Įvykiai: Skaityti visus Rašyti

Ryčio Valantino tapybos paroda Vilniuje

2012-04-17 - 2012-05-03

Lietuvos aido galerija, Vilnius


Balandžio 17 - gegužės 3 d. Lietuvos aido galerijoje Vilniuje, Trakų g. 13

Rytis Valantinas parodoje “Lietuvos Aido” galerijoje toliau tęsia parodų ciklą, inspiruotą potyrių, atradimų, po gana ilgo laiko tarpo praleisto Graikijoje, grįžus į Lietuvą. Mintys, spalvos, įpatingos šviesos įspūdis, kitoks dangaus mėlis, akinančios saulės nublukintų spalvų gama – niekas nedingsta, neišnyksta iš sąmonės bei pasąmonės, skatina kurti, analizuoti kartu su saule, sūriais jūros ar lagūnos purslais, pinijų bei kiparisų kvapais, cikadų čirškesiu sugertus vaizdus, kurie ir sugulė atmintyje ir paveiksluose. Ryčio Valantino paveiksluose be vargo galima atpažinti Santorino salų bei lagūnos vaizdus, Peleponeso tiltus, Egėjo jūros pakrantėjė beveik tarp paplūdimio ir perkaitusio asfalto juostos vienišuojantį Andrea pastoralą, bet tai nėra tradiciniai peizažiniai, pleneriniai paveikslai bei vaizdai, tai daugiau vaizdiniai, kylantys iš gilaus susimąstymo, atminties detalių, nuotrupų bei akimirkos refleksavimo, net autorefleksijos, analizuojant tik akimirksnį, sekundę trunkantį įspūdį… Autorius, pasitelkdamas peizažo teikiamas duotybes bei galimybes, gana jutimiškai, sensualiai analizuoja būties, pažinimo pradus bei ribas, pasitelkdamas niuansuotus spalvų tonus bei šviesos spektrą, šešėlio blausumą ar intensyvumą, analizuoja ir pažinų, ir kartu iki galo nepažinų beveik metafizinį akimirkos grožį ir unikalumą. Šioje parodoje, ne viename darbe - tilto motyvas. Tiltai ,- geografiškai topografuojami, motyvai atpažįstami, bet autorius be kompromiso atsiriboja nuo peizažinio motyvo, kaip keliautojo bloknote atsiradusio vaizdo prasmės bei funkcijos. Ryčio Valantino tiltai pretenduoja į filosofinės metaforos kategoriją, tai ryšys, sąsaja, jungianti vektoriais sąvokas čia ir anapus, seniai ir dabar etc. Menininkui nesvetimas ir tam tikras emocinis susitapatinimas su gamta, empatija [ gr. Empatheia – stipri aistra, įsijautimas į kito asmens emocinę būseną], šiuo atveju į gamtos, motyvo, buvimo vietos duotu momentu, šią akimirką, keliamas iliuzijas bei vaizdinius. Nuo peizažinės tapybos žengiamas žingsnis toliau, tai ne plenerinis vaizdų fokusavimas, o formos, šviesos, spalvos studijos, įgaunančios meditatyvų charakterį, einama link abstrachavimo, ką ir ganėtinai raiškiai įrodo kolorito, kompozicijos prasme gimininga, net tapati abstrakcija, eksponuojama šalia realiai žiūrovų akimis fiksuojamų Graikijos salų ir žemyninės dalies peizažų. Elados inspiruoti Ryčio Valantino peizažai – siekis analizuoti, sieti, jungti, o kartais ir atskirti tris substancijas, o gal stichijas: dangų (debesis), vandenį (jūrą, lagūną, upę) ir žemę, siekis sukurti akimirkos grožio, pilnatvės fejeriją, kur žydra, rusva, rausva, ir auksu žėrintys saulės atspindžiai vandens paviršiuje, nekelia euforijos, bet skatina susimąstyti. Parodoje esti ir kitokių, netikėtai pajaustų, pamatytų ir nutapytų vaizdinių: chtonišku nerimastingumo dvelkiantis akmuo Šešupėje, vos juntami vandens raibuliai ir žolės šnaresys arba Higt tech architektūros stikle, pliene skaudūs, šalti dangaus bei debesų atspindžiai – taip pat galimybė apmąstyti, reflektuoti, analizuoti mus supantį, bet kartais nesustojančioje rutinoje nepastebimą pasaulį… Dailėtytininkė Vaidilutė Brazauskaitė-L.


« Atgal


Laikas

Miestai

Įvykiai