7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

Nepailstantis simfoninio orkestro koncertmeisteris

Smuikininko Algimanto Pesecko koncertinės veiklos 40-mečiui

Živilė Ramoškaitė
Nr. 12 (1026), 2013-03-22
Muzika
Algimantas Peseckas, Vilija Peseckienė, Dainius Peseckas
Algimantas Peseckas, Vilija Peseckienė, Dainius Peseckas

Prieš metus Algimantas Peseckas specialiu koncertu šventė 60 metų sukaktį. Neteko jo girdėti, nes buvau išvykusi. Iki šiol jaučiu sąžinės graužimą, kad praleidau progą pasakyti simpatingam bendramoksliui „čiurlioniukui“ kelis nuoširdžius žodžius. Juk mokykloje esame kartu groję maestro Sauliaus Sondeckio vadovaujamame orkestre! Nesvarbu, kad ne šlovingiausiu jo laikotarpiu, kai kolektyvas skynė laurus užsienyje. Didžiausias paradoksas, kad man tuomet teko sėdėti koncertmeisterio kėdėje, o kolegai Alyčiui – kažkur už mano nugaros. Taigi apie nelengvą koncertmeisterio dalią, ją lydinčią įtampą ir atsakomybę šį tą išmanau.
 

Šiandien Algimantas Peseckas – Nacionalinio simfoninio orkestro, žymiausio Lietuvos šio žanro kolektyvo, koncertmeisteris, su dvidešimties metų stažu. Prieš tai gerą dešimtmetį jis buvo šio orkestro artistas, o iki filharmonijos dešimt metų griežė Operos ir baleto teatro orkestre, užėmė reikšmingą vietą šalia tuometinio koncertmeisterio Aleksandro Batovo. Tačiau A. Peseckas nei tada, nei dabar neapsiribojo orkestru. Smuikininkas noriai atlieka kamerinę muziką, koncertuoja su savo įkurtu kvartetu „Musica Camerata“, griežia įvairios sudėties ansambliuose, o su žmona Vilija – duetu. Neatsisakė jis ir kviestinio koncertmeisterio pareigų Operos ir baleto teatro orkestre, girdime jo atliekamus solo baletuose, kituose spektakliuose. Neįmanoma įsivaizduoti „Gulbių ežero“, „Miegančiosios gražuolės“, „Žizel“ baletų be nuostabiųjų solinių smuiko epizodų. Filharmonijos koncertų publika yra girdėjusi daug jo atliekamų smuiko solo simfoniniuose veikaluose. Patys sudėtingiausi, verčiantys atlikėją smarkiai pasitempti – Richardo Strausso muzikoje. O jo poemoje „Didvyrio gyvenimas“ („Ein Heldenleben“) soliniai epizodai prilygsta sudėtingam instrumentiniam koncertui su orkestru.  
 
Atrodytų, „tempdamas“ tokį  krūvį smuikininkas turėtų būti nuolat pailsęs, įsitempęs, rūškanas. Bet yra kaip tik priešingai: A. Peseckas visuomet puikiai nusiteikęs, geranoriškas, juokaujantis. Regis, nepasiduoti nereikalingoms emocijoms, išvengti nesmagių gyvenimo situacijų jam padeda neblėstantis humoro jausmas. Štai ir per koncertą Taikomosios dailės muziejuje (kovo 10 d.), užuot pasidavęs vedėjo Viktoro Gerulaičio provokacijoms rimtai pakalbėti apie save, A. Peseckas pasiūlė anekdotą apie orkestro altistų grupę... Ar tik šis bruožas ne iš mamos, atmintin įkritusios spalvingos asmenybės, Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje dirbusios koncertmeistere? Tiesa, apie kai ką Algimantas vis dėlto prasitarė. Greta minėtų sukakčių, pasirodo, yra dar viena: jiedu su Vilija šiemet mini 30-ąją vedybų sukaktį. V. Peseckienė irgi griežia filharmonijos orkestre, pradėjo net anksčiau už Algimantą. Tad šeima kartu būna ne vien po darbo, kaip dauguma, bet ir darbe. Sūnų Dainių taip pat matydavau griežiantį orkestre šalia tėvo, bet neilgai, dabar jis – orkestro „Kremerata Baltica“ narys. Trys smuikininkai šeimoje – nedažnas reiškinys net tarp muzikų.
 
Seniai pastebėjau, kad A. Pesecką myli kolegos. Apie tai bylojo į koncertą gausiai susirinkusi publika – filharmonijos ir operos teatro dirigentai, šių orkestrų muzikantai, draugai ir gerbėjai. Beveik tiesiai iš lėktuvo po gastrolių Buenos Airėse suskubo maestro Juozas Domarkas. Muziejaus salėje tuščių vietų neliko, kai kam teko ir pastovėti.
 
Vakaro programa buvo patraukli ir nuotaikinga, perdėm neįpareigojanti, kaip ir dera šventei, bet parengta kruopščiai ir atsakingai. Su trimis Peseckais pasirodė žinoma pianistė Šviesė Čepliauskaitė, prisiimtą užduotį atlikusi be priekaištų. Tinkama kamerinio muzikavimo dvasia, geru visų kūrinių stiliaus pojūčiu ji reikšmingai prisidėjo prie koncerto sėkmės.
 
Pradžioje dvi sonatas su fortepijonu – Josepho Haydno Nr. 1 G-dur ir Ludwigo van Beethoveno Nr. 5 F-dur („Pavasario“) – pagriežė A. Peseckas. Atliekant šias sonatas dėmesys buvo sutelktas į darnų ansamblį, stilingą frazavimą ir skoningus štrichus. Nejučiomis pagalvojau: Algimantas griežia kaip tikras koncertmeisteris – daugiausia dėmesio skiria stiliui, artikuliacijai, tikslumui, bet be ryškesnių dinaminių kontrastų, šiltesnio ir atviresnio išsisakymo, kurio tikėtumeisi Beethoveno „Pavasario sonatoje“. Su žmona jie griežė Dmitrijaus Šostakovičiaus Penkias pjeses dviem smuikams ir fortepijonui. Ryškių kontrastų, humoro ir žaismės kupinos pjesės buvo atliktos labai nuoširdžiai, lengvai ir smagiai. Georgo Friedricho Händelio–Johano Halvorseno Pasakaliją dviem smuikams griežė tėvas ir sūnus. Nuo mokyklos suolo gerai pažįstamas Halvorseno aranžuotas veikalas atsivėrė naujomis spalvomis, dinamikos ir garso išgavimo kontrastais. Smuikininkai kūrinį atliko ryškiai ir temperamentingai.
 
Šventinio vakaro pabaigoje visi dalyviai susijungė į darnų ansamblį. Trys Peseckai ir Š. Čepliauskaitė pakiliai, su ugnele atliko Antonio Vivaldi Koncertą trims smuikams F-dur. Jis suteikė gerą pliūpsnį šviesios pavasariškos nuotaikos. Kad tokios nuotaikos niekada nepristigtų mūsų nepailstančiam koncertmeisteriui!

 

Algimantas Peseckas, Vilija Peseckienė, Dainius Peseckas
Algimantas Peseckas, Vilija Peseckienė, Dainius Peseckas