parodas „Humoristinis brizas“ organizuoja Nacionalinė karikatūristų asociacija „Humor Sapiens“. Parodos kuratorius – šalies ir užsienio linksmosios grafikos mėgėjams gerai žinomas klaipėdietis dailininkas karikatūristas, Nacionalinės karikatūristų asociacijos narys Evaldas Vėgėlė.

Karikatūristų bendruomenė dėkoja viešajai įstaigai „Klaipėdos šventės“, kurios darbuotojų pastangų dėka gaivaus humoro brizas jau ketvirti metai paeiliui aplanko uostamiestį.

Maloniai kviečiame apsilankyti!

Paroda veiks iki rugpjūčio 10 dienos.

 

Andriaus Zakarausko tapybos darbų paroda „Grubi linija“

Maloniai kviečiame į Andriaus Zakarausko tapybos darbų parodos „Grubi linija“ atidarymą Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje.
 
Renginys vyks liepos 27 d. 18 val. Parodų salėje, III a.
 
A. Zakarauskas 2009 m. pelnė I vietą „Jaunojo tapytojo prizo“ konkurse , o 2011 m. – Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos įsteigtą Jaunojo kūrėjo premiją, jo kūrinių galima rasti privačiose kolekcijose Lietuvoje ir užsienyje. Per parodos atidarymą skambės Tautvydo Bajarkevičiaus kurta muzika.
 
 

Socialinio meno parodoje „Mano istorija“ žymūs autoriai

Liepos 26 d., trečiadienį, 18 val. Pamėnkalnio galerijoje (Pamėnkalnio g. 1, Vilnius) atidaroma socialinio meno paroda „Mano istorija“. Paroda vyks iki rugpjūčio 15 d.


Projektas „Mano istorija“ kuriamas profesionalaus meno kūrėjams bendradarbiaujant kartu su sostinės Dailininkų sąjungos galerija bei VA Caritas priklausomų asmenų bendruomene „Aš esu“ (Vilnius). Projektu siekiama meno priemonėmis teigiamai paveikti nuo priklausomybių kenčiančių žmonių sveikatą ir dvasinę gerovę, skleisti žinią apie pagalbos priklausomiems asmenims galimybes bei mažinti stigmatizuojantį visuomenės požiūrį į priklausomybės ligą.


Parodoje Pamėnkalnio galerijoje pristatomi menininkų kūriniai, įkvėpti asmeninių istorijų, kurias sveikstantieji nuo įvairių priklausomybių užrašė kūrybinio rašymo dirbtuvėse. Dirbtuvių vadovas rašytojas Vidas Dusevičius pasakoja, jog per keturis birželį priklausomų asmenų bendruomenėje „Aš esu“  įvykusius susitikimus ir pokalbius atsirado visas pluoštas „mano istorijų“, kuriose bendruomenės nariai dalijasi savo kasdienybės džiaugsmais ir rūpesčiais, liūdi, prisimena, pasakoja, juokiasi, svajoja, svarsto kaip gyveno, dabar gyvena ir kaip norėtų gyventi ateityje. „Juk kai pasakojame istorijas, atrandame save. Ir kai klausomės ar patys jomis dalijamės – istorijos keičia mus. Penkiolika Lietuvos menininkų skaitė šias istorijas, jose ieškojo „savo istorijos“ atspindžių ar nuotrupų, to kas rūpi, užkliudo, paliečia. Ar tiesiog eilėraščio nuotaikos, gal ryškesnės frazės, ar įdomesnio sakinio. Taip „Aš esu“ bendruomenės narių pasakojimai, jų istorijos ir jų gyvenimo fragmentai virto tapybos, video, fotografijos ir kitais meno kūriniais. Galbūt „jos“ ar „jo“ istorija yra ir mano ar mūsų istorija“.


Parodos menininkai: Jovita Aukštikalnytė-Varkulevičienė, Antanas Dubra, Vidas Dusevičius, Robertas Gritėnas, Dovilė Gudačiauskaitė, Jurgita Juodytė, Andrius Kviliūnas, Sigita Maslauskaitė, Rimantas Milkintas, Visvaldas Morkevičius, Yana Ross, Jelena Škulienė, Ula Šimulynaitė, Audra Vau (Vaupšienė), Andrius Zakarauskas.


Projekto kuratoriai: Andrius Zakarauskas, Vidas Dusevičius.
Rėmėjai: LR Kultūros ministerija, Lietuvos kultūros taryba, Lietuvos dailininkų sąjunga.
Parodos laikas: 2017 07 26 – 2017 08 15. Pamėnkalnio galerijos darbo laikas: II-V 10-18, VI 10-16. Parodos lankymas – nemokamas.

 

Ultra dinamica: Kelyje, Gana2, Arma Agharta

Ultra dinamica – tai „Aghartos“ pristatoma garsinių įvykių serija, orientuota į elektroninę ir elektro-akustinę muziką, kurios pagrindas – improvizacija. Savadarbė elektronika, vibruojanti akustika, džeržgiančios stygos, sulūžę žaislai – tik keletas priemonių, kurias pasitelkę renginių cikle pasirodantys atlikėjai kviečia patirti unikalius garso pasaulius.

Projektų erdvė „Sodų 4“ kviečia į antrąją šios serijos dalį, kurioje svečiuosis garso menininkai Laurens van der Wee (projektas „Kelyje“, Utrechtas, Olandija), Antanas Dombrovskij („Gana 2“, Vilnius) ir Armantas Gečiauskas („Arma Agharta“, Panevėžys).
„Kelyje“, http://kelyje.nl
Laurens van der Wee laviruoja tarp harsh noise ir gero kvapo, sujungdamas įvairaus tipo muzikos projektus nuo improvizacijų (Galm Quartet), elektronikos (Tjong Pow) iki instaliacijų meno (Zoodio), nuo programėlių kūrimo (Close Call) iki šokiams skirtos muzikos (27) ar rankų darbo muilo lietuviškoje keramikoje pristatymo (Werfzeep).
„2011–ųjų pavasarį išsinuomavome butą su baldais Savičiaus gatvėje. Džeko Keruako knygos, kurią radau šiame bute, pavadinimas, atrodė, tiko nusakyti mano paties požiūrį į mano muziką. Jaučiu silpnybę Vilniuj bei apskritai Lietuvai ir esu tikrai laimingas, kad grįžtu į šį miestą pagroti kažką naujo ir visiškai kito.“

„Gana 2“, http://antanasdombrovskij.tumblr.com Savitai interpretuodamas įvairias garsų ištraukas ir modifikuotų sintezatorių garsynus, Antanas Dombrovskij kuria struktūras, laviruojančias tarp noise, glitch, drone ir musique concrete. Jo muzika grįsta laužyta ritmika, kai po kiekvieno epizodo atsiveria vis nauji ir netikėti garsovaizdžiai. Šio garso menininko kūryba reikalauja susikaupimo – tik atidžiai klausantis jo muzikinis chaosas susidėlioja į vientisą, apgalvotą ir stebinančią garso laviną. Eksperimentinės elektroninės muzikos scenoje Antanas Dombrovskij dreifuoja tarp įvairių žanrų, koncepcijų ir projektų, veikdamas kaip skirtingų solinių („Gana2“) ir jungtinių („Betoniniai triušiai“, „Tiese“, „Twentytwentyone“) projektų narys (šaltinis: www.mic.lt).
„Arma Agharta“, http://www.arma.lt Armantas Gečiauskas yra eksperimentinio garso ir performanso menininkas, pogrindinių elektroninės muzikos renginių kuratorius ir „Agharta“ įkūrėjas. Jo kūrybinis projektas „Arma Agharta“ daužosi į performatyvumo, spontaniškumo ir vizualumo plokštumas, apninka skvarbiais lo-fi garsų spiečiais, provokatyviai laviruoja tarp farso ir pasirodymų „rimtu veidu“. Kiekvienas jo audioperformansas įsitempia į mistinių ūžesių, energetinio pirmykščio garsyno tankmes ir dadaistinį žaismą. Čia atsiskyrėliška kūrybinė valia siautėja per ritualinį veiksmą ir dideles energijos iškrovas naudojant analoginius prietaisus, vintažinius aparatus, keistus objektus, balso triukšmą (šaltinis: www.mic.lt).

2017 m. liepos 26 d. 21 val.

Renginį organizuoja Lietuvos tarpdisciplininio meno kūrėjų sąjunga, bendradarbiaudama su „Agharta“, daliniai rėmėjai – Lietuvos kultūros taryba ir Lietuvos Respublikos kultūros ministerija, baras „Dėvėti“.
    
Projektų erdvė „Sodų 4“
Sodų g. 4, Vilnius
www.letmekoo.lt/sodu-4

Fotografo Gintauto Trimako ir tapytojos Agnės Jonkutės paroda, II dalis

Kviečiame apsilankyte II-ojoje Agnės Jonkutės ir Gintauto Trimako parodos l a u k a s dalyje. Gegužės 31 d. "Meno parko" (Rotušės a. 27, Kaunas) trečio aukšto ekspozicijų erdvėje atidarytą parodą menininkai siūlo pažinti naujai - II-ojoje parodos dalyje nei vieno eksponato iš I-osios.

Fotografas Gintautas Trimakas ir tapytoja Agnė Jonkutė mintį apie bendrą parodą brandino ilgokai – nuo Gintauto užuominų apie galimą bendrą projektą iki idėjų ir paties parodos kūno. Autorius sujungė intuityviai pajaustas kūrybos principų panašumas, anot Agnės Jonkutės: „Parašiau jam, kad mes abu savais metodais užrašinėjame vietos šviesą arba, kitaip sakant, fiksuojame vietą, gal net vietą laike arba užrašome laiką šviesa“. Nekantraujame ir džiaugiamės galėdami pristatyti šio dueto parodą galerijoje „Meno parkas. 

Paroda veiks iki liepos 28 d.

Galerija "Meno parkas". Rotušės a. 27, Kaunas. Darbo laikas: II - V 12-18:30, VI 11-16. www.menoparkas.lt 

„Lemtinga pagunda“ – ne tokia ir gundanti

Trečiosios feminizmo bangos sūkuryje kino industrijoje vis dažniau išgirstamas moters režisierės balsas. Gegužės mėnesį Kanų kino festivalyje Sofia Coppola tapo antrąja moterimi per visą festivalio gyvavimą laimėjusia apdovanojimą už geriausią režisūrą. Pagrindinėje konkursinėje programoje rodyta „Lemtinga pagunda“ (The Beguiled, 2017) – tai antroji Thomo P. Cullinan knygos tuo pačiu pavadinimu kūrinio interpretacija. 

Atgijusios knygų istorijos

Knygų iliustracijas visuomet neišvengiamai apriboja tekstas, tačiau meistriškai sukurtos, jos gali papasakoti ir atskleisti tai, ko neįmanoma išreikšti žodžiais. Kauno Mykolo Žilinsko dailės galerijoje šiuo metu veikia Lietuvos knygų iliustracijų paroda „Šiltas prisiminimas“. Įvairių dailininkų tapybos ir grafikos darbai pristatomi kaip savarankiški kūriniai, iliustracijoms sukurti eskizai ir projektai, dar nepasklidę tarp daugybės spausdinto teksto puslapių. 

Thomo Manno festivalis: ar prieš šimtmetį buvo atverta Pandoros skrynia?

Šiemet sukanka 100 metų nuo 1917-ųjų Spalio perversmo Rusijoje. Kokius įspaudus kultūroje bei mene paliko radikaliai visuomenės santvarką pakeitęs įvykis, liepos viduryje analizuos Thomo Manno festivalis bei jo svečiai. Šiųmetė solidžias tradicijas turinčio festivalio programa „Pandoros skrynia?“ – ketvirtoji iš penkių metų ciklo, skirto paminėti I Pasaulinio karo šimtmetį.


Jau XXI kartą į Nidą grįžtantis Thomo Manno festivalis lankytojams parengė netikėtumų nestokojančią muzikos, žodžio, istorijos, dailės ir kino programą. Kruopščiai sudarytoje programoje Thomo Manno festivalio koordinatorė, Všį Thomo Manno kultūros centro direktorė, dr. Lina Motuzienė išskiria kelias naujoves.


„Festivalio moto pasirinkę I Pasaulinio karo šimtmečio minėjimą, šiais metais sulauksime svečių ne tik iš Lietuvos, Vokietijos, Lenkijos, bet ir iš Rusijos. Analizuodami 1917-ųjų metų revoliucijos pasekmes kultūros bei meno erdvėje, į pokalbį turime įtraukti ir šios šalies intelektualus. Šiemet į Nidą atvyks žymus Rusijos žurnalistas ir politikos apžvalgininkas Konstantinas von Eggertas, kalbėsiantis intriguojančia tema apie šimtmečius nepraeinamą praeitį“, – sakė festivalio koordinatorė dr. L. Motuzienė.


Thomo Manno festivalio pradžios koncerte be kitų kūrinių skambės ir specialiai festivaliui sukurtas jaunosios kartos kompozitorės Dianos Čemerytės kūrinys „Laiškai: Venecija-Nida“. Jam kompozitorė įkvėpimo ieškojo Thomo Manno novelėje „Mirtis Venecijoje”. Festivalyje pirmą kartą bus atliekami kompozitorių Franzo Danzi, Carlo Nielseno, Györgyo Ligeto pučiamiesiems instrumentams parašyti kūriniai. Vienas iš Thomo Manno festivalio koncertų bus skirtas rusų kompozitorių Aleksandro Glazunovo, Aleksandro Čerepnino bei Alfredo Schnittke‘ės kūriniams.


Pirmą kartą Thomo Manno festivalio istorijoje buvo paskelbtas esė konkursas jaunimui ir išrinkti jo nugalėtojai.


„Didžiai mūsų nuostabai sulaukėme gausaus jaunų žmonių įsitraukimo. Iš daugybės esė kompetetinga komisija atrinko tris laimėtojus, kurie šių metų festivalyje turės galimybę savąją kūrybą pristatyti tarptautinei publikai“, – džiaugėsi dr. L. Motuzienė.


Kaip ir kasmet vakaroti kvies Thomo Manno festivalio kinas, kur bus pristatomi vieni geriausių Lietuvos, Vokietijos ir Lenkijos režisierių darbai. Šiemet festivalyje pirmą kartą išvysime animacinį filmą, kurį gyvai įgarsins vokiečių muzikas ir medijų menininkas Thomas Köneris.
Istorijos atspindžius įžvelgti dailėje Thomo Manno festivalio lankytojus kvies kone kasdien vis kitoje erdvėje atidaromos parodos.


Festivalyje bus galima įsigyti leidyklos „Sofoklis“ išleistą knygą Manfredo Flügge‘ės parašytą knygą „Thomo Manno šeimos šimtmetis“, kurią iš vokiečių kalbos išvertė Kristina Sprindžiūnaitė.
Thomo Manno festivalį ilgus metus globoja Respublikos Prezidentas Valdas Adamkus ir Lietuvos nacionalinė UNESCO komisija.


Projektą iš dalies finansuoja Lietuvos kultūros taryba ir Lietuvos Respublikos kultūros ministerija.


Daugiau informacijos: Mindaugas Linkaitis, Thomo Manno festivalio atstovas žiniasklaidai, tel. +370 686 59892

PUSLAPIS
742

Žurnalas „Kinas”SKAITYKITE ŽURNALE „KINAS”

Stebuklo belaukiant

Pasaulinė dokumentinio kino režisieriaus Audriaus Stonio filmo „Moteris ir ledynas“ premjera įvyko tarptautiniame Amsterdamo kino festivalyje (IDFA). Juosta toliau keliauja po pasaulį ir sėkmingai pelno apdovanojimus: „Kino pavasaryje“ pripažinta geriausiu programos „Baltijos žvilgsnis“ filmu, „DocsBarcelona“ laimėjo apdovanojimą programoje „What the Doc“, Krokuvos kino festivalyje įvertinta FIPRESCI prizu ir „Sidabriniu ragu“ geriausiam vidutinio metražo filmui.

Daugiau nei trisdešimt metų Tian Šanio kalnuose, Tujyk Su ledyne, 3500 metrų aukštyje gyvena mokslininkė Aušra Revutaitė. Atsiskyrusi nuo civilizacijos, glaciologijos stotyje ji tyrinėja klimato pokyčius. Moteriai draugiją palaiko tik šuo su kate. Tiek apie mokslininkę sužinome iš filmo aprašymo, nedaugiau informacijos gauname pasižiūrėję filmą. Režisierius minėjo, kad kai pas mokslininkę atvykę žmonės siūlydavosi praskaidrinti jos vienatvę, moteris sakydavo, kad jos „vienatvė ir taip pakankamai skaidri, kad ją dar reikėtų skaidrinti“. Audrius Stonys siūlo neklausinėti, o pabandyti pajausti moterį, jos ryšį su ledynu, prisiliesti prie šviesos, amžinybės ir dokumentikos stebuklo.

Nebijoti nežinojimo

Jubiliejinio 70-ojo Kanų kino festivalio paralelinėje programoje „Dvi režisierių savaitės“ įvyko naujausio Šarūno Barto filmo „Šerkšnas“ („Frost“) premjera. Pagrindinius vaidmenis šiame kelio filme sukūrė du jauni lietuvių aktoriai Mantas Jančiauskas ir Lyja Maknavičiūtė. Jų personažai spontaniškai sutinka nuvežti humanitarinės pagalbos krovinį iš Vilniaus į Kijevą. Iš pažiūros nesudėtinga užduotis jaunai porai tampa didžiuliu išbandymu. Po filmo premjeros Kanuose su aktoriais kalbėjosi Rimantas Oičenka.

Šventasis

Įvairiuose interviu filmo „Šventasis“ režisierius Andrius Blaževičius minėjo, kad darbinis jo pavadinimas buvo „Krizė“, o pagrindinė idėja – „kad ir kas benutiktų, viskas bus gerai“. Pridurčiau, kad kartu tai filmas apie bejėgiškumą, nuobodulį, galimybes, uždarumą ir kantrybę. Be to, vedama pavadinimo nesąmoningai ieškojau, kuris personažas iš tikrųjų šventas?

Žurnalas „Kinas”ŽURNALAS „KINAS”