Paulius Gefenas (fleita), Ugnė Tiškutė (altas) ir Agnė Keblytė (arfa). E. Torcida nuotr.
Visą liepą vykstančiame festivalyje Ispanijoje „Santander Encounter of Music and Academy“ pirmą kartą dalyvauja gausus Lietuvos jaunųjų klasikinės muzikos virtuozų būrys: net penki iš šešių dešimčių atlikėjų, atstovaujančių 25 šalims. Didesnis būrys tik renginio šeimininkų ispanų, kurių dalyvauja aštuoni, ir rusų bei vengrų, kurių pakviesta po šešis.
Prie vienos gražiausių pasaulio įlankų įsikūrusiame Ispanijos šiaurės mieste Santandere, kur XX a. pradžioje kas vasarą atvykdavo vėsos ištroškę karaliai ir jų šeimos, susitikimas rengiamas jau keturiolikti metai. Jis kasmet suburia klasikinės muzikos mėgėjus ir jos atlikėjus – jau pripažintus visame pasaulyje ir pradedančius. Kaip tik šis esamų ir būsimų genijų „mišinys“ suteikia renginiui originalumo: jauni talentai turi galimybę pasitobulinti meistriškumo klasėse, o vakarais – netgi groti koncerte drauge su savo instrumento virtuozais, prie kurių – kaip prie legendinės smuiko pedagogės Anos čumačenko – paprastai būna nutįsusios ilgos kandidatų eilės. Tokių puikių progų pasitobulinti jau turėjo dvi lietuvaitės altininkės, pabuvojusios Santandero muzikos ir akademijos susitikime 2011 m., klaipėdietė Austė Ovsiukaitė ir kaunietė Ugnė Tiškutė. Kiti trys lietuviai Santandero susitikime yra pirmą kartą: vilniečiai arfininkė Agnė Keblytė ir fleitininkas Paulius Gefenas bei pianistė Morta Grigaliūnaitė, pasiekusi, kad apskritai apie Lietuvą dažniausiai nieko nežinantys užsieniečiai ją pristatytų kaip kilusią iš Pasvalio.
Šiemet į Santandero susitikimą pakviestas 61 jaunasis atlikėjas iš 15 Europos aukštųjų muzikos mokyklų. Tad ir stipriai Ispaniją čaižanti ekonominė krizė neprivertė rengėjų – Albéniso fondo („Fundación Albéniz“) – atsisakyti šios tradicijos, nors pritraukti rėmėjų dabar yra kur kas sunkiau. Anot fondo vadovės Palomos O’Shea, „kultūros dalykuose labai svarbus tęstinumas, jie išauga tik laikui bėgant, tad padarius kvailystę ir nukirtus malkoms obelį, paskui obuolių jau tektų laukti ne vienus metus, kol užaugs kita.“
Beveik pusę iš 50 festivalio koncertų numatyta transliuoti tiesiogiai interneto svetainėje http://www.classicalplanet.com/live/index.xhtml. čia kone kasdien bus galima pasiklausyti ir kurio nors iš penkių Lietuvos atlikėjų, taip pat ir žinomų pasaulyje jų mokytojų: Zakharo Brono (smuikas), Nobuko Imai (altas), Felixo Renggli (fleita), Valentino Erbeno (violončelė), Helenos Donath (vokalas), Michelo Arrignono (klarnetas), Claudio Martínezo Mehnerio (fortepijonas).
Susitikimo programa, kuria rūpinasi meno direktorius, dirigentas ir smuikininkas iš Vengrijos Péteris Csaba, paprastai būna labai įvairi, stengiamasi ne tik priminti jau žinomus kūrinius, bet ir plėsti akiratį pristatant naujesnius mūsų amžininkų sukurtus ar nepelnytai pamirštus kūrinius. Jau tapo tradicija kiekviename susitikime skirti daugiau dėmesio vienam kuriam nors kūrėjui. Šiemet, pažymint 150-ąjį Richardo Strausso gimtadienį, susitikimo repertuare daug dėmesio skiriama vokaliniams šio kompozitoriaus kūriniams ir kamerinei muzikai. Be to, festivalio rengėjai numatė pristatyti ir visas dešimt Ludwigo van Beethoveno sonatų smuikui ir fortepijonui.
Kiekvieną vakarą nuo liepos 8 iki 26 dienos imtinai koncertų transliacijos prasidės 21.30 Lietuvos laiku (išskyrus liepos 13 d. koncertą, kuris prasidės 20 val. Lietuvos laiku, kad atlikėjai ir klausytojai nepraleistų Pasaulio futbolo taurės finalinių varžybų). Be to, vienas koncertas yra skiriamas jauniesiems klausytojams: visi norintys drauge su vaikais pasidžiaugti populiariuoju Sergejaus Prokofjevo kūriniu „Petriukas ir vilkas“, kviečiami prisijungti prie cassicalplanet.comsvetainės liepos 15 d. 19 valandą.
Liepos 8 d. vykusiame inauguraciniame koncerte dirigavo žinomiausias mūsų dienų ispanų dirigentas Jesúsas Lópezas Cobosas, dirigavęs legendinėse Milano „La Scala“, Londono „Covent Garden“ ar Niujorko „Metropolitan“ scenose. Jo vadovaujami jaunuoliai, tik prieš keturias dienas suburti į simfoninį orkestrą, atliko Gustavo Mahlerio Devintąją simfoniją, kurios pirmą dalį maestro Cobosas pavadino „sudėtingiausiu kūriniu per visą simfonijos istoriją“. Tačiau jis tikėjosi, kad rezultatas bus puikus, nes jaunieji atlikėjai taip gerai pasirengę, kad joks kūrinys jiems nėra pernelyg sudėtingas. Tai netiesioginis komplimentas ir keturiems buvusiems M.K. Čiurlionio Menų mokyklos auklėtiniams, kurie, vadovaujami maestro Coboso, grojo liepos 8 d. (taip pat šią mokyklą baigusi pianistė M. Grigaliūnaitė į festivalį atvyks vėliau).
Anot maestro, įdomiausia, kad G. Mahlerio Devintoji, sukurta ant mirties slenksčio stovinčio žmogaus, labai domina kaip tik jaunimą, ir šie ją atlieka su didžiuliu įkvėpimu. Antrasis koncerto kūrinys buvo visiškai kitoks. Tai – Wolfgango Amadeus Mozarto koncertas fleitai ir arfai. Šis žavus kūrinys scenoje skamba nepelnytai retai, nes nedažnai pavyksta suburti tokias geras šių instrumentų atlikėjas kaip prancūzė Hélène Freyburger ir lietuvaitė Agnė Keblytė. Tiesiogine festivalį atidarančio koncerto transliacija buvo galima pasidžiaugti minėtoje interneto svetainėje liepos 8 d. 21.30 Lietuvos laiku.
