Lapkričio 14 – 17 dienomis Vilniaus rusų dramos teatre, muzikos klube „Tamsta“ ir Vilniaus kongresų rūmuose vyks XII tarptautinis džiazo festivalis „Vilnius Mama Jazz 2013“.
Lapkričio 14 dieną 19 val. Vilniaus rusų dramos teatre gros Miguelis Zenonas – 36-erių saksofono virtuozas iš Puerto Riko, kuriam skamba garsūs pasaulio džiazo autoritetų pripažinimo žodžiai.
2012 m. žurnalo „Jazz Times“ kritikai ir skaitytojai Miguelį pripažino geriausiu metų alto saksofonininku. Net keturis sykius ryškiausia kylančia žvaigžde muzikantą paskelbė žurnalo „Downbeat“ kritikai. Jis ne kartą buvo nominuotas „Grammy“ apdovanojimui – greičiausiai, kad tik laiko klausimas, kada ši prestižinė statulėlė atsidurs saksofonininko kolekcijoje. Žodžiu, tai – muzikantas, esantis „ant bangos“, ir jau ne vienus metus.
Lietuvoje savo meistriškumą Miguelis demonstruos su savo ilgamečiais bendražygiais. Pianistas Luisas Perdomo ir bosininkas Hansas Glawischnigas su Migueliu Zenonu groja dar nuo pirmojo jo albumo išleidimo, o būgnininkas Henry Cole'as – nuo 2008-ųjų. „Susigroję“ kaip vienas kumštis, keturi patyrę muzikantai atvyksta užkariauti dar vieno Miguelio žemėlapyje iki šiol taškeliu nepažymėto miesto. Tai vienas iš vos šešių pasirodymų, kuriuos šį rudenį Miguelis Zenonas rengia Europoje. Tai, kad greta Paryžiaus ir Barselonos šį kartą į jo maršrutą pateko ir Vilnius – dar vienas Lietuvos sostinės, kaip vis svarbesnę vietą po saule išsikovojančio džiazo miesto, pripažinimas.
Saksofonininkas Ernie Wattsas (JAV) – jau šeštą savo karjeros dešimtmetį skaičiuojantis muzikas yra įsiamžinęs daugiau nei 500 plokštelių, grojęs su šimtais muzikantų, išleidęs 18 albumų, laimėjęs dvi „Grammy“ statulėles ir apskritai visko nuveikęs tiek, kad tokią smulkmeną kaip 1981-ųjų pasaulines gastroles „The Rolling Stones“ net pamiršta paminėti savo biografijoje.
Vienas įdomiausių dalykų apie Ernie – didžiulė galimybė, kad kiekvienas save melomanu laikantis žmogus savo kolekcijoje turi bent vieną plokštelę, kurioje skamba šio atlikėjo saksofonas. Net jei džiazas nėra mėgstamiausia jūsų muzika, Ernie grojimas tikriausiai yra prasiskynęs kelią į jūsų ausis – pro vienas ar kitas duris, nes daugybė pasaulio muzikų nuo roko iki džiazo, nuo soul iki ritmenbliuzo prašo Ernie Wattso kai jų įrašams reikia „užmušančios“ saksofono soluotės. „Matau muziką kaip būdą sujungti visus žmones – taikoje ir harmonijoje. Visi fiziniai objektai turi savo vibracijas, muzika, kurią groju, yra energijos vibracija, kuri paliečia žmonių bendrumą. Tikiu, kad muzika – tai per mus dainuojantis Dievas“, - sako „Vilnius Mama Jazz“ svečias Ernie Wattsas, pasiruošęs ypatinga natų ir sąskambių galia įtikinti ir Lietuvos publiką.
„Vilnius Mama Jazz“ publika pamatys jo kolektyvą, susibūrusį beveik prieš du dešimtmečius. Su pianistu Christofu Saengeriu, prisijungus bosininkui Rudi Engeliui ir būgnininkui Heinrichui Koebberlingui, susiformavo nekintama muzikantų sudėtis, su kuria, pripažįsta Ernie, jis jaučiasi kaip žuvis vandenyje.
Tą patį vakarą, tik jau 22 valandą keliausime į muzikinį klubą „Tamsta“, kur Neda ir Vytauto Labučio džiazo kvarteto muzikantai pristatys naują grupės albumą „Sounding City“, kuris pasirodė šių metų vasarą. Pirmieji šios kompaktinės plokštelės muziką išgirdo Barselonos, Madrido, Budapešto ir Gdansko džiazo muzikos gerbėjai. Gruodžio mėnesį CD bus pristatytas Stokholme ir 55-tame tarptautiniame džiazo muzikos festivalyje „Jazz Jamboree“ Varšuvoje.
Lapkričio 15 dieną 19 val.festivalis Vilnius Mama Jazz vėl kvies visus į Vilniaus rusų dramos teatrą, kur susitiksime su trimis norvegiško džiazo meistrais: Arve Henriksenu (trimitas), Jan Bang (elektronika, loops) Stianu Westerhusu (gitara), tačiau pačioje koncerto pradžioje klausysimės taptautinio jaunųjų pianistų konkurso „Jazz improvizacija“ laureato, kuris paaiškės tik trečiadienio (lapkričio 13 d.) vėlų vakarą.
Arve Henriksenas – vienas įdomiausių šių dienų norvegų trimitininkų, savo idėjas sugebantis išreikšti įvairiuose žanruose. Nuo elektroniniais garsais praturtintų eksperimentų iki koncertų, kuriuose nuo pirmos iki paskutinės minutės skamba visiškai improvizuota muzika – jo sukauptas kūrybos arsenalas leidžia kalbėti apie šį muziką kaip apie tikrą Norvegijos džiazo scenos mąstytoją. „Noriu, kad mano požiūris į garsų kūrimą būtų vaikiškas. Auginu mažylius dvynius, jie laksto aplink ir žaisdami improvizuoja – visą dieną. Jiems įdomu tyrinėti. Smalsumas – įkvepiantis dalykas, todėl iš vaikų išmokstu labai daug.“ – sako Arve Henriksenas.
Elektroninės muzikos instrumentų magas, muzikos novatorius Janas Bangas dalyvavo įrašant naująjį Arve Henrikseno albumą – kaip ir ankstesnį, didelio populiarumo sulaukusį šio trimitininko diską „Cartography“. Vienas kito muzikinius norus šie menininkai žino kaip penkis savo pirštus – scenoje tikriausiai galime laukti abipusio reveranso vienas kito kūrybai. Jauniausias trio narys (jam 34-eri) Stianas Westerhusas yra grojęs garsaus eksperimentinio Norvegijos džiazo kolektyve „Jagga Jazist“.
Antrasis svečių kolektyvas Rusų dramos teatro scenoje tą dieną bus „Snarky Puppy“ (JAV).Per devynerius karjeros metus ši „fusion“ komuna (muzikantų, kurie vienu ar kitu metu prisideda prie šios kompanijos, priskaičiuojama net apie 30) spėjo išleisti jau aštuonis albumus, susprogdinusius publikos suvokimą apie dabartinės jaunosios kartos grojamą džiazą. Devintasis, beje, jau irgi rengiamas. Šių metų spalį grupė jį gyvai, be jokių garso dubliavimų ar perrašinėjimų, įrašė Olandijos mieste Utrechte – tarsi pabrėždama, kad į Vilnių atvyksta, būdama geriausios koncertinės formos.
„Fankas“, džiazas, „world music“ – pagrindinės sudedamosios dalys, iš kurios savo karštligišką muziką konstruoja „Snarky Puppy“. Tai iš tiesų pritrenkianti istorija – iš „pogrindinio“ nekomercinio menininkų kolektyvo, mėgstamo būrelio pasišventusiųjų, šie muzikantai kone akimirksniu šovė į aukštumas, tapdami vienais labiausiai gerbiamų savo kartos kūrėjų. Šiandien „Snarky Puppy“ surenka pilnutėles sales Azijoje, Australijoje, Europoje ir Šiaurės Amerikoje.
„Tai – kitoks muzikinis gyvūnas“, – taip savo prisistatymą pradeda Niujorko grupė „Snarky Puppy“ ir, dievaži, mažai rasite tokių, kurie su tuo nesutiktų.
„Tamstos“ muzikos klubas 22 valandą pakvies visus į lietuviškų jaunimo džiazo grupių koncertą. Girdėsime „Fun Clock“ jauną „funko“, disko, „acid jazz“ atlikėjų grupę susibūrusią dar mokyklos suole. Mintis suburti grupę kilo būriui „Ąžuoliuko“ choro vaikinų ir pavienės repeticijos ilgainiui tapo pastovia kolektyvo veikla. Grupės sudėtis kito ne sykį. Pradžioje tai buvo griežtai vyriška, „ąžuoliukų“ grupė, tačiau dabar jau yra ir mergina Gabrielė Senkevičiūtė – bene labiausiai „apdovanota“ grupės muzikantė. Jos sąraše pirmos vietos apdovanojimai iš konkursų Ispanijoje, Latvijoje, Lietuvoje. 2010 metais atlikėja dalyvavo muzikiniame projekte Danijoje, kur įrašė kelis kūrinius. 2012 metais Gabrielė tobulino savo balsą televizijos projekte „Lietuvos balsas”.
Grupė muzikuoja daugiau nei trejus metus, jau dalyvavo ne viename konkurse, nuskynė laurus Druskininkuose, Klaipėdoje, bet svarbiausiu savo apdovanojimu laiko 2011 metų muzikinių apdovanojimų T.Ė.T.Ė. laimėjimą geriausios funk grupės nominacijoje.
Antroji lietuviškoji to vakaro grupė „Tamstos“ klube bus „Soul Moustache“ („Sielos ūsai“). Grupės ašis – vokalistė Vytautė Pupšytė ir pianistas Vytis Smolskas aplink jų ašį pakvietė apsisukti ir Lietuvos scenai puikiai žinomą perkusininką multiinstrumentininką, garsų dailininką Tomą Dobrovolskį, bei jauną, perspektyvų bei sparčiai tobulėjantį būgnininką Joną Gliaudelį.
Lapkričio 16 d. Rusų dramos teatro scenai deja lemta paliūdėti be džiazo. Už tai muzikos klubas „Tamsta“ pakvies 21 valandą į kėdainiškių grupės „The Proof Quartet“ ir vieno garsiausių Lietuvos džiazo būgnininkų Arvydo Jofės kvarteto koncertus.
Arvydo Joffės džiazo kvartetas – profesionalus kolektyvas. Kvarteto meninių priemonių gama plati – vyrauja polistilistinis mastymas, profesionalumo sąlygotas lankstumas, savitas ir individualus priėjimas prie džiazo klasikos, šiuolaikinės akademinės muzikos. Kvartetas meistriškai derina akustines atlikimo priemones su elektroninėmis, kiekvienas kvarteto narys kuria muziką, gali pasirodyti kaip solistas. Stilistiniu požiūriu kvarteto muzikoje ryškūs avangardinio džiazo ir šiuolaikinės akademinės muzikos elementai, įtraukiantys ir free bei fusion, hard ir post bop stilių idėjų sūkurį.
Ir sekmadienį, lakričio 17 dieną, 19 valandą Vilniaus kongresų rūmuosemūsų laukia stulbinantis susitikimas su „Grammy“ laureato, puikų klasikinį muzikinį išsilavinimą turinčiu kubiečių pianistu Gonzalo Rubalcaba. Itin produktyvų laikotarpį išgyvenantis muzikas šįkart Vilniuje pasirodys su savo naujausiu projektu – grupe „Volcan“, kuri pelnytai vadinama „visų žvaigždžių komanda“.
Grupės nariai yra dalyvavę daugiau nei 150 plokštelių įrašuose, tarp jų bendražygių – įvairių žanrų žvaigždės, nuo džiazo veterano Arturo Sandovalio iki popžvaigždės Jennifer Lopez. „Volcano“ koncerte Vilniuje galbūt jau suteiks mums galimybę įsigyti naująją kompaktinę plokštelę – ją ketinama išleisti šiuo metu.
„Kodėl pavadinimas „Volcan“ – „Ugnikalnis“? Nes ugnikalnis sujungia keturias gamtos stichijas: žemę, vandenį, orą ir ugnį. Be to, jis yra nenuspėjamas, primena mus apie tikslus, į kuriuos kopiame“, – sako atlikėjai. Stichija – tiksliau apie laukinį Gonzalo kūrybingumą ir nepasakysi. Įvairūs rimti muzikiniai leidiniai vadina jį pasaulinės klasės pianistu, turinčiu įspūdingą grojimo intensyvumą ir instrumento valdymo techniką Tai be jokios abejonės vienas geriausių džiazo muzikantų pasaulyje. Gonzalo Rubalcaba gros drauge su Horacio El Negro Hernandezu (mušamieji), Armando Gola (bosinė gitara) Anthony Carrillo (perkusija).
Manyčiau, kad visa tai pasieks klausytojų širdis, nes festivalis turi labai gražų šūkį: „Tiesiai į širdį!“
Festivalį organizuoja viešosios įstaigos: Vilniaus džiazo klubas ir Vilniaus festivaliai.
