Grafomanų dainos

„Įsibrovimas“ Per LTV rodyta „Sidabrinių gervių“ ceremonija šiemet nesiūlė persikelti į lietuviškąjį Holivudą, ir tai jau didelis pliusas. Plačiau >>

Ką sugeba televizija

„Karalienės sesuo“ Per žinias rodė daugiavaikių motinų apdovanojimą Prezidentūroje. Salėje buvo daug moterų ir vaikų. Vyrų televizininkai nerodė. Gal jų nebuvo, o gal, įsižiūrėjęs į moteris, vyrų nepamačiau. Bet reportaže kalbėjo tik moterys. Plačiau >>

Subiniškėse nieko naujo

„Graži moteris“ Antradienis – pati sunkiausia diena. Skaitau atsiųstas televizijos programas ir vis dažniau susimąstau, kaip atsisakyti šių savo rašinių. Plačiau >>

Geriau tegu vaidina zombius

„Nepaprasta kelionė“ Amerikiečių aktorius Lievas Schreiberis vaidino dešimtyse populiarių Holivudo filmų, jis net filmavosi Lietuvoje – suvaidino vieną iš brolių partizanų Bielskių Edwardo Zwicko filme „Pasipriešinimas“, bet neatsisako ir minties kada nors atsiduoti režisūrai. Plačiau >>

Pasakos grįžta

„Amerikietis“ Plačiau >>

Kur mano kilimėlis

„Klajoklis” Lietuvoje daug žmonių nuoširdžiai švenčia Velykas. Dalis jų vyksta į Palangą ridenti margučių. Pavydžiu tautiečiams kantrybės per šventes stumdytis eilėje prie jūros tilto papėdėje nutiesto rekordinio ridenimo lovio. Aš likau nepajudinamas savo krėsle. Plačiau >>

Gražių kaip paveikslėlis

„Puikybė ir prietarai“ Iš šventinės televizijų programos gali daug sužinoti apie tautos ir pačių televizijų įpročius. LTV siūlo bent trumpam pasijusti tikru kataliku – pamaldos iš Romos ir Vilniaus, Velykų apeigos bei papročiai, be abejo, žadina žiūrovų nostalgiją. Plačiau >>

Gražios draugystės pradžia

„Barzakh“ Šiąnakt LTV (30 d. 23.45) primins vieną nesėkmingą lietuvių kino kūrėjų bandymą sukurti filmą apie meilę. Plačiau >>

Ant prisiminimų keteros

„Nuostabus miestas” Ši savaitė bus panaši į prisiminimų vakarą, kai nustebęs supranti, jog tai, kas, regis, vyko taip neseniai, iš tikrųjų buvo prieš dvidešimt metų. Plačiau >>

Slogi šalis

„Šilkas” Turkų režisieriaus Nuri Bilge Ceylano filmo „Trys beždžionės“ (LTV2, 21 d. 22.05) herojai – šeima, kurios mažos paslaptys tapo dideliu melu. Tačiau šeimos nariai nenori prisiimti juos pernelyg slegiančios atsakomybės, todėl neigia tiesą, kuri būtų per sunki. Jie atsisako matyti tiesą, kalbėti apie ją ar ją išgirsti, kaip tos trys beždžionės iš dar vaikystėje girdėtos rytietiško parabolės. „Trys beždžionės“ – penktasis ir Lietuvoje gerai žinomo režisieriaus filmas, Kanuose jis buvo apdovanotas už geriausią režisūrą. Naujausias Ceylano filmas „Vieną kartą Anatolijoje“ bus rodomas prasidėjusio „Kino pavasario“ programoje. Plačiau >>

Farso pergalė prieš tikrovę

„Ir ji mane surado” Gerai, kad šįvakar (9 d. 23.35) LNK primins Larry Charleso filmą „Bruno“ (2009), nes kelias savaites, žinoma, ne tik žiniasklaidos pučiamas aukštų FNTT pareigūnų atleidimo skandalas jau įgijo farso formą. Plačiau >>

Kai niekas nesikeičia

„Kai aš mažas buvau“ Galite mane laikyti rusofilu, bet įdomiausias šio savaitgalio įvykis – Rusijos prezidento rinkimai. Nors jų rezultatas nulemtas iš anksto, stebėti didelės šalies, jos intelektualų reakciją ir po to seksiančius išrinkto prezidento veiksmus, be abejo, bus įdomu. Plačiau >>

Kokie jauni mes buvome

„Apsišaukėlių orkestras“ Kartais bandau įsivaizduoti televizijos bokštuose sėdinčius žmones, kurie sprendžia, ką mes su jumis turime žiūrėti, kada ir kaip. Toks įspūdis, kad iš savo bokštų jie nusileidžia tik į Europos centrą arba pasivolioti pačiame jo dugne plytinčiuose bulvarinės žiniasklaidos purvuose. Jie žiūri į mus iš savo aukštumų ir gali pasmerkti visą vakarą klausytis bebalsių dainininkų ar žiūrėti negabiai sukurptus lietuviškus serialus, bet gerus filmus būtinai rodys tik naktį. Plačiau >>

Dabar jie legendos

„Gimę žudyti” Videonuomų laikais, ko gero, nebuvo populiaresnio filmo už 1994 m. pasirodžiusią Oliverio Stone’o dviejų meilužių žudikų istoriją „Gimę žudyti“ (LNK, šįvakar, 17 d. 23.25). Plačiau >>

Lietuviai dykumoje

„Įsileisk mane” Mėgstamas rusų žinių vaizdelis: ministras pirmininkas Vladimiras Putinas pasikviečia į savo kabinetą kokį nors ministrą ar galingą valdininką ir televizijos žiūrovų akivaizdoje jį viešai išbara už blogą darbą. Vargšelis atgailauja, o tauta dar kartą sužino, kad Putinas – teisingas ir užstoja paprastus žmones. Plačiau >>

Tai, kas ateina vėliau

„Meilė choleros metu“ Vienas svarbiausių naujausios kino istorijos puslapių susijęs su Vietnamo karu. Filmai apie jį pakeitė ir amerikiečių kiną. Manau, kad praėjus keliasdešimčiai metų tą patį bus galima pasakyti apie Irako karą. Filmų jau ir dabar daug, tik, ko gero, dar reikia tam tikros laiko distancijos, leidžiančios į juose rodomus įvykius pasižiūrėti kitaip. Plačiau >>

Vėl už Centiją?

„Nefritinio skorpiono užkeikimas“ Iš pagausėjusių politikų televizijos ekranuose akivaizdu, kad artėja rinkimai. Plačiau >>

Klajūnų istorijos

„Eurazijos aborigenas“ Šarūno Barto filmai iš pat pradžių skatino lietuvių kiną keistis, suteikė impulsą naujai kartai, pradėjo polemiką su istoriškai susiklosčiusiu lietuvių kultūros konservatyvumu. Plačiau >>

Petnešos jam tinka

„Nerimo dienos“ Šventės įtikino, kad didžiausia lietuvio vertybė yra poilsis. Pagaliau supratau, kodėl per žinias televizijos nuolat rodo šventes: kalendorines, medelių sodinimo, balionų pūtimo, alaus gėrimo, močiučių ir senelių, tėvų ir anūkų ir t.t. Žinios, pasirodo, taip pat turi būti malonios. Kai kelias dienas iš eilės matai labdaros, jubiliejinius, apdovanojimų teikimo koncertus, pradedi abejoti, nuo ko labiau lietuviai pavargsta – nuo darbų ar poilsiaudami? Plačiau >>

Televizija nugali

„Kasandros prakeiksmas” Prieš Naujuosius, regis, dvylika dienų įvairios televizjos žinios rodė, kaip isteriškai ir su raudomis Šiaurės Korėjos gyventojai liūdi savo mirusio diktatoriaus. Masinės isterijos vietos įvairios – aikštės, klasės, gatvės. Isterija kyla iškart, kai į žmones nukreipiama televizijos kamera. Plačiau >>