Pasakojimo gyvastis tarp kietų viršelių
Jolanta Marcišauskytė-Jurašienė
Agnė Narušytė. „Lietuvos fotografija: 1990–2010“. Vilnius, „Baltos lankos“, 2011, 344 p., 2000 egz.
|
Kas įsiminė 2011 metais dailėje
7 MD
Viena iš kuratorių Eglė Mikalajūnė pristato parodą „Paminklai, kurių nėra. Pasivaikščiojimas po Vilnių“. Tai jokiu būdu nėra ilgo tiriamojo darbo rezultatai (objektyvūs topai), o greičiau atminties improvizacijos (savotiškas jam session). Menotyrininkai buvo paprašyti rimtai arba vardan smagumo patyrinėti atmintį, pamėgint išskirti šių metų atradimus, parodas, menininkus(-es), knygas, tekstus, įvykius, meno kritikus(-es), mintis, diskursus, jei norėtųsi – nesąmones, lūkesčius, prieštaravimus, stebuklus, anotacijas, TV laidas, komentarus – tiesiog metų įspūdžius. Punktai buvo surašyti daugiau tam, kad sužadintų atmintį. Tačiau buvo galima jų ir visai nepaisyti. Dėkojame visiems įsitraukusiems!
|
Kaip atsitinka fotografija
Jolanta Marcišauskytė-Jurašienė
Stanislovas Žvirgždas. „Panorama nuo Verkių skardžio“. 2008 m. Stanislovas Žvirgždas – puikiai pažįstamas fotomenininkas, aktyvus Fotomenininkų sąjungos ir kitų organizacijų narys, Lietuvos fotografijos tyrinėtojas, parašęs ir sudaręs ne vieną jai skirtą leidinį. Neseniai atšvęsto 70-ojo jubiliejaus ir surengtų dviejų personalinių parodų proga klausimus jam užduoda menotyrininkai ir fotografai.
|
Galios teritorijoje
Jolanta Marcišauskytė-Jurašienė
Ignas Krunglevičius. Autoportretas Smalsu, kaip susidomėjai garsu: ar iš pradžių suvokei jį akademiškai ir tik vėliau priėjai prie konceptualių dalykų, ar nuo pat pradžių turėjai savo supratimą apie kompozitoriaus užduotį? Papasakok, kaip atsidūrei Osle ir pradėjai studijuoti muziką?
|
Vilniaus metonimijos
Jolanta Marcišauskytė-Jurašienė
Mūsų Vilnius, 1931, Nr.4 , p. 75 Šio straipsnio objektas – Vilniaus vadavimo sąjungos (toliau VVS) leistame laikraštyje „Mūsų Vilnius“ (1928–1938) spausdintos fotografijos ir jų reikšmė kuriant lietuviško Vilniaus vaizdinį.
|
Apie laikmečio antspaudus
7 MD
Gintaras Znamierowski. „Sėkmės formulė“. 1992 m. Giedriaus Jucevičiaus nuotrauka Pokalbis su parodos „Postmodernizmo aukoms atminti: Gintaras Znamierowski / Donatas Srogis 1988–1995 m. konceptualizmas“ Jono Meko vizualiųjų menų centre kuratoriumi Kęstučiu Šapoka
|
Bendras sapnas apie „aną laiką”
Monika Krikštopaitytė
Julius Balčikonis. Kadras iš filmo „Giedraitienė“. Projektas buvo trumpai pristatytas mūsų laikraštyje (Nr.19, 2011 05 13). Straipsnio komentatoriams išprovokavus, bandome gilintis kaip sumanymas (su)veikė ir kokios tendencijos išryškėjo.
|
„Geismo mašinų“ dinamika
Jolanta Marcišauskytė-Jurašienė
Projekto „Už baltos užuolaidos“ repeticijos atidarymo fragmentas. Giedriaus Jucevičiaus nuotrauka Palydėjus šiais metais Lietuvai Venecijos bienalėje atstovausiantį projektą, norisi išmėginti dar vieną galimą interpretaciją. Pusiau juokais, pusiau rimtai apie projektą „Už baltos užuolaidos“ kalbėsiu naudodama iš Gillesʹio Deleuzeʹo ir Felixo Guattari pasiskolintus įrankius. Juolab kad tarp projekto idėjos, jo įgyvendinimo ir minėtų autorių jaučiama abipusė „trauka“.
|
Kaip viskas tampa niekiu
Jolanta Marcišauskytė-Jurašienė
Makoto Aida. Kūrinio „Paminklas Niekiui III“ fragmentas. 2009 m. Pamačius japonų menininko Makoto Aida „Paminklą niekiui III“, pasitinkantį žiūrovą vos įžengusį į parodą, toliau galima ir nebeiti (supraskite teisingai).
|
Gegužės 7 – vienos dienos renginys
7 MD
Vileišių rūmai. 1956 m. Nuotrauka iš LLTI mokslinės bibliotekos fototekos Trys nepriklausomos kuratorės: Danutė Gambickaitė, Eglė Juocevičiūtė, Jolanta Marcišauskytė-Jurašienė, bendradarbiaudamos su Lietuvių literatūros ir tautosakos institutu, rengia vienos dienos projektą-dedikaciją.
|
Sezoniniai
Jolanta Marcišauskytė-Jurašienė
Elena Grudzinskaitė. „Privatumas. Normos“. 2010 m. M. Šnipaitės nuotrauka Įprasta manyti, kad Dailės akademijoje egzistuoja tam tikros hierarchinės arba kokybinės (konceptualumo prasme) perskyros tarp skirtingų disciplinų.
|
Atmerkti ausis
Jolanta Marcišauskytė-Jurašienė
Andrius Rugys. „Garso korys“
|
Vengiant piktžodžiauti
Jolanta Marcišauskytė-Jurašienė
Svajonė ir Paulius Stanikai. Kūrinio „Alergija saulei“ fragmentas. 2010 m. Paskutiniame 2010 metų „Artscape“ regimas iškilių menininkų trejetas - tarsi iškilminga projekto karūna, turint galvoje, kad Paulius ir Svajonė Stanikai yra retai Lietuvos galerijose pasirodantys pasaulinį pripažinimą pelnę menininkai, o Jespero Justo pavardė sukasi pasaulio menininkų šimtuko viduryje. Tai paroda, kurios atidarymo proga su malonumu išsitraukiau iš lentynos dvi pamirštas knygas: Charleso Baudelaire'o tomelį ir Vinco Pietario pasaką „Lapės gyvenimas ir mirtis“.
|
Kas įsiminė 2010-aisiais dailėje
7 MD
Marta Vosyliūtė. Instaliacijos „Sekta“ fragmentas. 2010 m. Paprašėme trumpam sustoti ir peržiūrėjus metų atminties atkarpą pasakyti, kas Jums taps šių metų prisiminimų žymekliais. Užklausimas buvo išsiųstas gana plačiai ir kvietė prisijungi visus norinčius. Dėkojame atsiliepusiems, radusiems laiko tarp šventinių rūpesčių. O Jus, kiekvieną asmeniškai, labai kviečiame pasidalinti savo įspūdžiais ir pastabomis komentarų skiltyje.
|
Pokalbis su istorija
Jolanta Marcišauskytė-Jurašienė
Algis Skačkauskas. „Mieganti rugsėjo pievelėje“. 2001 m. Bet koks kalbėjimas apie modernizmo tapybą jau yra kalbėjimas su istorija. Nors toji istorija dar gyva, kol tebegyvi ir tebekuria dailininkai, kuriems teko atkurti sovietinės okupacijos sustabdytą natūralią dailės plėtotę, kurių kūryba buvo tarsi tiltas nuo trumpo 3-4-ojo dešimtmečio arsininkų tradicijos iki maištingo ikinepriklausomybinio laikotarpio. Kalbėjimas su istorija visada svarbus ir naudingas, nes tik ji leidžia nustatyti šiandienos buvimo koordinates.
|
Kas įvyko Plokštinėje?
Jolanta Marcišauskytė-Jurašienė
Andrius Kviliūnas. Kadras iš filmo „Tiesa slypi kažkur anapus“. 2010 m. Kai lankiausi Plokštinės (Plungės raj.) raketų bazėje pirmą kartą, buvau dar mokinukė. Niūrios, drėgnos, aptrūnijusios patalpos atsidavė netolima, bet jau nepažįstama praeitimi, audrino vaizduotę. Nuolat reikėjo žiūrėti po kojomis. Tada nebūčiau pagalvojusi, kad po šešerių metų raketų bazėje teks apžiūrėti šiuolaikinio meno projektą.
|
Vietinės utopijos
Jolanta Marcišauskytė-Jurašienė
Rolandas Rimkūnas. „Antikos heraldizacija“. 1998–2000 m. Ką dar gudraus galima pasakyti apie parodą, kuriai recenzijos ne tik rašomos, bet ir piešiamos?
|
Ankstyva gėlelė davatkų miesčiuke
Jolanta Marcišauskytė-Jurašienė
Parodoje „Vytautas Kairiūkštis ir jo aplinka“ Prieš metus, dairydamasi po Estijos KUMU sales, su savotišku pavydu žvelgiau į tenykštę suprematizmo ir konstruktyvizmo kūrinių gausą. Tuo tarpu Lietuva teturi Vytauto Kairiūkščio ir kelių jo mokinių darbus. Tokia jau ta dailės geografija: Sankt Peterburgo ir Maskvos avangardistai pasklido po Helsinkį ir Taliną. Net jei Lietuva ir būtų arčiau, ką tik pradėjusi formuotis jos dailės gyvenimo dirva, ardoma politinių vingių, vis vien nebūtų priėmusi tokių meninių iššūkių. Todėl, anot parodos kuratoriaus Viktoro Liutkaus, Kairiūkštis Vilniuje – tikrų tikriausia „ankstyva gėlelė“.
|
Lyties nesukontroliuosi
Jolanta Marcišauskytė-Jurašienė
Vladislav Mamyšev-Monroe. „Monroe“. 1996 m. Iš Vienos Moderniojo meno muziejaus (MUMOK) į Varšuvos „Zachętą“ atkeliavusi didžiulė tarptautinė Geležinės uždangos griūties dvidešimtmečiui skirta paroda apie moteriškumo ir vyriškumo reprezentacijas Rytų Europoje „Gender check. Femininity and Masculinity in the Art of Eastern Europe“ („Lyties kontrolė. Moteriškumas ir vyriškumas Rytų Europos mene“) birželio 11 d. perdavė estafetę seksualinių mažumų meno problematiką keliančiai parodai „Ars homo erotica“ Nacionaliniame dailės muziejuje.
|
Manifestacija ir tikrovė
Jolanta Marcišauskytė-Jurašienė
Jonas Aleksiejus. Be pavadinimo. 2010 m.
|
|