Šviesa

Lemtingoji 1991-ųjų sausio 13-oji, Lietuvai atnešusi tragediją, dabar skleidžia šviesą, kasmet sukviesdama žmones ne tik pagerbti žuvusiuosius, bet ir pasiklausyti rimtį skleidžiančios muzikos. Jau ne pirmus metus Šv. Kotrynos bažnyčioje rengiamas moterų choro „Liepos“ ir Vilniaus Šv. Kristoforo kamerinio orkestro koncertas, skirtas Sausio 13-ajai. Koncerte taip pat dalyvavo Vilniaus chorinio dainavimo mokyklos „Liepaitės“ jaunoji dainininkė Austėja Zinkevičiūtė, sopranas Vida Taurinskaitė-Rukšienė ir Vilniaus chorinio dainavimo mokyklos „Liepaitės“ jaunių choras. Abiejų chorų vadovė – Audronė Steponavičiūtė-Zupkauskienė.

 

„Liepos“ – tai neišsenkantis teigiamos energijos šaltinis, savo noru dainuoti stebinančios ne tik Lietuvos, bet ir kitų šalių klausytojus. Nuobodu vardinti ilgą „Liepų“ laimėjimų sąrašą, bet norisi pasidžiaugti choro vadovės ir chorisčių entuziazmu, profesionalumu ir nuoširdumu.

 

Repertuaras šį kartą pasirinktas įvairus: Vilniuje gyvenusio lenkų kompozitoriaus Stanisławo Moniuszkos Mišios e-moll; lietuvių autorės Kristinos Vasiliauskaitės „Gloria“ iš „Trumpųjų Kalėdinių mišių“, dvi dalys iš prancūzų kompozitoriaus Vicento d’Indy kantatos „Šventai Marijai Magdalietei“, romantiškasis Prospero Guidi ir skirtingų kartų vokiečių Josefo Rheinbergerio ir Samuelio Scheidto muzika.

 

Koncerto pradžioje kimus moteriškas balsas skaitė elegiškas eiles apie Lietuvą. Pirmasis kūrinys – S. Moniuszkos Mišios e-moll – nesudėtingas, skirtas dvylikai berniukų, tad „Liepos“, matyt, užsibrėžė šį kūrinį atlikti jaunatviškai, ir joms pavyko – kai kur choras skambėjo lyg berniukų balsai. Mišios įspūdingos, kupinos įvairiausių nuotaikų: ramybės, švelnumo, džiaugsmo, ilgesio, skausmo. Priešpaskutinė dalis tarsi simbolizuoja Lietuvos kelią – sielvartinga pradžia baigiasi šviesiai. Kristinos Vasiliauskaitės kūrinyje „Gloria“ girdėjosi choro didybė. K. Vasiliauskaitės kūriniai žavi darna ir vientisa kompozicija. Subtilios kulminacijos skambėjo įtaigiai. Sulaukta šiltų aplodismentų.

 

Po Vytauto Mačernio eilių pasirodė jaunių choras „Liepaitės“. Tyras J. Rheinbergerio „Inclina Domine“ skambesys, švelnūs orkestro ir choro garsai užpildė visą salę. Baroko kompozitoriaus S. Scheidto giesmę „Singet dem Herren ein neues Lied“ su choru giedojo ir dvi solistės – mokinė ir mokytoja: gražiu altu giedanti Zinkevičiūtė ir Vida Taurinskaitė-Rukšienė. Solisčių partija sudėtinga, su barokiniais išvingiavimais, tačiau skambėjo lengvai. Jautėsi Austėjos Zinkevičiūtės patirties stoka, bet niekas neatims iš jos užtikrintumo ir stabilumo.

 

Į sceną grįžo „Liepos“ ir atliko kulminacinį kūrinį – Prospero Guidi „Maria Mater gratia“. Tai malda, kerinti melodija su aistringomis kulminacijomis. Nepaprastas balsas, įtaigus atlikimas ir emocinis turinys nepaliko nė vieno abejingo. Po gausių ovacijų suskambėjo paskutinis kūrinys – dvi Vincento d’Indy dalys iš kantatos „Šventai Marijai Magdalietei“. Čia išsiskyrė orkestras, žaižaruojanti orkestro ir fortepijono partija skambėjo itin grakščiai. Kūrinyje daug prieštaringų jausmų: smerkimas ir atgaila, skausmas ir palaima. Ačiū chorui, orkestrui ir solistei, kurie sugebėjo tai perteikti.