Czesławo Miłoszo metus vainikuos dokumentinio filmo premjera
7 MD
Gruodžio 29 d. 19 val. Nacionalinėje dailės galerijoje Vilniuje įvyks naujo lietuviško dokumentinio filmo „Česlovo Milošo amžius“ premjera. Tai finalinis Cz. Miłoszo metų Lietuvoje akordas. Juo baigiama metus trukusi kultūrinė programa, skirta Nobelio literatūros premijos laureatui atminti.
|
„Jie" ir tautiškumo dirbtuvės
Lina Žigelytė
Artur Żmijewski. „Jie" (Oni / Them). 2007 m. Videofilmas, trukmė 27 min. Menininko nuosavybė, dalyvaujant galerijai „Foksal", Varšuvos fondui (Foundation Warsaw) ir „Peter Kilchmann" galerijai, Ciurichas Į Arturo Żmijewskio darbus galima žvelgti kaip ir į Berlyno sienos griuvėsius - iš Rytų ir iš Vakarų.
|
Atsitikimai Gucio šalyje
Vidas Poškus
Ekspozicijos vaizdas pro langą Šimtu procentų buvo teisus tapytojas, Nacionalinės premijos laureatas Jonas Gasiūnas, kažkam iš žiniasklaidos atstovų prisipažinęs, kad Cz. Miłoszo šimtojo gimtadienio proga Palangoje vykusiame ,,simpoziume kūrę menininkai neprisirišo prie Cz. Miłoszo biografijos ar jo sukurtų tekstų“. Tą patį pagalvojau vaikščiodamas po parodą „Gucio – stebuklų šalyje“ LDS Pamėnkalnio galerijos erdvėmis (šia proga jį skaidė ne tik kelių masyvūs atraminiai stulpai, bet ir juos remiantys faneriniai žmogiški gemalai) ir ieškodamas to, kas galėtų minėto simpoziumo parodą susieti su rašytojo, Nobelio premijos laureato vardu.
|
Asmeniška yra politiška Gdanske
Laima Kreivytė
Grzegorz Klaman. „Darbininkas – niekas”. 2011 videoinstaliacija. Paroda „Darbas ir poilsis” Braižant kultūrinių tinklų žemėlapį, Gdansko ir Vilniaus ryšiai primintų autostradą, o rudenį – lėktuvų pakilimo taką. Jau ketvirti metai rengiamas festivalis „Vilnius Gdanske“ kviečia susipažinti su šiuolaikiniu Lietuvos menu, muzika, kinu, tarpdisciplininiais projektais.
|
Lietuviškas akcentas
7 MD
Gegužės 1–15 dienomis Lenkijos mieste Torunėje (Koperniko ir „piernikų“ mieste, kaip juokauja lenkai) vyko XVIII Baltijos šalių muzikos ir meno festivalis „Probaltica“ – vienas ryškiausių akcentų Lenkijos kultūriniame gyvenime.
|
Lenkų džiazo legenda – Kalėdų dovana
Algirdas Klova
Adam Makowicz. Daivos Jadevičienės nuotr. Šiemet Lenkijos institutas Vilniuje minėjo žymaus kompozitoriaus Frederiko Chopino 200-ąsias gimimo metines. Ta proga buvo suorganizuota daugybė puikių renginių, bet tikra kulminacija tapo lenkų džiazo grando Adamo Makowicziaus ir pianisto Krzysztofo Trzaskowskio koncertas Vilniuje gruodžio 7 d., festivalyje „Kristupo Kalėdos“ Šv. Kotrynos bažnyčioje. Koncertas išsiskyrė ypatinga koncepcija ir vadinosi „F. Chopinas: tarp klasikos ir džiazo“.
|
Lyties nesukontroliuosi
Jolanta Marcišauskytė-Jurašienė
Vladislav Mamyšev-Monroe. „Monroe“. 1996 m. Iš Vienos Moderniojo meno muziejaus (MUMOK) į Varšuvos „Zachętą“ atkeliavusi didžiulė tarptautinė Geležinės uždangos griūties dvidešimtmečiui skirta paroda apie moteriškumo ir vyriškumo reprezentacijas Rytų Europoje „Gender check. Femininity and Masculinity in the Art of Eastern Europe“ („Lyties kontrolė. Moteriškumas ir vyriškumas Rytų Europos mene“) birželio 11 d. perdavė estafetę seksualinių mažumų meno problematiką keliančiai parodai „Ars homo erotica“ Nacionaliniame dailės muziejuje.
|
Chopinas įvairių interpretacijų šviesoje
Beata Leščinska
Delacroix. Chopino portretas. Turbūt nesuklysiu teigdama, kad talentingo menininko, juolab genijaus, kūryba visuomet esti daugiasluoksnė. Turiu minty ne raiškos pavidalus - žanrus, bet pačią materiją, šiuo atveju - muziką. Birželio 4- 6 d. Vilniuje vykusi XI lietuvių ir lenkų muzikologų konferencija „Chopino recepcija šiuolaikinėse lenkų ir lietuvių muzikinėse kultūrose“, inspiruota visame pasaulyje minimų 200-ųjų kompozitoriaus gimimo metinių, ne tik patvirtino šio teiginio tinkamumą žymiojo romantiko kūrybai, bet ir atskleidė netikėtų aspektų, išryškėjusių pažvelgus į Chopino muzikos gyvavimo formas XX ir XXI amžiais.
|
Vis daugiau lenkų filmų
Linas Vildžiūnas
Lenkų vaidybinių filmų festivalis, kadaise pakeitęs vietą, iš Gdansko persikėlęs į Gdynę, šiemet paankstino datą ir iš rugsėjo persikėlė į gegužės pabaigą.
|
Nenorėčiau įstrigti teatre
7 MD
Lenkų rašytoja Dorota Masłowska
A. Liugos nuotr. Vilniuje viešėjo žinoma lenkų rašytoja - prozininkė ir dramaturgė Dorota Masłowska (g. 1983).
|
Pabudimas
Kun. Adam Boniecki
„Suvokėme, kad bendrą mūsų likimą ir artumą tarp mūsų, tikinčiųjų ir netikinčiųjų, skirtingų politinių grupių ir skirtingų pažiūrų žmonių, sujungia gyvenimo trapumas“, - šie žodžiai - pirmoji kunigo Adamo Bonieckio, lenkų katalikų intelektualų savaitraščio „Tygodnik Powszechny“ vyriausiojo redaktoriaus, reakcija į šeštadienį netoli Katynės įvykusią tragediją.
|
Mus jungia praeitis
7 MD
Barbara Skarga 4-ojo dešimtmečio pradžioje Metams baigiantis prisimename išėjusius. Šiemet atsisveikinome su filosofe profesore Barbara Skarga.
|
Maloni pažintis
Živilė Ramoškaitė
Jaunimo orkestras „Sinfonia iuventus" Praėjusiame savaitraščio numeryje rašėme apie pirmąjį, estiškąjį, projekto „Viva Musica Via Baltica“ koncertą. Šįsyk „Via Baltica“ magistralė vedė pietų kryptimi, į Lenkiją. Lapkričio 4 d. Nacionalinėje filharmonijoje pasirodė pirmąkart Lietuvoje lankęsis lenkų jaunimo orkestras „Sinfonia iuventus“.
|
Lupos personos
Rasa Vasinauskaitė
Sandra Korzeniak (Marylin Monroe). D. Matvejevo nuotr. Paskutinis festivalio „Sirenos '09“ spektaklis - lenkų režisieriaus Krystiano Lupos „Persona. Triptikas/Marilyn“. Tai pirmoji trilogijos dalis, pasakojanti apie kino ikoną Marilyn Monroe. Kitus du spektaklius režisierius nori skirti armėnų kilmės mistinei figūrai Georgijui Gurdžijevui (1872-1949) ir prancūzų rašytojai, filosofei Simone Weil (1909-1943).
|
Nepritapėliai savižudžiai Vroclave
7 MD
„Hamletas”, režisierius Oskaras Koršunovas. Dmitrijaus Matvejevo nuotrauka Spalio 10-17 d. Vroclave vyko vienas svarbiausių Rytų Europos teatro festivalių „Dialog“. Į jo programą šiemet buvo įtraukti ir Eimunto Nekrošiaus „Idiotas“ bei Oskaro Koršunovo „Hamletas“.
|
Stebuklas Gdynėje
Živilė Pipinytė
Trečią festivalio dieną supratau, kad Gdynėje vyksta kažkas neįprasta: negalėjau prisiminti kito festivalio, kur per tris dienas būčiau pamačiusi vieną genialų, vieną labai gerą, vieną gerą ir dar kelis visai įdomius ir kokybiškus filmus.
|
Stebuklingame miške
Živilė Pipinytė
Šiųmetinis Gdynės konkursas gali pasigirti debiutais: kažkas suskaičiavo, kad debiutinius filmus sukūrė vienuolika režisierių. Tačiau reikia turėti galvoje, kad tai vis dėlto dažniausiai nėra pirmieji šių režisierių filmai. Ne vieno jų kūrybinėje biografijoje - animaciniai, dokumentiniai filmai, darbas teatre, muzikiniai videoklipai. Būtent toks yra ir ypatingą vietą animacijoje užimantis Piotras Dumała, kurio nespalvotą filmą „Miškas“ („Las“) pavadinčiau net ne kino, bet apskritai išgyvenimu. (Juk būna filmų-išgyvenimų, kurie nesibaigia juos pažiūrėjus, o toliau tarsi auga žiūrovo viduje.)
|
Lenkų vaidybinių filmų festivalis
Živilė Pipinytė
Pirmadienį Gdynėje prasidės 34-asis lenkų vaidybinių filmų festivalis. Kaip ir anksčiau, festivalio rengėjai žada tris konkursines programas - Pagrindinę, Nepriklausomo kino ir Jaunojo kino. Šiuose konkursuose parodyti filmai kovos dėl „Auksinių liūtų“ ir kitų svarbių apdovanojimų. Dėl jaunųjų žiūrovų prizų susirungs filmai, rodomi programoje „Gdynė vaikams“. Tačiau svarbiausia, žinoma, yra pagrindinė konkursinė programa, į kurią atrenkami įdomiausi per metus Lenkijoje sukurti filmai.
|
Žolinės savaitę – vilniečių kūryba ir renginiai
7MD informacija
Rugpjūčio 9–16 dienomis Vilniuje vyks Pirmasis pasaulio vilniečių suvažiavimas, pabersiantis galybę nemokamų reginių kino, meno, muzikos mėgėjams. Šis renginys yra nacionalinės programos „Vilnius – Europos kultūros sostinė 2009“ dalis.
|
Lenkų teatro vitrina
Rasa Vasinauskaitė
„Dantono byla", rež. J. Klata Pirmiausia - padėka Lenkų institutui Vilniuje už kelionę ir galimybę pamatyti 29-ųjų Varšuvos teatrinių susitikimų spektaklius, reprezentavusius šiandienį lenkų teatrą. Antra - didžiulis pavydas, kad čia, Lenkijoje, nesijaučia krizės, o teatro pasaulis pulsuoja ne tik festivaliais, bet ir netrukdomai veikiančiu naujų teatrų atsiradimo, teatro literatūros leidybos, apskritai lenkų teatro skatinimo ir palaikymo mechanizmu.
|
|