Raktažodis:

Algirdo Juliaus Greimo šimtosioms gimimo metinėms skirta paroda

Gegužės 29 d. (pirmadienį) 19 val. Paryžiuje Aukštojoje socialinių mokslų mokykloje (EHESS, Bd. Raspail 54, Paris) bus pristatyta interaktyvi kilnojamoji paroda „Pasaulis semiotiko akimis“.

 

Ši paroda skirta semiotiko, kalbotyrininko, mitologo, publicisto, rezistento, pabėgėlio, lietuvio ir prancūzo Algirdo Juliaus Greimo (1917–1992) šimtosioms gimimo metinėms paminėti. Ši sukaktis įtraukta į UNESCO minimų datų sąrašą. Pasaulyje Greimas žinomas kaip vienas moderniosios semiotikos pradininkų. Esama dviejų pagrindinių semiotikos sampratų: vienu požiūriu, tai bendroji reikšmės teorija, kitu – ženklo teorija. Greimas buvo pirmojo požiūrio šalininkas. Pradėjęs mokslininko kelią nuo kalbos tyrimų, jis susidomėjo pamatinėmis reikšmės ir prasmės problemomis. Pasak Greimo, visas žmogiškasis pasaulis – tai reikšmės pasaulis.

XVII a. surašytas ilgaamžiškumo eleksyras bus atskleistas VU bibliotekoje

Vilniaus universiteto biblioteka gegužės 31 d. kviečia visus neįtikėtinų istorijų mėgėjus į unikalią ir šiek tiek šokiruojančią parodą „O tempora! O mores!“ („O laikai! O papročiai!“). Parodoje bus eksponuojami visuomenei dar nematyti dokumentai, saugomi VU bibliotekoje. Atidarymo metu lankytojai galės dalyvauti ir intriguojančioje diskusijoje apie žmogaus nuodėmes ir prigimtį. Bus pristatyta neseniai pasirodžiusi bibliotekos įdomybių knyga „Bibliotheca curiosa“.

 

Kas ir kaip lemia mūsų elgesį vienoje ar kitoje situacijoje? Kaip žmogaus elgesys keitėsi istoriškai ir kur glūdi mūsų papročių šaknys? Surasti atsakymus į šiuos ir daugelį kitų klausimų bandoma pasitelkiant VU bibliotekoje saugomus XVI–XX a. pradžios dokumentus – knygas, grafikos darbus ir rankraščius, o parodos atidarymo metu į kai kuriuos klausimus atsakys ir apie žmogaus prigimtį diskutuos Bernardinai.lt redaktorius Donatas Puslys, psichologė, VU dėstytoja prof. Laima Bulotaitė, VU Orientalistikos centro direktorius dr. Vytis Silius ir teisininkas, kriminologas, VU Teisės fakulteto dėstytojas doc. Gintautas Sakalauskas.

Kino naujienos trumpai

Sekmadienio vakarą įvyko 70-ojo Kanų kino festivalio uždarymo ceremonija, kurią vedė aktorė Monica Belluci. Ispanų režisieriaus Pedro Almodovaro vadovaujamas žiuri paskelbė jubiliejinio festivalio nugalėtojus. „Auksinę palmės šakelę“ iškovojo švedų režisieriaus Rubeno Östlundo satyrinė komedija „Kvadratas“ („The Square“). Filmas buvo skubos tvarka įtrauktas į konkursinę programą, jau ją paskelbus oficialiai. „Kvadrato“ herojus – ekscentriškas šiuolaikinio meno muziejaus direktorius, nusprendęs sukurti naują instaliaciją. Savo muziejaus projektais jis propaguoja brolybę ir lygybę, bet gyvenime yra sociopatas ir rasistas. Pasak kritikų, režisierius nori paaiškinti žiūrovams, kad garsusis skandinaviškasis socializmas – atvira visuomenė ir protestantiškas etosas – yra tik dar viena melaginga žinia, kaip, beje, ir visas šiuolaikinis menas, neva ginantis mažumų teises, bet iš tikrųjų kvailinantis buržuaziją pagal dar Andre Bretono sugalvotą scenarijų. Lietuvių žiūrovams šis režisierius žinomas iš prieš kelerius metus „Scanoramos“ rodyto filmo „Force Majeure“.

Vilniaus festivalyje – Osvaldo Balakausko muzikinė odisėja

Birželio 8 d. Vilniaus festivalyje, Nacionalinės filharmonijos scenoje skambės Osvaldo Balakausko muzikinė odisėja. Publikos laukia šio lietuvių muzikos autoriteto kamerinių kūrinių koncertas. Programą rengia ištikimai mūsų muziką propaguojančio kompozitoriaus Vykinto Baltako vadovaujamas Lietuvos Ansamblių Tinklas (LAT), kuriame groja vieni pajėgiausių atlikėjų. Su styginių kvartetu „Chordos“ ir Lietuvos kameriniu orkestru (LKO) LAT pateiks intriguojančią O. Balakausko kamerinės muzikos retrospektyvą.

 

Osvaldas Balakauskas turi atpažįstamą, savitą ir išskirtinį balsą, bet kartu jo kūryba demonstruoja tam tikrą universalų etaloną: nepaklaidinamos kompozicinės logikos ir grožio, intuicijos ir vaizdingumo darną. Dailininkas Leonardas Gutauskas yra taip atsiliepęs apie O. Balakausko kūrybą: „Kiekvienas jo opusas – tarsi sprogimas: iš labai tankaus muzikinių idėjų branduolio garsai pasklinda raibulių pavidalais, įgydami pagreitį. Tačiau besiskleidžiančių garsų gausa išlieka skaidri, permatoma (pergirdima); ji niekada nesusidrumsčia ir nepavirsta sąmyšiu ar garsų muge, taip būdinga daugelio modernių kompozitorių kūrybai.“

Klaipėdos teatralus vėl aplankė „Mūzos“

Gegužės 24 d. Klaipėdos dramos teatre vyko neeilinė spektaklio „Elzės žemė“ premjera, sutapusi su šio pastatymo režisieriaus Povilo Gaidžio 80 metų jubiliejaus iškilmėmis.

 

Po spektaklio jubiliatą sveikino jo kolegos, gerbėjai, miesto vadovai.

 

Tą patį vakarą P. Gaidžiui už nuopelnus scenai ir publikai, atsidavimą teatrinei kūrybai ir ilgametį indėlį į Klaipėdos bei visos Lietuvos teatro meno puoselėjimą buvo įteiktas apdovanojamas „Mūza“, kurį inicijavo Klaipėdos dramos teatro mecenatė jūrų krovinių kompanija „Bega“.

 

Pagal Mecenavimo sutartį, ši kompanija yra įsipareigojusi ne tik finansiškai remti teatro veiklą, bet ir kasmet teikia nominacijas dviem labiausiai nusipelniusiems uostamiesčio teatralams. Kartu su P. Gaidžiu šiemet šia nominacija buvo pagerbtas ir aktorius, režisieriaus padėjėjas, P. Gaidžio vaidybos kurso absolventas Vaidas Jočys.

 

XLVIII Vilniaus aukciono rezultatai

Gegužės 26 d. Tolerancijos centre įvyko XLVIII Vilniaus aukcionas. Aukcione pristatyta 115 kūrinių. Aukciono kolekcijoje dominavo tapybos darbai. Be tapybos, pristatyti grafikos kūriniai, skulptūros bei knygos. Kolekcija buvo sudaryta iš tokių autorių, kaip: V. Vizgirda, A. Žmuidzinavičius, A. Martinaitis, A. Skačkauskas ir kitų. Atskiros rubrikos skirtos Zalensų šeimos kūrybai, diasporos dailei, Lietuvos dailei ir grafikai.

 

Brangiausiai aukcione parduoto kūrinio autorius – Antanas Žmuidzinavičius. Jo aliejinės tapybos darbas „Piemuo“ (1944 m.) buvo nupirktas už 19 tūkst. eurų. Dešimtmetį fiksuojamoje aukcionų statistikoje A. Žmuidzinavičius išlieka lyderiu. Tai tiek brangiausiai parduoto kūrinio autorius, tiek paklausiausias tapytojas tarp meno kolekcininkų. Neatsitiktinai, iš dešimties per aukciono istoriją brangiausiai parduotų kūrinių net penki priklauso A. Žmuidzinavičiui. Vidutinė šio autoriaus kūrinio kaina siekia apie 13 tūkst. eurų.

Kino centre – specialus „Sidabrinės gervės“ nominantų ciklas

Lietuvių kino akademijos apdovanojimų „Sidabrinė gervė“ ceremonija įvyks birželio 13 d. Birželio 3–12 d. „Skalvijos“ kino centre bus rodomi apdovanojimams nominuoti filmai.  

 

„Likus savaitei iki apdovanojimų, nusprendėme surengti nominuotų filmų peržiūras ir apžvelgti, kas praėjusiais metais sukurta Lietuvoje. Deja, ne visus iš jų pavyks parodyti žiūrovams. Filmai „Šventasis“ (rež. Andrius Blaževičius) ir „Kartą Rytų Europoje“ (rež. Igor Cobileanski) Lietuvos kino teatrus pasieks tik rugsėjo mėnesį“, – pasakojo „Skalvijos“ kino centro programos koordinatorė Sonata Žalneravičiūtė. Anot „Skalvijos“ kino centro direktorės Vilmos Levickaitės, kino centras jaučia pareigą sudaryti galimybę pamatyti svarbiausius praėjusių metų lietuvų filmus ir padėti susidaryti nuomonę apie jo raidą ir meninį lygį.

Lyjos Maknavičiūtės debiutas Šarūno Barto filme „Šerkšnas“

Su Lyja Maknavičiūte, antrakurse Lietuvos muzikos ir teatro akademijos aktore, susitikome prieš pat jos kelionę į Kanų kino festivalį. Kanuose šiemet pristatomas naujausias Šarūno Barto filmas „Šerkšnas“ (Frost), kuriame jaunoji aktorė suvaidino vieną pagrindinių vaidmenų. Kalbėjomės akademijos kieme. Nors buvo likusios tik kelios valandos iki kelionės, o Lyja dar skubėjo atsiskaityti egzamino, tačiau pertraukėlės metu sutiko pasikalbėti.

Surasti savo ženklą

2017-uosius – savo jubiliejinius metus – kompozitorius Arvydas Malcys jau spėjo pažymėti dviem įspūdingais autoriniais koncertais ir išleista nauja kompaktine plokštele „Lemties ženklai“, kurioje pristatomi kompozitoriaus opusai simfoniniam orkestrui. Autoriaus, rodos, kruopščiai suplanuotus orkestruotės niuansus interpretuoja puikiai žinomi dirigentai – Juozas Domarkas, Robertas Šervenikas, Modestas Pitrėnas ir Modestas Barkauskas, neįprastai platų repertuarą įvaldęs solistas David Geringas (violončelė) ir Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras.

Parašęs apie 50 kompozicijų orkestrui (tarp kurių baletas, 4 simfonijos, 11 instrumentinių koncertų, pjesės orkestrui ir kt.), A. Malcys čia profesionaliai derina kanoniškas tradicijas, lakoniškas kūrinių formas (ypač ciklo koncepciją), kvadratines struktūras, konsonansinius sąskambius ir postminimalistines ar kitokias detales, pavyzdžiui, impresionistines ir ekspresionistines tembrų spalvas Simfonijoje Nr. 4 „Europos saulėlydis“ (2015) arba „muzikos muzikoje“ principą „Žaidimuose pagal MocARTą“ (2005), arba klasterių klostes Koncerte violončelei ir simfoniniam orkestrui „In Memoriam Mstislav Rostropovich“ (2009) bei simfoninėje kompozicijoje „Lemties ženklas“ (2012).

Akademiškumas versus kūryba

Mąsčiau, ar rašyti savotišką ataskaitą (o ne parodos recenziją) apie dviejų akademijų parodas vienoje iš jų, nes iš karto susidūriau su keliomis ne tik asmeninio pobūdžio problemomis. Viena jų – tai kuratoriaus savireflektavimo klausimas, kita – politinio pobūdžio. Dar 2016 m. rudenį VDA delegacija lankėsi Sankt Peterburge ir pasirašė bendradarbiavimo sutartį su Stieglitzo dailės akademija. Vienas iš pirmųjų bendro darbo punktų ir buvo paroda. Tad man kilo šiokia tokia dilema mąstant apie politinį kontekstą – žinant, kad viešajame gyvenime politiniai Lietuvos ir Rusijos santykiai išgyvena ne pačius geriausius laikus, parodinis sumanymas atrodė šiek tiek paradoksalus. Šis keistumas lydėjo visą laiką iki parodos atidarymo, tačiau tam tikri dalykai, išryškėję per bendrą darbą, savaime atsakė į klausimus, kurie iš pradžių regėjosi labai komplikuoti.

PUSLAPIS
724

Žurnalas „Kinas”SKAITYKITE ŽURNALE „KINAS”

Kanų užrašai (IV)

Septinta diena

 

Kanai reikalauja staigios nuomonės. Jos prireikia ne tik rašant iškart po peržiūrų, bet ir bendraujant. Tavęs tikrai paklaus, ar patiko naujas Y. Lanthimoso darbas, kaip vertini A. Zviagincevą, ar matei M. Haneke ir kam atiduotum šakelę, jei apdovanojimai būtų jau rytoj. Po kelių įtemptų festivalio dienų pradedi atsakinėti kuo trumpiau: man patiko, visai nieko, tikėjausi daugiau. Šie apibūdinimai, aišku, nepasako nieko, bet puikiai nuo tavęs atbaido festivalio snobus.

 

Pakeliui į Ozo kino salę

Pro Kalvarijų ir Ozo gatvių sankryžą kasdien pravažiuoja tūkstančiai mašinų, ir galbūt tik nedaugelis jose sėdinčių žmonių žino, kad čia pat esančiame pastate jau daugelį metų įsikūrusi legendinė Ozo kino salė. Valdemaras Isoda čia dirba jau beveik penkiasdešimt metų ir besilankantiems tapo neatsiejamu kino salės simboliu. Žiūrovus Valdemaras pasitinka saldainiais, o išlydi vildamasis, kad jie dar sugrįš. Įdomu, ar daugeliui jis įkvėpė meilę kinui? Festivalyje „Kino pavasaris“ bus rodomas debiutinis Rimanto Oičenkos filmas, fiksuojantis įprastą Valdemaro dieną nuo ryto iki darbo pabaigos.

Apie žmones iš daugiabučių

Festivalyje „Kino pavasaris“ įvyks nacionalinė Andriaus Blaževičiaus filmo „Šventasis“ premjera. Su filmo prodiusere Marija Razgute ir režisieriumi kalbėjomės, kai dar vyko filmavimai („Kinas“, 2015, nr. 4), vėl susitinkam su Andriumi, kai filmas jau baigtas ir apkeliavęs ne vieną festivalį.

Žurnalas „Kinas”ŽURNALAS „KINAS”