7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

Retos progos išgirsti

Pianistės Guodos Gedvilaitės ir Nacionalinio simfoninio orkestro koncerto įspūdžiai

Aldona Eleonora Radvilaitė
Nr. 10 (1204), 2017-03-10
Muzika
Guoda Gedvilaitė, Modestas Pitrėnas ir Nacionalinis simfoninis orkestras. D. Matvejevo nuotr.
Guoda Gedvilaitė, Modestas Pitrėnas ir Nacionalinis simfoninis orkestras. D. Matvejevo nuotr.

Orkestro muzikos koncertas „Skambančios planetos“ kovo 4 d. Lietuvos nacionalinėje filharmonijoje gausiai susirinkusiems klausytojams pakėlė nuotaiką. Lietuvoje, ko gero, dar neskambėjusius vertingus kūrinius atliko Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras, kuriam dirigavo jo meno vadovas ir vyr. dirigentas Modestas Pitrėnas, o fortepijonu solo su orkestru grojo publikos mėgstama puiki pianistė Guoda Gedvilaitė, nuo 2002 m. dirbanti Frankfurto prie Maino aukštojoje muzikos mokykloje.

 

Įdomu susipažinti su dar negirdėta muzika, tuo labiau jeigu ji meistriškai sukomponuota, o ją atlieka aukščiausio profesinio lygio atlikėjai. Iš JAV dirigento, kompozitoriaus, pianisto Leonardo Bernsteino (1918–1990), siekusio suderinti „rimtąją ir popmuziką“, kūrybos mums geriausiai žinomi jo miuziklai – „Vestsaido istorija“ („West Side Story“, 1957) ir „Kandidas“ („Candide“, 1956). Gal todėl nustebino šio vakaro koncerte nuskambėjusi jo simfonija „Nerimo amžius“ („The Age of Anxiety“, 1948 ), kurios premjera įvyko 1949 m., diriguojant Bostono simfoninio orkestro vadovui Sergejui Koussevitzky’ui (kuriam dedikuotas šis kūrinys), o fortepijono partiją skambino pats autorius. Įkvėptas įspūdingo anglų dramaturgo Wystano Hugh Audeno simbolistinės poemos „Nerimo amžius. Barokinė ekloga“ (1948 m. pelnė Pulitzerio premiją) turinio, Bernsteinas sukūrė įdomios formos nuotaikingą – rūsčią, dramatišką, šviesią, nerimastingą, modernios muzikinės kalbos – garsų tėkmę. Simfoniją sudaro dvi be pertraukos atliekamos dalys. Pirmoje – Prologas bei du stambūs epizodai (Septyni amžiai: 1–7 variacijos ir Septyni etapai: 8–14 variacijos), o antroje – du epizodai („Graudulinga melodija“ ir „Kaukė“) bei Epilogas. Šią formą kompozitorius perėmė iš Audeno poemos struktūros. Būdamas pianistas, į turtingą orkestro sudėtį autorius įdomiai įkomponavo solo fortepijoną. Sudėtingas pianisto ir viso orkestro susiliejimas reikalauja didžiulės dėmesio koncentracijos ir muzikos girdėjimo bei jos traktavimo panašumo. Stebino ne tik sklandus bei analogiškas puikios pianistės Guodos Gedvilaitės ir dirigento Modesto Pitrėno tempo bei ritmo pojūtis, bet ir turiningas, vienas kitą atliepiantis skirtingų nuotaikų traktavimas. Jautraus muzikai ir aukščiausio profesinio lygio dirigento vadovaujamas orkestras griežė su visa jėga kulminaciniuose epizoduose, o trapiai atrodanti solistė G. Gedvilaitė savo neįtikėtina uraganine energija ir net fizinėmis galiomis nė kiek nesileido nustelbiama. Kūrybinga, optimizmą skleidžianti pianistė savo ugnį svaidantį temperamentą dar ryškiau pateikė prieš simfonijos antros dalies epizodą „Kaukė“ – ant grindų šalia savo kėdės nusviedusi įspūdingą juodo šilko fraką, puolė pasiutusiai veržliai ir kokybiškai skambinti džiazinį scherzo, kartais pritariant mušamiesiems instrumentams, o tuo pat metu pati beveik šoko, natūraliai reaguodama į džiaugsmu trykštančius virtuozinius pasažus. Gale net pašoko nuo kėdės ir pakėlė ranką lyg sušukdama „Mes nugalėjom!“. Muzikai perėjus į Epilogą, Guoda pasistatė natas ant piupitro ir ramiai užsivilko savo fraką, tarsi vėl įsiliedama į bendrą orkestro vaizdą. Džiugino visiška dirigento, orkestro ir solistės darna, traktuojant ansambliškai sudėtingą muzikos audinį.

 

Gausiai susirinkusiai publikai prašant bisų, G. Gedvilaitė vėl nustebino paskambindama, kaip pati pasakė, po nerimastingos muzikos nuraminantį kūrinį – Johanno Sebastiano Bacho „Gimtadienio kantatos“ dalį „Te avys ganosi saugiai“. Ją atliko labai ramiai, tyliai, subtiliai.

 

Antroje koncerto dalyje buvo smalsu susipažinti su anglų kompozitoriaus Gustavo Holsto siuita „Planetos“ dideliam orkestrui, op. 32, rašyta 1914–1916 metais. Suskambo įspūdingos septynių planetų astrologinės charakteristikos: „Marsas, karo šauklys“, „Venera, taikos šauklė“, „Merkurijus, sparnuotas šauklys“, „Jupiteris, linksmybės šauklys“, „Saturnas, senovės šauklys“, „Uranas, burtininkas“ ir „Neptūnas, mistikas“. Nors kompozitorius nemanė, kad ši siuita – sėkmingiausias jo darbas, nuo pirmųjų atlikimų publika pamėgo „Planetas“, jos nustelbė visą kitą autoriaus kūrybą. Jau iš dalių pavadinimų aišku, kad siuitos muzikos nuotaikos įvairios, o bendras bruožas – raiškios melodijos, žėrinti orkestruotė: prie styginių bei įprastų kitų instrumentų kiekio prisijungia šešios valtornos, eufonija, bosinis klarnetas, dvi arfos, varpeliai, čelesta, ksilofonas, tambūrinas, varpai, o paskutinėje dalyje – be žodžių dainuojančio moterų choro balsai (išgauti elektrinio fortepijono tembrais), įspūdingai praturtinę šviesią, tylią, tarsi mažomis garsų bangelėmis srūvančią spalvingą muziką. Įdomu, kad ciklą kompozitorius užbaigė būtent ramiai, visą ryškią, kartais net karingai nuteikiančią kulminaciją, su nedidelėmis ramybės salelėmis, pateikė priešpaskutinėje dalyje „Uranas, burtininkas“.  

 

Publikai labai patiko ši dekoratyvi, spalvingos harmonijos ir charakterių įvairovė, nuolat besimainančių metro, ritmo bei dinamikos kontrastų kupina muzikos tėkmė. Tereikėjo tik gėrėtis gražiais skambesiais ir pasitelkti vaizduotę. Vėl norėčiau pagirti dirigentą Modestą Pitrėną ir jo viziją puikiai atliepiantį orkestrą.

 

***

Su dar negirdėtais dviejų kompozitorių kūriniais turėjau galimybę susipažinti ir kovo 5 d. Taikomosios dailės ir dizaino muziejuje. Kamerinės muzikos koncerte „Romantikai iš Lenkijos“ skambėjo Juozo Naujalio, Mikalojaus Konstantino Čiurlionio ir Karolio Szymanowskio mokytojo Zygmunto Noskowskio (1846–1909) Styginių kvartetas Nr . 1, op. 9, d-moll bei Juliuszo Zarębskio (1854–1885) Fortepijoninis kvintetas g-moll, op. 34. Juos pakiliai pirmąkart pagriežė puikus Čiurlionio kvartetas (Jonas Tankevičius, Darius Dikšaitis, Gediminas Dačinskas ir Saulius Lipčius), o sudėtingą, kupiną virtuozinių pasažų fortepijono partiją atliko savo 50-mečio jubiliejų šiuo koncertu pažymintis Gytis Cinauskas. Buvo įdomu siurbti į save spalvingą, nuotaikingą Noskowskio romantinę muziką bei stebėtis Ferenco Liszto mokinio Zarębskio įmantriai sukomponuota dramatiška, kartais subtilia melodingumo ir spalvingos harmonijos žaisme. Koncerto atlikėjams reikėjo maksimaliai sukoncentruoti dėmesį, nes kūriniai virtuoziški, kontrastingų nuotaikų, dvelkiantys romantiniu pakilumu. Lauksime naujų pažinčių su vertingais, bet retai atliekamais praeities kompozitorių kūriniais.

Guoda Gedvilaitė, Modestas Pitrėnas ir Nacionalinis simfoninis orkestras. D. Matvejevo nuotr.
Guoda Gedvilaitė, Modestas Pitrėnas ir Nacionalinis simfoninis orkestras. D. Matvejevo nuotr.
Guoda Gedvilaitė, Modestas Pitrėnas ir Nacionalinis simfoninis orkestras. D. Matvejevo nuotr.
Guoda Gedvilaitė, Modestas Pitrėnas ir Nacionalinis simfoninis orkestras. D. Matvejevo nuotr.
Guoda Gedvilaitė. D. Matvejevo nuotr.
Guoda Gedvilaitė. D. Matvejevo nuotr.
Guoda Gedvilaitė ir Modestas Pitrėnas. D. Matvejevo nuotr.
Guoda Gedvilaitė ir Modestas Pitrėnas. D. Matvejevo nuotr.
Guoda Gedvilaitė. D. Matvejevo nuotr.
Guoda Gedvilaitė. D. Matvejevo nuotr.
Guoda Gedvilaitė. D. Matvejevo nuotr.
Guoda Gedvilaitė. D. Matvejevo nuotr.