7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

Vien malonumai

Baroko operos teatras pristatė G.F. Händelio operą „Semelė“

Aleksandra Pister
Nr. 5 (1199), 2017-02-03
Muzika
Scena iš operos-oratorijos „Semelė“. J. Pūkio nuotr.
Scena iš operos-oratorijos „Semelė“. J. Pūkio nuotr.

Kai 2014 metais susibūrė Baroko operos teatras (meno vadovas Viktoras Gerasimovas), minčių buvo įvairių. Pirmiausia džiugino, kad teatras žada statyti baroko operas, Lietuvos scenose rodomas tik kaip pavieniai projektai. Atrodė, laimės visi – klausytojai ir atlikėjai, trupė užpildys iki tol beveik tuščią koncertinę nišą. Tačiau teatras neturėjo nei patalpų (neturi ir dabar), nei baroko instrumentų kopijų. Tik vienas kitas orkestro muzikantas ar dainininkas turėjo bent kiek patirties senosios muzikos scenoje. Tąkart atrodė, kad trupės ambicijos iš tiesų didelės, bet amunicija nepamatuotai maža.

 

Sausio 26-ąją Rusų dramos teatre publikai trupė pristatė ketvirtąją premjerą – Georgo Friedricho Händelio operą-oratoriją „Semelė“. Tai – iki šiol sėkmingiausias Baroko operos teatro projektas. Operoje kartu derėjo taurus režisieriaus Viliaus Malinausko meninis matymas, gražus atlikimas (orkestro vadovas Juozas Mantas Jauniškis), stilizuoti antikinio ir barokinio braižo kostiumai (autorė Jolanta Rimkutė), savita scenografija (Kristina Kasparavičienė) ir choreografija (Erika Vizbaraitė), šviesos (Darius Malinauskas).

 

Istoriją apie Semelės ir Jupiterio aistras kūrybinė komanda interpretavo padoriau, nei buvo galima tikėtis. 1744-aisiais ši Händelio opera virto tikru akibrokštu. Vietoje bibliniais motyvais grindžiamos oratorijos kompozitorius gavėnios laiku Londono aukštuomenei įbruko operą, kurioje tarsi veidrodyje atsispindėjo žiūrovų moralė. Parodytas gyvenime gan įprastas siužetas, kurio pagrindiniai dalyviai – kilmingas sutuoktinis (Jupiteris), jo luomo žmona (Junona) ir (ne)slepiama meilužė (Semelė). Tąkart scenoje skambėjo nedviprasmiška lyrika apie meilę, kviečiančią mėgautis saldžiais malonumais, patirti ekstazę, gundyti, – ir tai tik keletas padoresnių frazių iš libreto. Buvo iš tiesų smalsu, kaip tokį mažne kompromituojantį kūrinį perteiks jauni šiųmetės „Semelės“ statytojai.

 

Tą vakarą operos fabuloje visi jausmai – meilė, džiaugsmas, pavydas, nusivylimas – atrodė nuoširdūs. Painius personažų ryšius režisierius pateikė kaip duotybę, be moralizuojančių poteksčių. Kai kurioms scenoms trūko veiksmo, galbūt dainuodami arijas solistai galėjo daugiau vaidinti. Vis dėlto buvo įdomu stebėti kintantį skulptūrišką scenovaizdį, sekti humoristines scenas (pvz., kaip Junona vijo uodus). Žemiškuosius personažus ir dievybes lengva buvo atskirti iš kostiumų. Vieni vilkėjo barokines, kiti – romėniškas neįmantraus kirpimo drobes. Antrame veiksme romantiška gėlėta suknia papuošta Semelė tarsi skrajojo kažkur tarp žemės ir dangaus.

 

Vos 25-erių solistė Lina Dambrauskaitė (Semelė) tapo vakaro žvaigžde. Ši Semelė žaismingai „praskriejo“ pro virtuoziškas koloratūras, jas dainavo lengvai, preciziškai intonavo. Solistė suteikė daug progų pasimėgauti įsimintinomis Händelio arijų melodijomis, įstringančiomis galvoje ne vienai valandai. Tiesa, šen bei ten balsui stigo stiprumo, o vaidmeniui – aistros. Arija „Endless pleasure, endless love“ („Nesibaigiančiais malonumais ir amžina meile“) skambėjo galbūt koketiškai, bet neatskleidė Semelės seksualumo. Ji priminė naivutę Džuljetą ir vis dėlto buvo žavi.

 

O vyriausiajam ir didingiausiajam Panteono dievui Jupiteriui Romeo amplua netiko. Andriaus Bartkaus atliekamoje partijoje skambėjo gražių, gal kiek nusaldintų lyrinių epizodų (arija „Where’re you walk“, „Kur tik tu eisi“), pro ausis nepraslydo keletas intonavimo netikslumų. Solistas, rodos, tik neseniai nėrė į barokinę stilistiką, tačiau lengvai padainuoti koloratūras jam – pasiekiamas tikslas.

 

Stilistiškai grynu dainavimu išsiskyrė Rūta Vosyliūtė (Ina). Solistė ne vienus metus tobulina barokinį dainavimą, jį studijavo Italijoje, Lietuvoje dažniausiai renkasi senosios muzikos repertuarą. Operoje R. Vosyliūtė sukūrė įsimintinų muzikinių akimirkų raudoje „Turn, hopeless lover, thurn thy eyes“ („Nelaimingasis įsimylėjėli, nukreipk savo žvilgsnį“), Inos ir Semelės duete „Prepare then, ye immortal choir“ („Tad pasiruoškit, nemirtingieji giedotojai“).

 

Maloniai nustebino kontratenoras Algirdas Bagdonavičius (Atamantas) – jo balse neliko barokui svetimo romantinio vibrato. Kokybiškai dainavo Tadas Girininkas (Kadmas ir Somnas), Vilija Mikštaitė (Junona), Aistė Pilibavičiūtė (Iridė), Edgaras Davidovičius (Apolonas). Darnią akustinę visumą šįkart sujungė orkestras. Jam asistuojant, solistams buvo patogu dainuoti. Choras „Jauna muzika“ (meno vadovas Vaclovas Augustinas) ryškiai skambėjo visuose operos veiksmuose. Painios istorijos pabaigoje sodriuose choro akorduose nuskambėjo ir istorijos moralė – „Ištikimoji meilė niekad nepasitrauks“ (libretą iš anglų kalbos vertė Laūra Karnavičiūtė). O tuo metu scenoje vėl rezgėsi naujas nesantuokinės meilės flirtas...

Scena iš operos-oratorijos „Semelė“. J. Pūkio nuotr.
Scena iš operos-oratorijos „Semelė“. J. Pūkio nuotr.
Lina Dambrauskaitė (Semelė) ir Rūta Vosyliūtė (Ina). J. Pūkio nuotr.
Lina Dambrauskaitė (Semelė) ir Rūta Vosyliūtė (Ina). J. Pūkio nuotr.
Lina Dambrauskaitė (Semelė). J. Pūkio nuotr.
Lina Dambrauskaitė (Semelė). J. Pūkio nuotr.
Tadas Girininkas (Kadmas ir Somnas), Aistė Pilibavičiūtė (Iridė), Vilija Mikštaitė (Junona). J. Pūkio nuotr. 

 J. Pūkio nuotr.
Tadas Girininkas (Kadmas ir Somnas), Aistė Pilibavičiūtė (Iridė), Vilija Mikštaitė (Junona). J. Pūkio nuotr. J. Pūkio nuotr.
Scena iš operos-oratorijos „Semelė“. J. Pūkio nuotr.
Scena iš operos-oratorijos „Semelė“. J. Pūkio nuotr.