Spalio 19 d. Vilniaus filharmonijos Didžiojoje salėje vyko ciklo „Koncertai visai šeimai“ edukacinio pobūdžio renginys, kurio pagrindiniais akcentais tapo jaunosios smuikininkės Ugnės Liepos Žuklytės pasirodymas bei Lietuvos nacionalinio simfoninio orkestro atliktas ir muzikologo Viktoro Gerulaičio pristatytas Benjamino Britteno „Orkestro vadovas jaunimui“.
Jaunoji virtuozė Ugnė Liepa Žuklytė mokosi Nacionalinėje M. K. Čiurlionio menų mokykloje, mokytojos Rusnės Mataitytės klasėje. Nors Ugnei Liepai dar tik dvylika metų, ji jau yra pelniusi pirmąsias premijas Balio Dvariono, „Gradus ad Parnassum“, „Renaissance“, Jono Urbos ir Viktoro Radovičiaus jaunųjų muzikų konkursuose. Mažoji solistė yra griežusi su Lietuvos nacionaliniu simfoniniu, Lietuvos kameriniu, Šv. Kristoforo orkestrais. Nuo 2012 m. Ugnė Liepa globojama Mstislavo Rostropovičiaus labdaros ir paramos fondo „Pagalba Lietuvos vaikams“, o 2013 m. tapo Karalienės Mortos premijos laureate.
Visai šeimai skirtame sekmadienio koncerte Ugnė Liepa kartu su dirigento Dainiaus Pavilionio vedamu Lietuvos nacionaliniu simfoniniu orkestru pagriežė Felixo Mendelssohno Koncertą smuikui ir orkestrui e-moll, op. 64, bei Pablo Sarasate’s Introdukciją ir tarantelą.
Muzikologas Friedrichas Herzfeldas yra taip atsiliepęs apie F. Mendelssohno Koncertą smuikui: „Visi mūsų laikų virtuozai, grodami jį, susilaukia didelės sėkmės. Žinoma, jis neprilygsta Beethoveno ar Brahmso koncertams smuikui, tačiau nuoširdžios melodijos ir grakštus virtuoziškumas užtikrina sėkmę visose pasaulio koncertų salėse.“ Su šiuo opusu, būtent savo grakštumu, sužibėjo ir mažoji virtuozė. Norėčiau atkreipti dėmesį į Ugnės Liepos savotišką, kiek mocartišką artikuliaciją. Neretai trečiojoje šio koncerto smuikui dalyje smuikininkai dėl veržlaus tempo ir smulkių ritminių verčių pasažų yra priversti mąstyti „dideliais kąsniais“. Jie siekia nepertraukiamo legato ir dėlioja ilgas mintis minimaliai pagreitindami muzikinį judėjimą. Tačiau įdomu buvo tai, kad Ugnė Liepa pasitelkė girdėjimą frazėmis ir grakštumo bei šoklumo suteikiantį subtilų legato–non legato derinį. Žinoma, visai nenoriu pasakyti, kad dėl tokių pasirinktų štrichų buvo suskaldyta ar kitaip pažeista muzikinė dramaturgija. Griežta, aiški frazuotė bei kiekvienos natos štricho įprasminimas Koncerto smuikui finale padėjo publikai pasinerti į „klausymąsi laike“ ir išvengti atskirų garsų gaudymo ausimis.
Pablo Sarasate Introdukcijos ir tarantelos interpretacija taip pat pasižymėjo šaltu protu. Taranteloje esančios ispaniškos aistros daugeliui smuikininkų keltų pagundą pasiduoti pavojingiems jausmų proveržiams. Charakteringi, tačiau labai sudėtingi ispaniški ritmai turi būti atliekami itin atsargiai. Ugnė Liepa ir vėl patraukė dėmesį savo precizika ir kiekvieno garso išklausymu. Vienas kitą keičiantys šelmiško greičio epizodai netapo vien tik pirštų mankšta. Nebuvo piktnaudžiauta ir perdėtu rubato. Ugnė Liepa siekė suvokti ir išgirsti tai, ką griežė. O ar tokie siekiai nėra talentingo muzikalumo požymiai?
Nuskambėjus šiems smuikui ir orkestrui skirtiems opusams, toliau vadovavimą perėmė muzikologas V. Gerulaitis. Jis pristatė 1946 m. Benjamino Britteno parašytą kūrinį „Orkestro vadovas jaunimui“ („The Young Person’s Guide to the Orchestra“). Koncerto anotacijoje apie jį rašyta taip: „Kūrinys buvo skirtas edukaciniam dokumentiniam filmui „Orkestro instrumentai“ (režisierius Muiras Mathiesonas; muziką įgrojo Londono simfoninis orkestras, diriguojamas Malcolmo Sargento). Tai vienas populiariausių B. Britteno opusų. Jis turi paantraštę – „Variacijos ir fuga Henry’o Purcello tema“: kiekvieną variaciją atlieka vis kitas instrumentas, ir taip susipažįstame su visu orkestru.“ V. Gerulaitis stojo šalia dirigento Dainiaus Pavilionio ir Lietuvos nacionaliniam simfoniniam orkestrui bei publikai skaitė B. Britteno pateiktas nuorodas. Muzikologas aiškiai pranešdavo, kada H. Purcello tema nuskambės kurioje nors iš keturių orkestro instrumentų grupių, kada savo tembrais žavės mediniai, variniai pučiamieji ar mažiesiems ne taip gerai pažįstama perkusija. Publika mielai sekė jo poetiškai ir net muzikaliai, ritmiškai tariamus žodžius. Ypač nekantriai visi laukė tų vietų, kai iškilmingai bus pranešta „O dabar – visas orkestras!“ Staiga iš vaikystės atkeliavo prisiminimai apie televizijoje matytas muzikologo „Muzikos istorijos“ laidas, kurios buvo įdomesnės net už žaidimą su lėlėmis. Smagu, kad ir šios kartos vaikai turi galimybę pradėti muzikinio pasaulio pažintį su tokiu mokytoju.
Koncerto pabaigoje Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras pateikė visiškai nelauktą staigmeną. B. Britteno „Orkestro vadovas jaunimui“ padėjo pažinti instrumentų tembrus, o dabar atėjo metas profesionalių muzikų gebėjimui atpažinti garsiausių orkestrinių kompozicijų ar operų instrumentinių fragmentų citatas. Tokį muzikinių citatų montažą sugalvojo šio orkestro muzikantas – kompozitorius, violončelininkas Arvydas Malcys. Publika turėjo galimybę išgirsti Ludwigo van Beethoveno Penktosios simfonijos pradžią, Franzo Schuberto „Nebaigtosios simfonijos“ fragmentus, Piotro Čaikovskio Ketvirtosios simfonijos pradžią, Giuseppe’s Verdi „Aidos“ triumfo maršo epizodus, Richardo Wagnerio „Tanhoizerio“ uvertiūros piligrimų temą, Gioachino Rossini „Sevilijos kirpėjo“ uvertiūros, Hectoro Berliozo ir Johanneso Brahmso simfonijų fragmentus. Visos šios temos persipynė su gimimo dienos dainelės intonacijomis. Tai žavi idėja – kaip tik spalio pradžioje yra gimęs G. Verdi! Ir ne tik tai. Toks nuotaikingas A. Malcio kūrinys, kaip matyti, liks orkestro repertuare.
Šis sekmadienio šeimos renginys puikiai pailiustravo, kaip viename koncerte gali derėti net keli žanrai: rimtoji akademinė muzika, edukacinių tikslų turintys opusai ir net profesionalams skirti muzikiniai galvosūkiai. O tokie koncertai Nacionalinėje filharmonijoje vyksta kiekvieną sekmadienį!
