Nepažįstami keistumai

Flo Kasparu. Kadras iš videofilmo „21.05.09“ Paryčiais tuščios Talino gatvės ir po jas lakstantis baltas žirgas. Ir istorija apie tas naktis ir dienas, kai kažkur dingsta visi žmonės, apie žmonių bejėgystę prieš sistemą, tamsą ir aklumą, bei iš hipodromo arklidžių išleistus žirgus. Plačiau >>

Apie miegalius

Ekspozicijos fragmentas Ši paroda pirmą kartą pristatyta Milano „Peep-Hole“ meno centre. „Miegaliumi“ taip pat vadinamas ir reiškinys, „kuris jau egzistuoja ir daro įtaką savo aplinkai, bet dar nėra pastebėtas, suvoktas“. Plačiau >>

Kažkas įkrenta ir tavyje pasilieka

Kadras iš filmo „Skulptoriaus Vlado Vildžiūno paminklo Laurynui Stuokai-Gucevičiui inauguracija. Vilnius“. 1984 m. Vis pasigirsta balsų, kad fotografo Algimanto Kunčiaus kino įrašų archyvas abejingų nepaliko. Laisva kamera užfiksuoti kelių dešimtmečių vaizdai atveria dažnam tik iš meno istorijos pažintą erdvėlaikį. O toks keliavimas sustingdytame laike visada vienaip ar kitaip paveikia. Plačiau >>

Kodėl jie vis dar „nemeta“ grafikos?

Linas Bražiūnas. „Pasivaikščiojimas beržyne“. 2011 m. Giedriaus Jucevičiaus nuotrauka Prieš parodos atidarymą savaitraštyje „7meno dienos“ paskelbtas dviejų iš penkių parodos kuratorių Igno Kazakevičiaus ir Vido Poškaus (kiti – Jurga Minčinauskienė, Kristina Stančienė, Arvydas Žalpys) pesimistiškas pokalbis apie tai, kad šiuolaikinės grafikos nėra, sukėlė neaiškumo jausmą. Plačiau >>

I. Kazakevičius, V. Poškus. Grafikos kontekstai: deklaracija

Kęstutis Vasiliūnas. „Mes esame priešai“. 2008 m. Liepos 8 d. (o ne 1 d., kaip buvo skelbta anksčiau) Šiuolaikinio meno centre bus pristatytas Lietuvos grafikai skirtas projektas „Grafikos kontekstai: deklaracija“. Plačiau >>

„Geismo mašinų“ dinamika

Projekto „Už baltos užuolaidos“ repeticijos atidarymo fragmentas. Giedriaus Jucevičiaus nuotrauka Palydėjus šiais metais Lietuvai Venecijos bienalėje atstovausiantį projektą, norisi išmėginti dar vieną galimą interpretaciją. Pusiau juokais, pusiau rimtai apie projektą „Už baltos užuolaidos“ kalbėsiu naudodama iš Gillesʹio Deleuzeʹo ir Felixo Guattari pasiskolintus įrankius. Juolab kad tarp projekto idėjos, jo įgyvendinimo ir minėtų autorių jaučiama abipusė „trauka“. Plačiau >>

Atvaizdo prigimtis

Žurnalas „NOVA“. 1969 m. spalis, straipsnis „Žmonės, įsitikinę, kad jie panašūs į kitus“ © 1969 The Estate of Diane Arbus, LLC Kai sužinojau apie šią Diane Arbus skirtą parodą, mane šiek tiek nustebino vietos neatitikimas ar, tiksliau, institucijos, kurioje ji bus rodoma. Pavadinimas nuskambėjo dailėtyrininkiškai-muziejiškai. Plačiau >>

Kaip viskas tampa niekiu

Makoto Aida. Kūrinio „Paminklas Niekiui III“ fragmentas. 2009 m. Pamačius japonų menininko Makoto Aida „Paminklą niekiui III“, pasitinkantį žiūrovą vos įžengusį į parodą, toliau galima ir nebeiti (supraskite teisingai). Plačiau >>

Kriterijų tuštumoje

Carsteno Nicolai parodos „Pionierius“ Šiuolaikinio meno centre ekspozicijos vaizdas. Pasitinka vėsa. Patenki į didelę, tuščią salę, įsigėrusią visų pirma vėsos. Ne tik fizine prasme. Akys remiasi į baltai juodą, skaidrią šviesotamsą. Plačiau >>

Rutinos gedimai ir taisymai

Taaniel Raudsepp, Sigrid Viir. Instaliacijos „Dar vienas koridorius“ fragmentas. 2011 m. Šiuo metu ŠMC vyksta dvi parodos: individuali Carsten Nicolai „Pionier“ ir drauge su Estijos Šiuolaikinio meno centru organizuota „If it's Part Broke, Half Fix it“ („Jei pusiau sugedo, iš dalies sutaisyk“). Plačiau >>

Formali savikritika

Parodos „Formalizmas: nesėkmės“ ekspozicijos fragmentas. Aistės Paulinos Virbickaitės nuotrauka „Formalizmas: nesėkmės“ beveik tiesiogine prasme pribloškia, nes čia pusę didžiosios salės užima vienas milžiniškas objektas – oro pripūsta pagalvė, kone siekianti lubas, o palei ilgąsias sienas vien dėl savo išsipūtimo palikusi tik šiek tiek vietos žiūrovams praeiti. Pagaliau nuobodžiaujantiems ŠMC lankytojams ir amžinai burnojančioms viduriniosios kartos kritikėms suteikta proga pamatyti kažką išties įspūdingo, jusliškai patirti realioje ar virtualioje kasdienybėje neaptinkamą dirbtinę „stichiją“, tobulos formos „meno, mokslo ir technikos stebuklą“, kurį aprašyti galima įvairiausiais būdais – nuo fenomenologinių ar semiotinių interpretacijų iki fikcinių pasakojimų. Plačiau >>

Iš Baltarusijos naujienų nėra

Sergejus Šabochinas. Iš serijos „Ir nieko neliko“. 2009 m. „No news from Belarus“ - taip vadinasi Aleksanderio Komarovo darbas - tai faksograma, ant kurios tik tiek ir parašyta. Tačiau šio užrašo visiškai užtenka, kad apibendrintum šalies situaciją, taip pat ir parodą Vilniuje. Plačiau >>

Retoriniai pamąstymai apie vitrinas

A. Mikšio nuotr. Temstant, spiginant šalčiui, su kolege ir bičiule, aplankiusios Roko Pralgausko fotografijų parodą, trepsenome šalia ŠMC vitrinos. Prisispaudusios prie apšalusių stiklų stebeilijomės į Dalios Dūdėnaitės ir Elenos Narbutaitės „Planetą", o ji savo ruožtu didelėmis žydromis „vitrininėmis" akimis žiūrėjo į mus. Plačiau >>

Apie skaitymą

Arūnas Gudaitis. Kadras iš videofilmo „Susitikimų vieta“. 2002-2003 m. „Parašęs knygą, autorius turi mirti. Kad netrukdytų tekstui eiti savo keliu“, - rašė Umberto Eco postilėje „Rožės vardui“. Ši rašytojo išvada man nedavė ramybės skaitant atsiliepimus apie parodą Šiuolaikinio meno centre „Lietuvos dailė 2000-2010“ ir kalbantis su jos kuratorėmis apie jų kūrinio kritiką. Plačiau >>

Lietuviški šaltibarščiai

Šiuolaikinio Lietuvos meno projekto „LITHUANIA, right?“ metu, bendradarbiaujant su Šiuolaikinio meno centru, galerijomis „Tulips&Roses“ ir „Artifex“, įvairiose Poznanės erdvėse buvo pristatyti Lietuvos menininkai: Darius Mikšys, Antanas Gerlikas, Tomas Danilevičius, Juozas Laivys, Jūratė Kazakevičiūtė. Plačiau >>

Kilpos abiejose pusėse

Martijn In‘t Veld. „Jūros vanduo butelyje“. Menininko ir „Tulips & Roses“ galerijos nuosavybė. 2010 m. Gintaro Didžiapetrio nuotr. Šį tekstą galima perskaityti trim būdais: pirmasis – skaityti kas antrą pastraipą pradedant nuo pirmosios, antrasis – skaityti kas antrą pastraipą pradedant nuo antrosios, trečiasis – skaityti viską iš eilės. Plačiau >>

Viešas atsisakymas priimti dešimtmečio meno žvaigždės statusą*

„EIKIT VELNIOP ŠUNSNUKIAI–TARPAS–ATSISAKAU PRIZO–TARPAS–NIEKADA JO NEPRAŠIAU–NETELPA Į JOKIUS RĖMUS TOKS MENININKO KIŠIMAS Į JŪSŲ PROPAGANDĄ–NORIU KAD VIEŠAI PAREIKŠTUMĖTE, KAD AŠ NIEKO BENDRA NETURIU SU JŪSŲ ŠLYKŠČIAIS ŽAIDIMAIS.“ (Asgerio Jorno 1964 m. siųsta telegrama Guggenheimo prezidentui kaip atsisakymas priimti jam skirtą prizą). Plačiau >>

Atvaizdai, sukurti Mirties

Kęstučio Grigaliūno ekspozicijos fragmentas Kęstučio Grigaliūno „Mirties dienoraščiai“ – tai menininko surinktos ir šilkografijos būdu atspaustos 1940–1941 metais suimtų ir nužudytų (sušaudytų, nukankintų, mirusių lagriuose) politinių kalinių portretinės nuotraukos (padarytos sovietiniuose kalėjimuose), okupacijos metais saugotos KGB (dabar – Lietuvos ypatingame) archyve. Ekspozicija Plačiau >>

Pagrindinis koziris

Jonas Gasiūnas. „Pūga, nuniokojusi mano dirbtuvę, nenutraukė Rusijos armijos choro repeticijos“. 2009 m. Labai nemėgstu rašyti apie konkursus, nes juose kažkas laimi, o kažkas pralaimi. Gal būtų lengviau, jei visi pralaimėtų – tuomet ir kritika būtų „morališkai“ leistina. Todėl prieš keletą mėnesių mano straipsnis apie Jono Gasiūno kozirius „Swedbank meno apdovanojimų 2009“ konkurse (išspausdintas Artnews.lt) susilaukė įvairių vertinimų. Plačiau >>

Į Šiuolaikinio meno centrą sugrįžo Jurgio Mačiūno Fluxus kabinetas

Jurgio Mačiūno Fluxus kabineto ekspozicija parodoje „Fluxus – Rytai: Fluxus tinklai Vidurio Rytų Europoje“, Bunkier Sztuki, Krokuva, 2008 m. Nuo kovo 17 d. Šiuolaikinio meno centre vėl pradeda veikti pastovi Jurgio Mačiūno Fluxus kabineto ekspozicija, pastaraisiais metais keliavusi po Europos muziejus kartu su paroda „Fluxus – Rytai: Fluxus tinklai Vidurio Rytų Europoje“. Plačiau >>