Jei bandyčiau apsimesti ir rašyti straipsnį, tarsi nepažįstu Lino Jablonskio, toks tekstas būtų ne tik veidmainiškas, bet ir neįgalus, nes vis užsukdavau į VU Grafikos kabinetą pažiūrėti, ką naujo nupiešė Jablonskis, ir apie jo kūrybą žinau gerokai daugiau, nei buvo rodoma parodoje „Truman Capote“ galerijoje „Drifts“. Pavyzdžiui, dar 2013-aisiais dairiausi iliustracijų savo prozos knygai, tikėdamasi surasti jauną šiuolaikišką grafikę, kuri savo kūryboje plėtoja moters temą, o radau Jablonskio piešinius. Jo veikla kartu su Ernestu Parulskiu ir Saulium Paukščiu tais devyniasdešimtiniais (pagal taisykles turėčiau sakyti „paskutiniame XX a. dešimtmetyje“) buvo legenda, kuria ir liko. Tačiau turbūt svarbiausia, kad Jablonskis yra vienas iš tų unikalių, dabar beveik išnykusių menininkų, kuriančių „į stalčių“, o ne parodoms. Būdamas visai abejingas savo karjerai, jis parodas rengia gerokai retai. Ir dar – šis tekstas stipriai nukreiptas į visas puses, ne tik į parodą galerijoje „Drifts“, nes parašyti apie Jablonskio piešinius buvau pažadėjusi dar tuomet, kai jo paroda „Viena savaitė“ buvo eksponuojama Dainiaus Liškevičiaus įsteigtoje galerijoje „Vitrina & Bench“.

Jaunosios kartos režisierės Eglės Razumaitės trumpametražis filmas „Ootidė“ atrinktas į 77-ojo Kanų kino festivalio pagrindinę konkursinę trumpametražių filmų programą. Filmas buvo atrinktas iš beveik 4,5 tūkst. trumpametražių filmų iš viso pasaulio ir kartu su kitais 10 trumpojo kino darbų varžysis dėl prestižinio „Short Film Palme d’or“ prizo. Tai antras kartas Lietuvos kino istorijoje, kuomet lietuviškas trumpametražis filmas patenka į Kanų kino festivalio oficialią konkursinę programą.

1863–1864 m. sukilimas (kartais vadinamas Sausio sukilimu) buvo vienas svarbiausių nacionalinio ir socialinio išsivadavimo judėjimų prieš Rusijos imperijos valdžią. Sukilėliai siekė atkurti Abiejų Tautų Respubliką, kaip savarankišką, laisvą valstybę, sugrąžinti turėtą regiono politinę jėgą. Kasmet atskleidžiama vis daugiau naujų ir įdomių faktų apie sukilimą. Pavyzdžiui, moterys sukilėlės buvo kovotojos mūšio lauke ar tik pogrindžio veikėjos? Kaip darželinis šlamutis siejasi su visais įvykiais ir kas geriau – dalgis ar šautuvas? Į šiuos ir kitus klausimus atsako Lenkijos istorijos muziejaus interaktyvi paroda „Sukilusieji 1863–1864 m.“, kuri Vilniuje bus eksponuojama nuo balandžio 25 d. iki gegužės 19 d.

Vilniaus Gaono žydų istorijos muziejaus (VGŽIM) sienos nuo šiol saugos jo ilgamečio vadovo, rašytojo, vertėjo Marko Zingerio (1947–2023) atminimą: muziejaus galerijai suteiktas Marko Zingerio vardas, šeimos, bičiulių, visuomenės veikėjų ir užsienio diplomatų draugijoje prie direktoriaus kabineto durų rašytojo našlė Irena Zingerienė atidengė jam skirtą atminimo lentą.

Tradicinis ir jau 23 metus organizuojamas konkursas „Lietuvos spaudos fotografija 2024“ šįkart sulaukė daugiau nei 3000 nuotraukų iš 90 profesionalių fotografų visoje Lietuvoje. Taip pat konkursinė programa šiemet pasipildė nauja “Atvira” kategorija, skirta fotografijos studentams bei entuziastams. Ši kategorija taip pat sulaukė nemažo dalyvių dėmesio - darbus pateikė arti 40 pradedančiųjų fotografų iš visos Lietuvos.

Šį šeštadienį, balandžio 27 d. 18 val. vargonų muzikos mylėtojai yra kviečiami į virtuozo iš Lenkijos Michalo Szostako koncertą „Pavasarinės vargonų improvizacijos“, kuris įvyks VU Šv. Jonų bažnyčioje. Šio vakaro programa muzikos gurmanus maloniai nustebins. Klausytojai išgirs ne tik žanro klasika tapusius J.S. Bacho, D. Buxtehudės ir L.J.A. Lefébure-Wély vargonų kūrinius, bet ir garsiuosius L. van Bethoveno bei A. Vivaldi transkripcijų opusus. Taip pat maestro Szostakas visus pradžiugins net keturiomis skirtingų charakterių improvizacijomis: Itališko koncerto, Andante cantabile, prancūziškos maldos bei L. van Bethoveno „Odės džiaugsmui“ tema.

Balandžio 26 d. LVSO koncertų salėje koncertuos vieni žymiausių estų styginių virtuozų – sesuo ir brolis Katariina Maria Kits ir Marcelis Johanessas Kitsas. Klausytojams Vilniuje duetas paruošė ypatingą dovaną – vieno įtakingiausių amerikiečių kompozitorių Philipo Glasso dvigubą koncertą smuikui ir violončelei. Koncerte taip pat skambės Franco Schuberto „Nebaigtoji“ simfonija ir Valentino Silvestrovo Septintoji simfonija, kurias diriguos Ukrainos nacionalinio simfoninio orkestro meno vadovas ir vyr. dirigentas Volodymyr Sirenko.

Vilniaus miesto Jono Meko vizualiųjų menų centre balandžio 26 d., penktadienį, 19 val. atidaroma Niujorke reziduojančio japonų tarpdisciplininio meno kūrėjo Chihiro Ito paroda „Reel to Reel to Jonas Mekas“.

Išskirtinio dėmesio vertas koncertas festivalio „Vilnius Mama Jazz“ klausytojus pakvies gegužės 25 dieną. Ar gali viename koncerte derėti tradicinė arabų muzika, džiazo laisvumas ir klasikos elegancija? Lietuvos nacionalinio dramos teatro Naujojoje salėje koncertuosiantis kosmopolitinės muzikos kūrėjas Rabihas Abou-Khalilas tuo net neabejoja.

Virtuoziškasis arabiškos liutnios (angl. oud) meistras ir kompozitorius, sulieja arabų, europietišką ir amerikietišką muziką į unikalią garsų simbiozę. Jis it žuvis vandenyje nardo tarp skirtingų muzikos žanrų ir išgrynina tai, kas svarbiausia. Įtraukiantys R. Abou-Khalilo pasaulinės muzikos pasirodymai dažnai tampa daugelio festivalių „vyšnaite ant torto“.

Venecijos šiuolaikinio meno bienalėje Lietuvos nacionaliniame paviljone atidaryta Neringos Černiauskaitės ir Ugniaus Gelgudos meninio dueto „Pakui Hardware“ ir Marijos Teresės Rožanskaitės (1933–2007) paroda „Uždegimas“ (angl. „Inflammation“). Atidarymo išvakarėse įtakingi kultūros naujienų portalai Valentino Klimašausko ir Joao Laia’os kuruotą paviljoną įtraukė į rekomenduojamų geriausių paviljonų sąrašus. Pirmomis bienalės dienomis „Uždegimą“ jau aplankė daugiau nei dešimt tūkstančių žmonių.

Paviljono komisaras – Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus (LNDM) generalinis direktorius dr. Arūnas Gelūnas. Instaliacijos kraštovaizdį ir architektūrą kūrė Petras Išora-Lozuraitis ir Ona Lozuraitytė-Išorė („Išora x Lozutaitytė Studio“). Lietuvos nacionalinis paviljonas Sant’Antonino (Šv. Antano) bažnyčioje veiks iki spalio 31 d.