7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

Kai klasika smelkiasi į sielą

Goda Marija Gužauskaitė
Nr. 26 (1220), 2017-06-30
Muzika

Vasara – atostogų metas, kuomet norisi džiaugtis žaliuojančia gamta ir lepintis saulės spinduliais. Vieni važiuoja į tolimus užsienio kurortus, kiti renkasi lietuvišką kraštovaizdį. Neretas užsuka ir į Lietuvos pajūrį, kuris žavi savo auksinėmis kopomis bei didžiąja stichija – Baltijos jūra.

Saulės spindulių ir vėjo nugairinti poilsiautojai yra kviečiami ne tik džiaugtis vasaros teikiamasi malonumais, bet ir užsukti į Palangoje vykstančius renginius. Apie kai kuriuos iš jų praneša įkyriai paplūdimyje kriokiantis garsiakalbis, kuris ne tik intensyviai reklamuoja lietuviškosios pop estrados „žvaigždžių“ pasirodymus, bet ir groja jų dainų ištraukas, kurios skambėdamos per tokią „garso aparatūrą“ įgauna ateivišką atspalvį. Priverstinai pasiklausius Radžio dainų ar kitų „širdžiai mielų“ hitų pradedi ieškoti informacijos apie kitus, sielą apvalančius koncertus.

Vienas iš tokių – jau devintus metus rengiamas festivalis „Ave Maria“, kurio paantraštėje puikuojasi „Pasaulio balsų“ dedikacija. Pasak festivalio meno vadovės ir dainininkės Astos Krikščiūnaitės, „Pasaulio balsai“ – neišsiamiamas kultūros klodas, kuriame kaskart galima rasti unikalių ir intriguojančių temų bei variacijų. Ši paantraštė byloja, jog kasmet vykstantis festivalis įgijo pagreitį ir praplėtė savo akiratį tiek repertuaro, tiek ir atlikėjų pasirinkimo prasme. Koncertų programose skamba ne tik sakralinė, bet ir pasaulietinė muzika, poezija, kurią atlieka muzikantai ir aktoriai iš Lietuvos bei įvairių užsienio valstybių.

Liepos 23-iąją muzikos mylėtojus į Palangos Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčią pakvietė festivalio atidarymo koncertas, įvykęs iš karto po sekmadieninių Mišių. Šį kartą nuskambėjo graudulingas, o kartu ir viltingai šviesus W. A. Mozarto „Requiem“, parašytas solistams, chorui ir orkestrui. Tiesa, tą vakarą turėjome galimybę išgirsti neeilinę šio kūrinio versiją, aranžuotą keturiems solistams (Asta Krikščiūnaitė (sopranas), Ieva Prudnikovaitė (mecosopranas), Algirdas Janutas (tenoras) ir  Žygimantas Galinis (baritonas)) bei orkestrui (Klaipėdos kamerinis orkestras, meno vadovas Mindaugas Bačkus). Toks pasirinkimas, pasak festivalio rengėjų, buvo itin išjaustas dirigento, svečio iš Estijos Andres Mustoneno, kurio iniciatyva ir atsirado kamerinė „Requiem“ versija.

Klausantis kūrinio mažesne atlikėjų sudėtimi visada kyla klausimas, kaip į tai reaguotų pats kompozitorius, kuris tikiu, jog iš savo šedevro negalėtų išmesti nė vienos natelės, ką jau kalbėti apie viso choro atsisakymą. Žinoma, toks variantas yra patogesnis organizatoriams, nes sukviesti mažiau atlikėjų visada yra paprasčiau. Iš kitos pusės, norėtųsi ne teisti, bet pasidžiaugti, jog festivalio rengėjai vis tik apsiemė įgyvendinti gyvą šio kūrinio atlikimą, net jeigu nesulaukė tinkamos paramos. Deja, bet meno finansavimo problema yra ypač opi Lietuvoje. Gaila, jog iniciatyvūs žmonės, norintys skleisti kultūrą ir šviesti visuomenę, vis dar nesulaukia deramo dėmesio iš Lietuvos valdžios. Nepaisant minėtos įžvalgos, kuri vis lyg dežavu šmėsteli primindama apie sunkią ir neperspektyvią menininko dalią Lietuvoje, verta pastebėti, jog neįprasta kūrinio atlikimo sudėtis iš tiesų intrigavo ir viliojo apsilankyti koncerte. Buvo itin įdomu išgirsti gerai žinomą kūrinį kitaip.

Vakaro metu keturi solistai dainavo ne tik savo, bet ir partitūros originale esančias choro partijas. Dainininkams susidarė nemenkas krūvis. Ne paslaptis, jog chorinio ir solinio dainavimo prigimtis, garso formavimo būdai yra skirtingi, tad atlikti partijas, skirtas dainuoti chore bei šokinėti nuo solo prie bendrų chorinių partijų  solistams buvo nelengva, o ir balsui, tikriausiai, ne pati geriausia užduotis.

Dainuojant ansamblyje trūko susiklausymo. Atrodė, jog mecosopranui ir baritonui buvo kiek per žemos altų ir bosų chorinės partijos. Galbūt dėl to, skirtingose kūrinio dalyse išryškėdavo pavieniai dainininkų balsai, tuo tarpu kiti vos girdėdavosi. Šie niuansai itin pastebimi tokioje kūrinio versijoje, kurioje nėra chorinio fono, suteikiančio solistams pagrindą ir tam tikrą saugumo jausmą. Taigi, solistams kliuvo nemenkas iššūkis, kurį profesionalumo dėka jie gana gerai įveikė.

Kadangi vokalistų buvo kur kas mažiau nei instrumentalistų, orkestro išraiškingą grojimą girdėjome puikiai. Jis dubliavo dainininkų atliekamas partijas ir tokiu būdu sudarė palankias sąlygas skleistis solistų balsams. Kamerinės „Requiem“ versijos dėka galėjome geriau išgirsti vokalistų dainuojamas solo bei choro partijas, kurios kūrinį atliekant tradicine sudėtimi kartais paskęsta bendrame skambesyje.

Kūrinio atskirų dalių interpretacija buvo gana panaši, todėl koncerto eigoje muzika suvienodėjo ir vis sunkiau klausėsi. Dalys buvo grojamos vienodai aktyviai, tempai ir artikuliacija per daug nesiskyrė. Tokiu būdu atskiros dalys neįgavo savitumo ir nesusidarė kontrastai, padedantys išlaikyti klausytojo dėmesį. Galbūt tokia kūrinio interpretacija buvo pasirinkta dėl klausytojų, kurie atvykę į kurortą galimai bus nenusiteikę ilgam koncertui. Be to, gyvesnis kūrinio tempas visuomet yra patogesnis ir patiems atlikėjams. Taigi, teoriškai tokia kūrinio interpretacija turėjo pasiteisinti, praktiškai – pritrūko subtilesnių muzikos išpildymo niuansų.

Nepaisant mažų pastebėjimų, kurie yra būtini atlikėjų tobulėjimui, W. A. Mozarto „Requiem“ spindėjo savo tobulumu ir dar kartą paliudijo, jog šis kūrinys pelnytai yra laikomas šedevru. Taip pat norisi pelnytai pagirti Klaipėdos kamerinį orkestrą ir jam talkinusią pučiamųjų instrumentų grupę, kurių jaunatviškas veržlumas bei atlikimo profesionalumas žavėjo viso koncerto metu bei padėkoti festivalio rengėjams, kurių darbo dėka Palangos poilsiautojai jau devintus metus iš eilės turi galimybę apsilankyti puikiuose sielą atgaivinančiuose koncertuose.

Galiausiai norisi tik pridurti, jog festivalio „Ave Maria“ atidarymo koncertas paliko išties teigiamą įspūdį. Visi atlikėjai – rimtai į savo darbą žiūrintys profesionalai, kurių dėka galėjome išgirsti paskutinįjį W. A. Mozarto šedevrą (F. X. Süssmayrio pabaigtą „Requiem“ versiją). Koncerto metu saulėtas vakaras gražiai skverbėsi pro vitražus į pilnutėlę Palangos Bažnyčią dar kartą paliudydamas, jog klasika yra amžina. Ji nemiršta ir nepaskęsta masinės kultūros šurmulyje, bet išlaiko sąvastį ir randa kelią į kiekvieno žmogaus širdį.

 

Festivalis „Ave Maria“/ „Pasaulio balsai“ truks nuo liepos 22 iki rugpjūčio 14 dienos. Koncertai vyksta Palangos Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčioje (įėjimas nemokamas) bei Palangos gintaro ir Palangos kurorto muziejuose.