Nuo šokio panoramos iki Ennio Morricone’s premjeros

Birželio 1–8 d. sostinėje vyks šešioliktasis Vilniaus festivalis. Jo programoje numatyti septyni įvairaus žanro koncertai – nuo JAV šiuolaikinio šokio panoramos iki orkestro muzikos vakarų, nuo klasikos aukso fondo pristatymo iki kultinio italų kompozitoriaus Ennio Morricone’s naujos kompozicijos pasaulinės premjeros. Festivalis šiemet skiriamas Europos festivalių asociacijos (EFA) 60-mečiui. Plačiau >>

Kelmas, fado ir kinas

„Kroumata“. D. Matvejevo nuotr. Esu girdėjęs teoriją, esą groti ar tiesiog išgauti muziką galima bet kuo, ir kad pirmasis žmogaus muzikos instrumentas buvo paprasčiausias kelmas. Atrodo, jog Švedijos mušamųjų instrumentų ansamblio „Kroumata“ koncertas, bent jau pirmoji jo dalis, tai patvirtino. Plačiau >>

Tradicijos ir naujovės

D. Matvejevo nuotr. Gegužės 31 d. prasidėjęs penkioliktasis Vilniaus festivalis savo apimtimi ir atlikėjų skaičiumi dėl visiems kultūros žmonėms puikiai žinomų priežasčių yra gerokai sumažėjęs. Šiemet jame numatyti septyni koncertai, įvyksiantys per dvi savaites. Taigi festivalis susitraukė. Tačiau apgailestaudami dėl šio sumažėjimo negalime pasakyti, kad smunka jo meninis lygis – festivalis toliau laiko aukštai iškeltą kokybės kartelę. Tai parodė jau įvykę koncertai. Plačiau >>

Penkioliktasis Vilniaus festivalis

Šiųmetis, muzikinę vasarą atveriantis penkioliktas Vilniaus festivalis vyks gegužės 31 – birželio 14 dienomis. Festivalio programoje – septyni įvairaus žanro koncertai. Plačiau >>

Festivalio kulminacija ir finalas

Edgaras Montvidas. D. Matvejevo nuotrauka Sekmadienį (birželio 6 d.) simfoninės muzikos koncertu baigėsi keturioliktasis Vilniaus festivalis. Plačiau >>

Briuselio džiazo garsai Vilniaus festivalyje

Briuselio džiazo orkestras J. L. Knaepen nuotr. Jau senokai praūžė bigbendų eros banga, užgimusi Amerikoje ir klestėjusi XX amžiaus ketvirtuoju ir penktuoju dešimtmečiais, atnešusi pasauliui svingą muzikoje ir lindihopo šokį. Praūžė tai praūžė, bet ne be pėdsako. Plačiau >>

Nauji ir pažįstami „Vilniaus festivalio“ veidai

Tomomi Nishimoto. Dmitrijaus Matvejevo nuotrauka Praėjusį penktadienį (gegužės 28 d.) prasidėjęs keturioliktasis „Vilniaus festivalis“ – šįsyk kompaktiškas ir laiko, ir erdvės požiūriu. Septyni festivalio koncertai sutilps į gerą savaitę (baigiamasis – ateinantį sekmadienį), ir visi vyks vienoje vietoje, Nacionalinėje filharmonijoje. Plačiau >>

„Lietuviška sakmė“

Vytautas Barkauskas. 7MD archyvo nuotrauka Šių metų Vilniaus festivalio pirmojo koncerto, vykusio gegužės 28 d., programėlėje rašoma: „Rodion Ščedrin (g. 1932). Simfoninė freska „Lietuviška sakmė“ Žalgirio mūšio 600-osioms metinėms (sukurta 2009 m. Nacionalinės programos „Vilnius – Europos kultūros sostinė 2009“ užsakymu).“ Plačiau >>

Trumpesnis, bet vis dar gyvuojantis Vilniaus festivalis

Kiek daugiau nei po mėnesio Vilniuje prasidės tradicinis kasmetinis, jau tryliktasis Vilniaus festivalis, kurio programa žiniasklaidos atstovams buvo pristatyta balandžio 20 d. surengtoje spaudos konferencijoje. Plačiau >>

Lietuvių godos

Inesa Linaburgytė (Aldona) ir Vaidas Vyšniauskas (Valteris) M. Aleksos nuotr. Lietuviai tikrai nėra išrinktoji tauta. Istorija kukli – vos tik griebiesi kokio nors šiaudo, patvirtinančio mūsų didybę, iškart kas nors pasirengęs sumenkinti ar net atimti tą šiaudą. Na ir kas, kad Vytautas Didysis nuginė arklius iki Juodosios jūros, užtat pabėgo iš Žalgirio mūšio. Na ir kas, kad grįžo su pastiprinimu ir nugalėjo, vis tiek lenkai įsitikinę, kad jie laimėjo mūšį. Na ir kas, kad turėjom tarpukariu Nepriklausomybę, užtat sovietinius okupantus pasitikome su gėlėmis. Plačiau >>

Muzikinio absoliuto palytėti

Aleksandras Toradzė ir Juozas Domarkas. M. Aleksos nuotr. Pastaruoju metu, atrodytų, visi sutartinai veržiasi diržus. Ne išimtis ir tryliktasis Vilniaus festivalis (galbūt dėl to paties, gal ir ne), pasiūlęs vos šešių koncertų programą. Bet ne apie kiekybę norėtųsi kalbėti šį kartą. Plačiau >>

Karališkoji gitaros šeima

M. Aleksos nuotr. Nuostabus ir įvairiapusiškas muzikos instrumentas yra gitara. Jos panaudojimo spektras beribis. Ja groja ir džiaugiasi įvairaus išsilavinimo ir amžiaus grupių žmonės. Plačiau >>

Puikus interpretacijos meno puslapis

Alfredo Nigro, Violeta Urmana, Modestas Pitrėnas M. Aleksos nuotr Kai mūsų įžymioji tautietė Violeta Urmana, pasaulyje išgarsėjusi mecosoprano vaidmenimis, 2002-aisiais „La Scala“ sezono atidarymo spektaklyje debiutavo kaip sopranas Christopho Willibaldo Glucko operoje „Ifigenija Aulidėje“, prasidėjo naujas jos tarptautinės karjeros tarpsnis. Jau seniau nesyk prasitarusi apie planus pakeisti savo amplua, solistė į soprano repertuaro gelmes nėrė su tokiu ryžtu, drąsa ir energija, kad abejojusiems šiuo posūkiu beliko tik entuziastingai linkčioti galva. Viena po kitos fantastiniu tempu buvo parengtos ir žymiausiose pasaulio operos scenose atliktos pagrindinės soprano partijos - Madalena (U. Giordano „Andrė Šenjė“), Ledi Makbet, Izolda, Džokonda (A. Ponchielli operoje), Leonora, Toska, Ariadnė, Aida, Amelija, Norma... Pastarąją, itin mėgstamą, solistė pirmąsyk dainavo per šios V. Bellini operos koncertinį atlikimą Drezdene. Ir triumfavo, kaip visada. Plačiau >>

Vilniaus festivalio uždaryme - operos primadona

Violeta Uramana. 7MD archyvo nuotrauka Šį penktadienį, gegužės 29 d., Vilniaus festivalis kviečia į baigiamąjį koncertą. Jame operos primadona Violeta Urmana kartu su savo vyru tenoru Alfredo Nigro (Italija) ir Lietuvos nacionaliniu simfoniniu orkestru, diriguojamu Modesto Pitrėno, atliks Lietuvoje ypač retai girdimas arijas iš K.W. Glucko, L. Cherubini ir H. Berliozo vokalinių-instrumentinių partitūrų. Plačiau >>

Tobulai suvokta kompozicija

Bambergo simfoninio orkestro choras, Lietuvos kamerinis orkestras, solistai Ericas Stoklossa, Wiardas Witholdas ir dirigentas Rolfas Beckas M. Aleksos nuotr. Plačiau >>

Koncertas prasidėjo „Lietuviška sakme“

Valerijus Gergijevas ir Londono simfoninis orkestras. M. Aleksos nuotr Nors ekonominis sunkmetis sumažino Vilniaus festivalio programą, to anaiptol nepasakysi apie koncertų kokybę. Ji maloniai stebina ne tik nuolatinius festivalio klausytojus, bet ir gausius užsienio svečius. Festivalio atidarymo koncertas Nacionaliniame operos ir baleto teatre, kuriame grojo Valerijaus Gergijevo diriguojamas Londono simfoninis orkestras, papuoštų kiekvieno žymiausio Europos festivalio programą. Plačiau >>

Susitikimo vieta - Vilniaus festivalis

Mūza Rubackytė, Šanchajaus kvartetas ir Girdutis Jakaitis. M. Aleksos nuotrauka Susitikimai - dažniausiai neilgai trunkantys, bet kūrybiškai intensyvūs - vienas iš žaviausių festivalio, kaip reiškinio, bruožų. Kartais net ir labai netikėtas kūrybingų asmenybių, tarsi kokių savo orbitose skriejančių meteorų, susidūrimas gali įskelti ryškią meninę kibirkštį, kuri neatsitiktiniams klausytojams - o būtent tokią publiką subūręs gali džiaugtis Vilniaus festivalis - suteiks taip geidžiamos dvasinės atgaivos. Plačiau >>