AtgalATGALĮ titulinįĮ PRADŽIĄSpausdintiSPAUSDINTI

Sakralinės muzikos takais

Naujas DVD „Uolų medus“

Rita Aleknaitė-Bieliauskienė
Nr. 24 (1038), 2013-06-14

„Uolų medus“ – taip pavadintą DVD gegužės 14 d. Bažnytinio paveldo muziejuje pristatė Mokslo ir enciklopedijų leidybos centro suburti kūrėjai. Popietę vedusi Živilė Stonytė pristatė gausius vakaro svečius. Tai apie kūrybinį darbą prie projekto kalbėję, renginyje dalyvavę scenarijaus autorius ir atlikėjas kunigas dr. Vilius Sikorskas, MELC vyresnioji mokslinė redaktorė ir leidinio įkvėpėja, projekto vadovė Birutė Žalalienė, koregavusi kalbamus ir rašomus tekstus, vaizdo režisierius Robertas Zamaris, dvasingą tonaciją pajautusi dizainerė Rūta Žalalytė, DVD programuotojas Marius Girutis, giedotojai.
 

Dideliame ekrane, tarsi atkuriant filmo kūrybos eigą ir jo herojus giedotojus provokavusias aplinkybes, buvo parodyti filmo fragmentai. Sakralinę muziką giedodamas ir kalbėdamas, žiūrovus ir klausytojus lydi grigališkojo choralo magistras, humanitarinių mokslų daktaras, teologas kunigas Vilius Sikorskas. Manau, jo pateikta medžiaga galima pasitikėti. Marijampolės O. Sukackienės pedagoginėje muzikos mokykloje jis įgijo choro dirigavimo, muzikos mokytojo, solfedžio dėstytojo kvalifikacijas, Vytauto Didžiojo universitete – teologijos bakalauro, pastoracinės teologijos magistro laipsnį, ten pat 2012 m. apgynė doktoratą „Musica sacra Katalikų bažnyčioje ir jos vertinimas Lietuvoje liturginiu požiūriu“.
 
Visas šis studijų periodas buvo turtingas ir kitų įvykių, davusių didelės patirties, žinių, peno gilesniems pamąstymams: septynerius metus V. Sikorskas gyveno benediktinų vienuolyne Soleme (Prancūzija), tapo kunigu, baigė Popiežiškąjį bažnytinės muzikos institutą Romoje, apgynė grigališkojo choralo magistro darbą ir gavo diplomą magna cum laude. Kaip kantorius giedojo popiežiaus Benedikto XVI rekolekcijose Vatikane, skaitė pranešimus apie bažnytinę muziką Lietuvos ir tarptautinėse konferencijose. Drauge su kitais įgiedojo grigališkojo choralo giesmių, kurios sudėtos į Italijoje, Prancūzijoje, Šveicarijoje išleistas kompaktines plokšteles. Kunigas dirbo pastoracinį darbą, verčia knygas, dalyvauja leidinių apie bažnytinę muziką redakcinėse kolegijose, veda radijo laidas, dėsto.
 
Tai pirmas toks plačiai sakralinę muziką aprėpiantis darbas, subūręs ir daug pagalbininkų. Medžiaga kaupta ilgai. Plokštelės autoriai medžiagą tyrinėjo pasitelkę mokslininkus, liturgijos žinovus, liaudies giedotojus. Įvertinant darbo aprėptį, įvairiapusiškumą ir patikimumo vertę, reiktų paminėti bent kai kuriuos filmo talkininkus: profesorius Daivą Kšanienę, Rimantą Sliužinską, Algirdą Žemaitaitį, mokslininkus Jūratę Trilupaitienę, Joną Vilimą, Arvydą Karašką, Vilniaus stačiatikių Šventosios Dvasios vienuolyno bažnyčios kunigą Vitalijų Mockų, diakoną kompozitorių Viktorą Miniotą ir jo vadovaujamą ansamblį „Skitos“, regentę Nadeždą Lomako ir Jaunimo chorą, Lietuvos evangelikų liuteronų bažnyčios vyskupą Mindaugą Sabutį, grigališkojo choralo giedotojus iš Vilniaus, Lietuvos vienuolijų seseris, kantičkų žinovus praktikus, Veroniką Povilionienę, etnografinius ansamblius. Kūrėjus globojo MELC vadovas Rimantas Kareckas. Projektą rėmė Lietuvos kultūros fondas.

„Įsiklausykime ir pajuskime, kaip XXI a. pradžioje dar gieda krikščionys Lietuvoje “, – pradėjo savo pasakojimą V. Sikorskas. Filmas užfiksavo giedančius Palendriuose, Šv. Benedikto vienuolyne (Kelmės r.), Marijampolės, Šiaulių, Vilniaus maldos namuose. Kokios giedotos mūsų tėvų giesmės, „šalteniais“vadintos, kurias dar mena Kriaunų nuo Rokiškio krašto „giedrokos“. Kunigas V. Sikorskas pasakojo, kad kaimuose „būta ir tokių kantorių, kurie vietoj savosios pavardės Švintas Dieve ar Dūdele vadinti. Tokie buvę Vincas ir Petras Driskiai.“ Verta prisiminti, kad nuo Sartų Lietuvos kaimų trobosna atėjo ir vienas kantičkų kūrėjų kunigas Antanas Strazdas. Net ir vargingiausioje troboje būta šventos vietos: kai ant stalo užtiesiama vėju dvelkianti balta staltiesė, prie pastatyto kryželio suvirpa žvakės liepsna, o „giedrokos“ po baltomis skepetomis suslepia plaukus. Šiandien tai filme fiksuoti kultūriniai liudijimai.
 
Per filmo pristatymą bažnyčios skliautuose aidėjo senąja slavų kalba vyrų bosinamos Vilniaus stačiatikių Šventosios Dvasios vienuolyno Viktoro Minioto vadovaujamo „Skitos“ ansamblio giedamos giesmės.
 
Plokštelėje pristatoma ir Lietuvos evangelikų liuteronų liturgija, kurioje, kaip sakė Lietuvos evangelikų vyskupas Mindaugas Sabutis, giesmė, protestantiškas choras – antrasis svarbus liturgijos elementas po Dievo žodžio. „Kiekviena giesmė – tarsi pamokslas.“ Bažnytinio paveldo muziejaus skliautuose skambėjo filmo herojų – „Schola Gregoriana Vilnensis“ giesmės ir Veronikos Povilionienės susirinkusius įtraukiantis vingravimas.
 
Prie plokštelės pridėtas skoningai parengtas informatyvus, dvasinga Klaudijaus Driskiaus nuotrauka prasidedantis leidinukas. Išsakyti norėčiau vieną priekaištą: akis bado pernelyg daug kunigo V. Sikorsko nuotraukų iš asmeninio archyvo.
Plokštelės vertė pažintinė, išsauganti paveldą, skleidžianti dvasingumą ir teikianti estetinį pasitenkinimą: panyrant į virš rūkų ir saulės nutviekstų lietuviškų sodžių širdį – plazdant giesmei ir varpui skatinant jos klausytis.

 

Į viršųĮ VIRŠŲ