Kas įsiminė 2011 metais dailėje

Viena iš kuratorių Eglė Mikalajūnė pristato parodą „Paminklai, kurių nėra. Pasivaikščiojimas po Vilnių“. Tai jokiu būdu nėra ilgo tiriamojo darbo rezultatai (objektyvūs topai), o greičiau atminties improvizacijos (savotiškas jam session). Menotyrininkai buvo paprašyti rimtai arba vardan smagumo patyrinėti atmintį, pamėgint išskirti šių metų atradimus, parodas, menininkus(-es), knygas, tekstus, įvykius, meno kritikus(-es), mintis, diskursus, jei norėtųsi – nesąmones, lūkesčius, prieštaravimus, stebuklus, anotacijas, TV laidas, komentarus – tiesiog metų įspūdžius. Punktai buvo surašyti daugiau tam, kad sužadintų atmintį. Tačiau buvo galima jų ir visai nepaisyti. Dėkojame visiems įsitraukusiems! Plačiau >>

Dvasingumo paieškos

Jurga Ivanauskaitė. „Sapnai apie Tibetą (arba Atsisveikinimas su Dharamsala)“. 1994 m. Rašytojos atminimui skirtoje parodoje ji pristatyta kaip dailininkė. Atskleista iki šiol mažiau žinota jos kūrybos dalis, tikriau – nupiešti, nutapyti žodžiai, mintys, patirtys. Ši sąsaja stipri ne tik dėl to, kad ne vieną menininkės romaną iliustruoja jos pačios sukurti paveikslai. Jurgos Ivanauskaitės herojai, kelionių įspūdžiai, Rytų religijų patirtis čia tiesiog rado dar vieną pavidalą, labiau apčiuopiamą nei tekstuose. Plačiau >>

Dvasingumo paieškos

Jurga Ivanauskaitė. „Sapnai apie Tibetą (arba Atsisveikinimas su Dharamsala)“. 1994 m. Rašytojos atminimui skirtoje parodoje ji pristatyta kaip dailininkė. Atskleista iki šiol mažiau žinota jos kūrybos dalis, tikriau – nupiešti, nutapyti žodžiai, mintys, patirtys. Ši sąsaja stipri ne tik dėl to, kad ne vieną menininkės romaną iliustruoja jos pačios sukurti paveikslai. Jurgos Ivanauskaitės herojai, kelionių įspūdžiai, Rytų religijų patirtis čia tiesiog rado dar vieną pavidalą, labiau apčiuopiamą nei tekstuose. Plačiau >>

Vaikystės mitų griovėjas

Į jau tris dešimtmečius Lenkijoje gyvenančio Stasio Eidrigevičiaus kūrybą pastaruoju metu nukrypo įdėmūs Lietuvos dailėtyrininkų, kuratorių žvilgsniai. Šių metų balandį Nacionalinėje dailės galerijoje surengta retrospektyvinė menininko paroda, o visai neseniai, spalio 20 d., NDG pristatytas jo kūrybos albumas „Stasys" (išleido LDS leidykla „artseria", knygos sudarytojos - Erika Grigoravičienė ir Ramutė Rachlevičiūtė, dailininkas – Jokūbas Jacovskis). Plačiau >>

Nuo objekto prie proceso

Laura Pold. „Lova“. 2010 m. Vis augantis jauniems tapytojams skirtas konkursas „Jaunojo tapytojo prizas" kasmet sulaukia dėmesio ir diskusijų. Konkursinis reprezentavimo pavidalas skatina kalbėti ne tik apie jaunus menininkus, bet ir apie konkurso funkcijas Lietuvos tapybos kontekste. Pasibaigus jau trečiam konkursui, nuomonėmis dalinasi menininkai ir menotyrininkės. Plačiau >>

Refleksijos beieškant

Vygantas Paukštė. „Plauna galvą“. 1999 m. Iš Modernaus meno centro archyvo Kadangi politikai daugiau nei kultūros bendruomenė viešai kalba apie kultūros įvykius, „7 meno dienos" nusprendė inicijuoti diskusijos pradžią apie Modernaus meno centrą tarp dailės profesionalų. Plačiau >>

Tarp fantastikos ir dokumentikos

Edmundas Saladžius. Iš ciklo „Vizijos”. 1987-1989 m. Seniai matyto žymaus grafiko parodoje – iki šiol viešai nerodyti piešiniai iš 1986–1993 m. sukurtų ciklų „90-ieji“, „Šunys“, „Kauno vaizdai“, „Vizijos“. Ši paroda – puiki proga tiesiog pasigrožėti tradicinėmis meninės kūrybos vertėmis – virtuozišku piešiniu, įtaigiomis kompozicijomis, formomis, figūromis. Joks atradimas, tačiau „mažosios“ žinomų menininkų kūrybos formos, kaip antai laisvas, eskiziškas piešinys, dažnai atskleidžia daugiau nei „rimtieji“ kūriniai – leidžia suprasti vaizdinio atsiradimo ir jo transformavimo mechanizmus. Plačiau >>

Valiūkiška šypsena ir „weltschmerz’o” liūdesys

Parodos „Arbit Blatas. Sugrįžimas į tėvynę“ ekspozicija Nacionalinėje dailės galerijoje. Tomo Kapočiaus nuotrauka Neemijos Arbit Blato (1908–1999) gyvenimas ir gausi, įvairialypė kūryba Lietuvoje iki šiol žinota tik fragmentiškai. Plačiau >>

Keli žvilgsniai į tapybos klasiko atminimą

Justinas Vienožinskis. „Lietuviška sodyba“. Dačiūnai. 1927 m. Nuotrauka iš LDM archyvo Įvairiuose šiai ypatingai progai skirtuose renginiuose prisimenama neeilinė Justino Vienožinskio asmenybė, plati ir įvairiapusė jo veikla: tapytojo, dailės kritiko, pedagogo, organizatoriaus. J. Vienožinskį šiandien pelnytai laikome Kauno meno mokyklos kūrėju, vienu svarbiausių nacionalinės lietuvių dailės formuotojų. Plačiau >>

Du dešimtmečiai mokymosi

Vilniaus vaikų ir jaunimo dailės mokyklos mokiniai Šiemet buvo parengta ir išleista knyga „Atvira pažinimo erdvė“ (leidykla „Inter Se“) siekia apibendrinti per dvidešimt metų sukauptą Vilniaus vaikų ir jaunimo dailės mokyklos veiklos patirtį – mokytojų darbo metodus ir mokinių įspūdžius, solidžius renginius ir jaunatviškus šėliojimus. Knygos sudarytojos – Malvina Vilimienė ir Nijolė Nevčesauskienė. Plačiau >>

Sukūrusi save

Elvyra Kairiūkštytė (1950-2006) - talentinga grafikė, kartu - tikra lietuvių dailės marginalė. Plačiau >>

Kad užsimegztų kalba

Algimantas Švėgžda. Einantis jaunuolis. 1975. Kart., temp., al., 170x75 cm. Lietuvos dailės muziejus Atsidarius kokiai nors svarbesnei parodai, ji paprastai būna geriau ar blogiau aprašoma, t.y. susilaukia interpretacijos, įvertinimo. Algimanto Švėgždos (1941-1995) kūrybos paroda Nacionalinėje galerijoje - viena iš tų, kuri neabejotinai bus paminėta, aprašyta įvairiuose leidiniuose „privaloma tvarka“. Plačiau >>

Tiesiog tapyba

Jonas Zagorskas. „DAAD stipendininkas D. Narkevičius atsakinėja į korespondenciją“. 2008 m. Parodos pavadinimas skamba paprastai - „Tapyba*“. Tik žvaigždutė prie žodžio nieko nenurodo ir nepaaiškina. Kūryba be pozos, suvaržymų, komercijos, priklausomybės institucijoms, tikros ar tariamos kontrolės - maždaug toks yra parodoje susibūrusių tapytojų tikslas. Jei aiškių tikslų šiuo atveju apskritai esama. Beje, šio teksto pavadinimą netyčia nugvelbiau iš dar 2006 m. „Literatūroje ir mene“ publikuoto Agnės Butnoriūtės straipsnio. Simboliška, tačiau jame buvo rašoma apie eilinę suneštinę tapybos parodą „Arkos“ galerijoje. Tik pavadinimas tąkart skambėjo retoriškai - su klaustuku... Plačiau >>

Įdėmus žvilgsnis

Vladas Drėma. „Stikliorius“. 1929 m. Ne vienai mūsų menotyrininkų kartai, ypač tų, kurie pasirinko dailės istorijos specializaciją, yra gerai pažįstamos Vlado Drėmos (1910-1995) parengtos knygos. Ne tik monumentalusis leidinys „Dingęs Vilnius“ (1991), bet ir monografijos, skirtos Kanutui Ruseckui (1996), Pranciškui Smuglevičiui (1973), Vincentui Smakauskui (2001), knygos, kuriose išsamiai nagrinėjami žymiausi Vilniaus architektūros paminklai - „Vilniaus Šv. Jono bažnyčia“ (1997), „Vilniaus Šv. Onos bažnyčia“, „Vilniaus katedros rekonstrukcija 1782-1801 metais“ (1991), studija apie architekto Fulgento Rimgailos kūrybą (1993). Plačiau >>

Jubiliejinis gausybės ragas

Antanas Šnaras. 11 klasė. „Moters figūra“. 1978 m. Mokytojas Petras Mazūras. Monikos Krikštopaitytės nuotrauka. Nacionalinė M.K. Čiurlionio menų mokykla švenčia 65 metų veiklos jubiliejų, mokyklos dailės skyrius – 50. Logiška, kad apvalias sukaktis mokykla mini savo buvusių ir dabartinių mokinių paroda „Titanike“. Juk ji jau daug dešimtmečių „tiekia“ būsimus įvairių specialybių studentus Vilniaus dailės akademijai. Plačiau >>

Skola Lietuvos dailės istorijai

Justinas Vienožinskis. „Gimtoji sodyba“ 2011 metais bus minimos tapytojo, vieno XX a. pirmosios pusės dailės kritikos pradininkų, Kauno meno mokyklos įkūrėjo Justino Vienožinskio 125-osios gimimo metinės. Apie Vienožinskį yra nemažai rašyta, jo kūryba, biografija, įvairialypė organizacinė veikla išsamiai išnagrinėta ir 2004 m. išleistoje Dalios Ramonienės monografijoje „Justinas Vienožinskis“, dar sovietmečiu publikuoti ir paties Vienožinskio veikalai. Plačiau >>

Proporcingi deriniai

Aistė Bilevičiūtė. Be pavadinimo Išparduotuvė – iki skausmo pažįstamas užrašas, iš tolo šviečiantis prekybos centrų vitrinose ir žadantis pirkėjui bent keletą puikių galimybių vienu metu – įsigyti nebrangių daiktų ar drabužių, neretai ir su prestižiniu prekiniu ženklu... Arba – pigaus šlamšto, kuriuo atsikratoma, viliojant kaina ryškioje etiketėje. Išpardavimo metu gali būti ir įžūliai apgautas – senoji prekės kaina tik nuspalvinta kita spalva, pigumas imituojamas... Plačiau >>

Noras pažinti kitus ir savų ilgesys

Jonas Rimša. „Kompozicija su laivu“. Apie 1959–1966 m. Valdo Adamkaus nuosavybė Pastaruoju metu Vilniuje vyko ir tebevyksta nemažai lietuvių išeivijos dailininkų parodų. Jų įvairovė, mastai, rengėjų tikslai gerokai skiriasi – nuo atskirų dailininkų retrospektyvų (neseniai vykusi Vytauto Kasiulio paroda Vilniaus paveikslų galerijoje) iki proginių ekspozicijų („Dovana nepriklausomai Lietuvai “ LDM Radvilų rūmuose). Išeivijoje kūrusių lietuvių darbai atsiduria ir komercinėse galerijose, kurios mėgina pralaužti vis dar gana inertišką lietuvių meno rinką. Kaip tik tokia paroda „Po karo. Svetur“ šiuo metu veikia neseniai atsidariusioje „Pylimo galerijoje“. Plačiau >>

Tiesiog bendraminčiai

Gintarė Kazokaitė. „Vakarėlis susipažinimas“. 2007 m. Pavadinimas – ne tik formalus ekspozicijos įvardijimas. Žinomos grafikės – Eglė Vertelkaitė, Birutė Zokaitytė, Lida Dubauskienė ir Vida Jovaišienė – joje demonstruoja po vieną ar keletą savo kūrinių, greta rodomi jų mokinių diplominiai darbai. Plačiau >>

Išsaugoti tapatumą

Česlovas Janušas. „Ežeras pakalnėje“ Radvilų rūmuose eksponuojama beveik 100 lietuvių išeivijos tapytojo Česlovo Janušo darbų. Dauguma jų atvežta iš JAV. Amerikoje gyvenantis dailininko sūnus Saulius Janušas saugo tėvo kūrybinį palikimą ir rūpinasi jo sklaida. Dešimt parodoje pristatytų drobių, sukurtų dar iki Antrojo pasaulinio karo ir vėliau, išvykus iš Lietuvos, papildyta iš Lietuvos dailės muziejaus fondų. Plačiau >>