7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

Kantri muzikos vasara

Festivalių apžvalga

Algirdas Klova
Nr. 30 (1136), 2015-09-04
Muzika
T. Graham Brown. D. Klovienės nuotr.
T. Graham Brown. D. Klovienės nuotr.

Šį kartą norėčiau papasakoti apie pora stambių kantri (country) muzikos festivalių, vykusių šią vasarą Lietuvoje ir pas kaimynus. Tai didžiausi kantri muzikos renginiai tose šalyse.

 

„Country Bauska“ (Latvija)

Kaip ir kasmet, liepos pradžioje Bauskės miestelis suskamba kantri muzikos garsais, pilies apylinkės pasipuošia kaubojų skrybėlėmis, trinksi žirgelių kanopos, pasipila „Bauskas Alus“ ir visa tai sukelia daug malonių rūpesčių festivalio „Country Bauska“ rengėjams Uldžiui Ozoliniui ir Martinui Ružai. Kaip visada, festivalis vyko gražiame parke prie Bauskės pilies Mūšos ir Mėmelės upių santakoje. Kaip visuomet, festivalyje grojo daugybė Latvijos grupių, dalyvavo „žvaigždžių choras“, line dance šokėjai iš visos Latvijos, dirbo lietuviai garso inžinieriai ir scenos technikai bei videomeistrai, buvo gausybė maisto, smulkių suvenyrų kioskelių ir keli kantri muzikos gerbėjai iš Lietuvos. Teko pabūti Latvijoje kelias dienas po renginio, todėl Bauskės miestelį apėjau keletą kartų, nuodugniai apžiūrėjau muziejus ir galerijas, bažnyčias ir aikštes, išbandžiau visas maitinimo įstaigas ir galiu pasakyti, kad porcijos didelės, o alus skanus.

 

Pirmąją festivalio dieną girdėjome daug latviškų ansamblių, dainuojančių latvių kalba. Tai publikos labai mėgstami kantri kolektyvai „Klaidonis“, Aivaro Birzmalio grupė, „Sesta Jūdze“. Iš jų labiausiai žinomas, daugybę su ansamblio vėliava lakstančių gerbėjų Latvijoje turintis „Sesta Jūdze“ („Šeštoji mylia“). Tai profesionaliai grojanti grupė, pasižyminti geromis aranžuotėmis, Latvijoje dainuojanti latvių, o užsienyje – anglų kalba. Pirmosios festivalio dienos svečiai buvo ukulelių ansamblis „Ukus in Fabula“ iš Italijos ir „Crooks and Straights“ iš Kroatijos. Abi grupes, tik kiek kitų sudėčių, prieš kelerius metus jau esame girdėję Visagine, tiesa, kroatai buvo senokai, taigi naujos, jaunos dainininkė ir smuikininkė maloniai nustebino.

 

Daugybė latviškų kolektyvų pasirodė šeštadienį, prie „Rimi“ parduotuvės įrengtoje scenoje. Kadangi buvo nežmoniškai karšta, žmonių nebuvo labai daug. Mane nustebino ir nudžiugino puikaus būgnininko Janio Veikšano (buvusios grupės „Enburgas Zeni“ lyderio) naujas, labai jaunatviškas, galingas kolektyvas „Jauna Diena“, kurį taip pat matėme šiemet „Visagino country“. Malonių staigmenų tą dieną buvo ir daugiau. Mums jau gerai žinomas dainininkas Edvinas Baueris su Latvijos kantri dainininkėmis parengė gražią programą „Bauer’s Ladies Show“, kurią papuošė puiki vokalistė Linita. Žinoma, džiugino nuolat besikeičianti grupė „JukeBox“, neseniai matyta Visagine, nepavargstantis Pitas Andersonas su „The Swamps Shakers“ ir naujoji grupė „Flame and the Rolltones“. Jaunų, energingų, nedaug ką su kantri muzika turinčių vyrų kolektyvas, grojantis kažką tarp roko ir americana stilių, energingai skinasi kelią į didžiąją sceną. Ir pagaliau didžioji festivalio žvaigždė T. Grahamas Brownas iš JAV, grojęs su latvių grupe „JukeBox“. Stipraus žemo balso dainininkas su baltu rankšluosčiu vienoje rankoje, vandens buteliu kitoje, atliko naujų ir gerai jau žinomų savo dainų. T. Grahamas Brownas turi nemažai sąsajų su kantri gospelo žanru ir apskritai krikščioniška muzika. Turiu pagirti pritariančiąją grupę už nuostabias aranžuotes, techniškai ir emociškai tobulą grojimą. Patyriau didžiulį malonumą. Beje, pabaigoje buvau pakviestas į sceną drauge su T. Grahamu Brownu ir „žvaigždžių choru“ padainuoti kelis kantri standartus ir pamėtyti rožes nuo scenos į publiką, nes tokia festivalio tradicija.

 

„Visagino country“ (Lietuva)

Rugpjūčio pabaiga, Aukštaitijos gamta, vaizdingi ežerai, tarp kurių įsikūręs Visaginas, tapęs Lietuvos kantri muzikos sostine, kurioje ji gyvai skamba dvi dienas ir naktis. „Visagino country“ – vienas didžiausių šios muzikos festivalių Rytų Europoje. Per daugiau nei dvidešimt metų muzikantai beveik iš visų Europos šalių, JAV ir Kanados, Naujosios Zelandijos ir Australijos aplankė „Visagino country“ festivalį. Renginyje nuolat dalyvauja ir Lietuvos kantri muzikos atlikėjai.

 

Gaila, bet šiemet festivalyje nebuvo daug kolektyvų, grojančių tikrą kantri muziką, daugelis dalyvavusių grupių grojo kantri elementais papuoštą roką, bliuzą ar popmuziką. Aš visuomet juokauju, kad mano mėgstamiausia kantri grupė yra „AC/DC“, o jos kūriniai Visagino festivalyje skambėjo net keletą kartų. Po tokių koncertų daugeliui gali kilti klausimas – kas iš tikrųjų yra ta kantri muzika?

 

Bet apžvelkime festivalį nuo pradžių. Po parado renginį, kaip ir kasmet, pradėjo vaikiškas muzikinis projektas „Country viltys“ (pagrindinės kuratorės – Loreta Stasytytė ir Daina Bilevičiūtė), o jame daugiausiai dalyvauja jų mokiniai. Ir ko tik mes čia negirdėjome! Skambėjo lietuvių liaudies dainos, klasikų kompozitorių ir popmuzikos kūriniai, na ir kelios kantri (arba beveik kantri) dainelės. Manau, festivalyje, skirtame kantri muzikai, turėtų dalyvauti šio stiliaus dainas atliekantys vaikai, o ne bet kas. Po to į sceną lipo grupė, kurios, kaip paaiškėjo, garbės prezidentė Elena Čekienė laukė labiausiai. Tai „4 FUN“, jie neapsiriboja vienu muzikiniu stiliumi, todėl jų repertuaras labai platus ir įvairus – tai poproko, bliuzo, rokenrolo, kantri ir net disko stilių autorinės dainos bei dainų perkūriniai (cover) lietuviškai ir angliškai. Kolektyvas į Visagino sceną užlipo po dešimties metų pertraukos.

 

Dainų autorės ir atlikėjos Marthos Fields („Texas Martha“) iš Ostino, Teksaso valstijos, bei jos grupės „The House of Twangs“ iš Prancūzijos pasirodymas turėjo tapti viena iš festivalio kulminacijų. Stiprus, emocingas balsas, dainavimas bliuzo maniera, geri muzikantai. Tačiau stilistiškai šis pasirodymas ne visai tiko kantri muzikos festivaliui. Šio stiliaus muziką pagaliau išgirdome, kai į sceną atėjo prieš dvidešimtmetį gimusi „CBSB“ („Country Blues Session Band“). Pasigirdo kantri ir bluegrass standartai, Henko Williamso, Billo Monroe, Merle Haggardo dainos, keturbalsiai sąskambiai, smuiko, lūpinės armonikėlės, kazu, banjo, soliniai epizodai, švari stilistika. Kolektyvo istorijoje rasime ir Lietuvos kantri muzikantų asociacijos (LCMA) ir Europos festivalių bei konkursų apdovanojimų, turų su didžiu JAV jodleriu Paulu Belangeriu. Ši grupė išsiskirstė 2001 m., buvo atsikūrusi 2007 m. ir dalyvavo festivalyje „Vilnius Bluegrass“. Ir štai 20-mečio proga vėl pagrojo Visagine.

 

Tik antrą kartą Visagino festivalio istorijoje grojo grupė iš Australijos, užtai šiemet svečiai dalyvavo abi dienas. Šį kartą tai buvo drąsiu ir net įžūliu, talentingu kolektyvu tituluojamas „Baylou“. Jo solistės – seserys Barbė ir Victoria – yra gražios ir gerai valdo balsus. Stilistiškai ši grupė turbūt artimiausia popmuzikai su skoningai naudojamais kantri elementais. Netrūko čia ir roko klasikos dainų.

 

Pirmąją festivalio dieną baigė grupė iš Švedijos „Country Circus“, kurios koncerto, pasiklausęs jų įrašų, tikrai labai laukiau. Kaimiško cirko – tikri žonglieriai ir iliuzionistai, gimnastai ir humoristai – ideologija koncerte beveik pasiteisino. Geri muzikantai, kietai „sukalta“ muzika, tačiau kantri vėlgi nebuvo daug. Keista, kodėl daugelis puikių kolektyvų, atvykę į festivalius, gyvai pradeda groti visai ne tai, kuo garsėja?

Antroji festivalio diena vėl prasidėjo „Country viltimis“, vėl skambėjo tos pačios dainos kaip ir vakar, ir vėl trūko kantri muzikos. Ir pagaliau – grupė iš Latvijos „New Day“ mane nudžiugino ir nustebino puikiu stilistiniu grynumu, nuostabiais dainininkų balsai ir maniera, puikiais instrumentininkais. Džiugu ir tai, kad „New Day“ yra jauniausia grupė Latvijoje, susikūrusi tik 2015 m. kovą, bet suspėjusi puikiai pasirodyti Bauskėje, Rusnėje, Mosėdyje ir dabar jau Visagine. Grupės lyderis – garsus kantri muzikos būgnininkas Janis Veikšanas. „New Day“ repertuarą sudaro perdainuotos populiarios kantri, kantri roko dainos anglų kalba, neiškraipant stiliaus ypatumų.

 

Aleksandras Belkinas, žinoma, pirmiausia yra bliuzo muzikantas, bet jis – vienas iš tų, kurie kasmet nori dalyvauti kantri muzikos festivalyje. Vos tik baigiasi „Visagino country“, Aleksandras tuojau sugalvoja naują projektą. Šiemet savo grupę jis pavadino „Aleksandr Belkin All Stars Band“. Tiesą sakant, tų žvaigždžių labai jau daug nebuvo, bet pagirtinas jaunų dainininkių Mildos ir Teresės Andrijauskaičių dalyvavimas projekte. Pamatyti Lietuvos kantri muzikos scenoje „pedal steel“ gitarą (lietuviško pavadinimo, deja, nėra) tikrai gali nedažnai, todėl buvo malonu girdėti šiuo instrumentu grojantį Artūrą Petruoką. Muzikantai juokavo, kad Belkinas pagaliau tampa savimi – šiame festivalyje jis grojo kantri su „CBSB“, būgnais akomponavo amerikiečiui, o štai dainavo – savo dainas, kurios priminė senus gerus „The Road Band“ laikus. Aleksandrui padainavus, prie esamų muzikantų prisijungė Rusijos kantri muzikos žvaigždė Larisa Grigorjeva, dalyvavusi pirmajame „Visagino country“ festivalyje, šiuo metu pati organizuojanti festivalį Maskvoje. Gaila, bet ši unikali dainininkė prieš festivalį niekur nebuvo anonsuota. Be jos dar scenoje matėme smuikininką iš Maskvos Igorį Pechovą ir mūsų Leonardą Rimkevičių, linksmai grojančius „Jambalaya“.

 

Virgis Stakėnas dažnai pavadinamas Visagino festivalio tėvu, žmogumi-orkestru, kantri Mukranu ir baladžių dainiumi. Jis mėgsta išbandyti naujus metodus, technologijas, tad nieko keista, kad tos pačios senos Virgio dainos suskamba kiek kitaip. Tačiau publika jas pažįsta ir tai neša sėkmę.

Ilgai laukę, pagaliau vėl išgirdome tikrą kantri muziką. Jamesas Lannas – gerai žinomas, populiarus Teksaso kantri muzikos atlikėjas, daugelį metų tobulinęs savo meistriškumą. Jau būdamas dvidešimties jis įsiveržė į Teksaso honky-tonk stiliaus sceną ir iškilo į jos viršūnę. Manau, nebūsiu neteisus suteikdamas jam didžiausios šių metų festivalio žvaigždės vardą. Šiemet drauge su juo išgirdome grupę iš Visagino „Asorti“, kurios lyderis, profesionalus gitaristas ir smuikininkas Edgaras „Sepa“ Piščikas, kartu su šeimynine grupe „Asorti“ koncertavo daugiau nei dvidešimtyje pasaulio šalių, tačiau šį kartą gerokai ją pakeitė. Iš pagrindinės sudėties liko tik mama, beje, puikiai grojusi klavišiniais instrumentais.

 

Paskutinė į festivalio sceną užlipo vokiečių grupė „NightHawk“, grojanti tvirtą vyrišką muziką, daranti scenoje šou pagal visas taisykles, tačiau kantri ir čia buvo nedaug. Skambėjo geras rokas, bliuzas, populiarūs hitai. Kaip teisingai buvo anonsuota prieš pasirodymą, tai kunkuliuojantis šiuolaikinės amerikiečių muzikos kokteilis. Energija tikrai tryško iš visų šešių scenoje grojusių ir dainavusių žmonių.

Festivalio scenoje šoko „Dakota“ iš Šilutės ir „Linksmasis kaubojus“ iš Mažeikių. Festivalį supo dar keli su juo susiję renginiai. Tai kadaise buvusių didelių ir populiarių kantri klubų jubiliejinė šventė ir Leonardo Rinkevičiaus improvizuoto trio pasirodymas Visagino bažnyčioje. Festivalį labai gražiai ir stilingai vedė Jonas Radzevičius.

 

„Piknik Country Mrągowo“ (Lenkija)

Įspūdžiai apie trisdešimt ketvirtąjį kantri muzikos festivalį „Piknik Country Mrągowo“ Mrongove, kuriame kaip ryškiausia žvaigždė spindėjo Rosanne Cash – didžiojo Johny Casho dukra, jau buvo publikuoti interneto svetainėje 7md.lt (Nr. 29 (1135), 2015 07 29).

 

Pabandysiu trumpai apibendrinti matytus festivalius. Didžiausią žvaigždę pristatė „Piknik Country Mrągowo“, geriausiai savo šalies muziką, kaip visados, atspindėjo „Country Bauska“, margiausiai atrodė „Visagino country“. Nors kantri muzika, atrodytų, yra populiari, visuose trijuose festivaliuose pajutau labai didelį norą ją skiesti kitais žanrais, motyvuojant tuo, kad publikai tai labiau patiks. Tik ar nereikėtų darbą pradėti nuo publikos auklėjimo, tuo padedant tobulėti ir populiarėti kantri muzikai.

T. Graham Brown. D. Klovienės nuotr.
T. Graham Brown. D. Klovienės nuotr.
James Lann ir Sergejus Sopelevas. D. Klovienės nuotr.
James Lann ir Sergejus Sopelevas. D. Klovienės nuotr.
„Texas Martha“ ir grupė. D. Klovienės nuotr.
„Texas Martha“ ir grupė. D. Klovienės nuotr.