7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

Didesnės ambicijos ateičiai

Įspūdis iš pirmojo jaunųjų pianistų konkurso „Lisztofonija“

Rasa Murauskaitė
Nr. 11 (1205), 2017-03-17
Muzika
Vincenzo de Martino. D. Matvejevo nuotr.
Vincenzo de Martino. D. Matvejevo nuotr.

„Šiandienos renginys – tik branduolys, naujas bandymas, tačiau ir upė prasideda nuo šaltinio. Tikimės, kad vieną gražią dieną šis konkursas galbūt taps tarptautiniu“, – kovo 8 d. Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Didžiojoje salėje vykusioje jaunųjų pianistų konkurso „Lisztofonija“ apdovanojimų ceremonijoje kalbėjo jo įkvėpėja ir komisijos pirmininkė, LMTA profesorė, pianistė Mūza Rubackytė.

 

Pirmą kartą rengiamai „Lisztofonijai“ dėmesys buvo nemenkas. Tačiau pats renginys kamerinis – jame varžėsi vos šeši dalyviai, o ir žiūrovų daugumą sudarė LMTA bendruomenė ar konkursantų artimieji. Tiesa, galimybę dalyvauti ribojo konkurso sąlyga, teigianti, jog „Lisztofonijos“ konkursas skirtas Lietuvoje studijuojantiems ar anksčiau čia studijavusiems jauniesiems atlikėjams. Juos vertinusią komisiją taip pat sudarė žymūs lietuvių muzikai – žiuri pirmininkė M. Rubackytė, LMTA Fortepijono katedros vedėjas, profesorius Jurgis Karnavičius, profesorė Birutė Vainiūnaitė ir dvi jaunosios kartos pianistės – Eglė Andrejevaitė ir Emilija Žukauskaitė.

 

Bene ambicingiausia – pati konkurso programa, kurią sudarė vienas arba keli Ferenco Liszto kūriniai, perdirbimai ar transkripcijos. Pianistams šio legendinio atlikėjo ir kompozitoriaus muzika kiekvienąkart yra didžiulis iššūkis. Tai tarsi lakmuso popierėlis, galintis daug pasakyti ir apie atlikėjo meninę brandą, ir apie jo techniką. Kokybiškai atlikti Liszto „Mefisto valsus“, koncertinius etiudus ar net mažesnės apimties pjeses yra sudėtinga net profesionalams. Taigi, programos atžvilgiu „Lisztofonija“ taiko į aukštą standartą, iš atlikėjo reikalaujantį didelio talento ir atidaus pasirengimo, o konkurso dalyvių pasirodymai dar kartą įrodė, jog iki Liszto muzikos reikia „užaugti“.

 

Konkursą pradėjęs LMTA studentas Natanas Bairakas, apdovanotas diplomu, dar stokoja technikos bei muzikinės brandos. Kliuvo ir pats jo prisilietimas prie instrumento, dinaminių niuansų stoka. Pirmąją pjesę „La Lugubre Gondola“ jis atliko gana tvarkingai, nors ir pilkokai, bet pagroti „Vengriškąją rapsodiją“ Nr. 8 fis-moll jam akivaizdžiai buvo sudėtinga. Pianistui šiame kūrinyje būtina rasti būdus, kaip kontrastingus, dinamiškus epizodus sujungti ir atskleisti šio laisvės kupino kūrinio formą. To atlikėjui padaryti, deja, nepavyko.

 

Skambinant LMTA magistrantei Aušrinei Garsonaitei jautėsi neblogas techninis pasirengimas, tvarkingas atlikimas. Tačiau muzikalumo, romantinio polėkio pasigedau, frazavimas „sausokas“, „mokiniškas“, stokota judėjimo, išklausymo. Jos programą užbaigusi Giuseppe’s Verdi–Ferenzo Liszto Koncertinė parafrazė operos „Rigoletas“ temomis atlikta tarsi be polėkio. Todėl iškart po to pasirodžius Nacionalinės M. K. Čiurlionio menų mokyklos abiturientui Ignui Maknickui buvo justi didžiulis pokytis – ne be reikalo jam atiteko II vieta. Tik pianistui pradėjus groti buvo akivaizdu, jog atlikėjas labai įsigilinęs į kiekvieną kompoziciją. Jo atlikta „Paguoda“ Nr. 3 Des-dur buvo labai jautri, subtili, kupina romantinės dvasios. Žavėjo išraiškingas frazavimas, formos pojūtis, ypač subtilus piano. Antrasis I. Maknicko atliktas kūrinys, „Mefisto valsas“ Nr. 1, ir techniškai, ir formos požiūriu yra labai sudėtingas. Čia susilieja aukščiausio techninio meistriškumo epizodai ir ypatingo muzikalumo reikalaujanti lyrika. Ne kartą šį ar kitus „Mefisto valsus“ teko girdėti įvairiuose konkursuose – be priekaištų juos atlikti pavyksta retam. I. Maknicko pasirodymas turi potencialo dar „augti“, tačiau talentingos pastangos buvo akivaizdžios.

 

Nors pelnė tik diplomą, neblogai pasirodė ir akademiją jau baigęs pianistas Paulius Matuzas. Muzikinių iššūkių kupiną „Ispanišką rapsodiją“ jis paskambino gana tvarkingai, neabejingai, jo interpretacija nestokojo ir spalvingumo. Paskutinė konkurso perklausoje grojusi Gabrielė Sutkutė šiuo metu studijuoja Londono karališkojoje akademijoje. Ši pianistė sužavėjo puikia technika ir precizika – užtikrintai ir aiškiai ji atliko tiek Koncertinį etiudą „Nykštukų ratelis“, tiek „Tarantelą“ iš ciklo „Klajonių metai. Antrieji metai: Italija: Venecija ir Neapolis“. Be to, smagu, kad puikia technika neužsižaidė, o išsaugojo muzikalumą. Pianistė buvo įvertinta III vieta.

 

I vieta „Lisztofonijos“ komisija apdovanojo jauną italų pianistą Vincenzo De Martino, šiuo metu studijuojantį LMTA magistrantūroje. Profesoriaus Jurgio Karnavičiaus studentas jau yra konkurso Nijolės ir Jono Dėdinų fondo prizams laimėti bei Fortepijono katedros studentų konkurso „Yamaha“ stipendijai laimėti laureatas. Pianisto programą sudarė tik vienas kūrinys – Sonata-fantazija „Perskaičius Dantę“ iš ciklo „Klajonių metai. Antrieji metai: Italija“. Kompozicijos turiningumas leido atsiskleisti stipriausioms atlikėjo savybėms. Užtikrintai atrodė technika, subtili meninė kūrinio pusė, ryški atlikėjo individualybė – tai ir lėmė nugalėtojo laurus.

 

Jau po konkurso sveikindama dalyvius ir publiką M. Rubackytė palietė dvi jaunam atlikėjui itin aktualias temas – laisvės (konkursas vyko artėjant Kovo 11-ajai) ir gebėjimo priimti pralaimėjimą. „Norėčiau jums priminti, kad laisvė yra svarbiausias dalykas. Jūs galite keliauti, kur norite, dalyvauti tuose konkursuose, kuriuose norite. Niekas jums negali uždrausti, jūsų uždaryti. Niekada to nepamirškite. Konkursas bet kuriuo atveju yra palyginimo renginys. Nežinau nė vieno daug pasiekusio žmogaus, kuris nėra pralaimėjęs. Pralaimėjimas žmogui gali būti dar naudingesnis negu laimėjimas. Tai jums turėtų tapti tramplinu į ateitį“, – sakė konkurso iniciatorė ir žiuri pirmininkė.

 

Nors piniginių „Lisztofonijos“ premijų nebuvo, trims konkurso laureatams suteikta galimybė parengti profesionalų garso įrašą. Taip pat gegužės mėnesį jų koncertą surengs naujai atidaroma „Organum“ salė, o M. Rubackytė jiems įteikė savo tarptautinį pripažinimą pelniusį „Klajonių metų“ įrašą. Visi konkurso dalyviai džiaugėsi diplomais ir iš „Steingraeber & Söhne“ fortepijonų manufaktūros Vokietijoje atkeliavusiais autoriniais F. Liszto medaliais.

Vincenzo de Martino. D. Matvejevo nuotr.
Vincenzo de Martino. D. Matvejevo nuotr.
Ignas Maknickas. D. Matvejevo nuotr.
Ignas Maknickas. D. Matvejevo nuotr.
Natanas Bairakas, Gabrielė Sutkutė, Ignas Maknickas. D. Matvejevo nuotr.
Natanas Bairakas, Gabrielė Sutkutė, Ignas Maknickas. D. Matvejevo nuotr.
„Lisztofonijos“ laureatai ir komisija. D. Matvejevo nuotr.
„Lisztofonijos“ laureatai ir komisija. D. Matvejevo nuotr.
Mūza Rubackytė. D. Matvejevo nuotr.
Mūza Rubackytė. D. Matvejevo nuotr.