Skaitytojas atsirinks, ką jam pirmiausia skaityti: apie superžvaigždes Robertą De Niro ir Alą Pacino filme „Teisė žudyti“ ar apie danų kino klasiką Carlą Theodorą Dreyerį ir 1928 m. sukurtą jo šedevrą „Žanos d’Ark kančios“. Pastarąja publikacija atsiliepiame į skaitytojos Evelinos Karkutytės pageidavimą ir atnaujiname rubriką „Kino istorija“. Istorinių ekskursų rasite ir straipsniuose apie Brazilijos, Rusijos, Ukrainos kiną. Jaunam kinomanui ukrainiečio Aleksandro Dovženkos vardas turbūt girdėtas ne ką daugiau, nei brazilų Cinema Nôvo ir jo meistrai Nelsonas Pereira dos Santosas ar Glauberis Rocha. Beje, pasirinkti šias temas paskatino aktualūs kontekstai: brazilų filmo „Elitinis būrys“ premjera, „Meno avilio“ edukaciniai seansai, Naujojo Rusijos kino dienos.

Savo ruožtu siūlome pradėti skaityti nuo žymaus mūsų kino operatoriaus Jono Griciaus pasvarstymų apie savo profesiją. Rugpjūčio mėnesį Maestro sukako aštuoniasdešimt metų, tad „Kinas“ sveikina jubiliatą, pakartodamas prieš dvidešimt penkerius metus publikuotą jo straipsnį, kuris žavi plunksnos lengvumu ir grakščiu stiliumi. Iš tikrųjų, kas gi jis, kino operatorius?

Ilgametis SVKI operatorių katedros vedėjas A. Golovnia paskaitose ne sykį kartojo: „Kompozicija ir ekspozicija – štai jums ir visas operatoriaus menas.“ Jis buvo visiškai teisus, bet juk kartais viso gyvenimo nepakanka įsisavinti tą kompoziciją ir ekspoziciją... Dar vienas numerio bruožas – jaunų autorių gausa. Daugėja apie kiną rašančių talentingų žmonių, o tai veikia ir bendrą žurnalo stilių. Santa Lingevičiūtė nagrinėja „Žanos d’Ark kančias“ iš labai šiuolaikinės teorinės perspektyvos, Gintė Žulytė atranda Brazilijos kino atgimimą, Karolis Baublys „Elitinio būrio“ sėkmę sieja su politine konjunktūra. Romas Zabarauskas pasižvalgo po naujo lietuviško filmo „Anarchija Žirmūnuose“ filmavimo aikštelę: debiutuojančio scenaristo ir režisieriaus Sauliaus Drungos filmas kuriamas su dar mažesniu nei maži lietuviški biudžetu, bet, korespondento nuomone, tai nėra kliūtis tikrai kūrybai.

Rudenį mūsų laukia daugybė kino renginių. Originalią ir ambicingą programą parengė jauna Tarptautinio Kauno kino festivalio (jau antrojo) komanda, Naujojo Rusijos kino dienos supažindins ir su aktualijomis, ir su kino kritiko Valerijaus Bosenkos originaliai parinkta tarybinio kino retrospektyva. Bus ir „Tindirindis“, ir Lietuvos žmogaus teisių centro vėl rengiamas dokumentinių filmų festivalis „Ad Hoc – nepatogus kinas“, ir, žinoma, vis labiau besiplečianti „Scanorama“, prasidėjusi kaip Šiaurės šalių kino forumas, o dabar aprėpianti jau ir visą Europą.

Įdomių skaitinių žurnale rasite ir daugiau. Rimtai ir, beje, mūsų šaliai aktualiai refleksijai skatina Laimos Kreivytės recenzuojamas rumunų filmas „4 mėnesiai, 3 savaitės, 2 dienos“.

Maloniam pasiskaitymui – „Brado Pitto šypsena“, taip žavinti dailiąją lytį ir kelianti vyriškosios giminės pavydą bei įtūžį. Tačiau Izoldos Keidošiūtės straipsnis – ne apie paskalas, o apie aktoriaus kūrybos kelią.

Iki pasimatymo gruodį.

TURINYS:

netrukus

• Tarptautinis Kauno kino festivalis
• Naujojo Rusijos kino dienos
• „Scanorama 2008“
• Tarptautinis animacinių filmų festivalis „Tindirindis“
• Dokumentinių filmų festivalis „Ad Hoc: nepatogus kinas“

iš arčiau

• 18 Brado Pitto šypsena

tema

• Keli žingsniai Brazilijos kino žeme
• Pokalbis su režisieriumi Jorgé Furtado

albumas

• Jonas Gricius: Kas jis, kino operatorius

filmavimo aikštelė

• Sauliaus Drungos „Anarchija Žirmūnuose“

kino istorija

• Carlo Theodoro Dreyerio filmas „Žanos d’Ark kančios“

interviu

• Apie Ukrainos kino istoriją ir nūdieną
• kalbamės su kino kritiku Sergejumi Trimbaču

feljetonas

• Kas yra Rusijos simbolis?

kino teatras

• Iš kitos pusės
• Elitinis būrys
• 4 mėnesiai, 3 savaitės, 2 dienos
• Teisė žudyti
• Pavojingasis Bankokas

namų kinas

• Geismas, įspėjimas
• Ledi Č...