Skerdiena susitinka mėsą

Vidas Poškus. „Alyva“. 2011 m. Vidas Poškus yra menininkas. Be kita ko, dar ir menotyrininkas, net „dr.“ – bet tai netrukdo. Gal „dr.“ meno lauke gali būti verčiamas į „br“. Kaip siaubas, ištikęs sapnuojant gėles žudikes. Dr(augui) Poškui dvi raidės yra ne tik mokslinis laipsnis, bet ir performansas. Pastovus nenuilstamas savęs vartymas nuo vaizdo į tekstą ir atvirkščiai. Plačiau >>

Iš dviejų dalių

Juozas Laivys. „Originalus Vilniaus Šiuolaikinio meno centro direktoriaus Kęstučio Kuizino plaukas“. 2004 m. Plačiau >>

Pasaulio parašymas

Zita Inčirauskienė. „Kontrabanda 1864–1904“ (darbas skirtas knygnešių atminimui). 2006 m. „Kaligrafija“ šiais laikais skamba anachronistiškai, maždaug kaip „karietų apmušėjas“, ir asocijuojasi su žmonėmis, užrašinėjančiais proginius atvirukus (tais retais atvejais, kai juos kas nors dovanoja penkiasdešimties metų sukakčiai įamžinti) arba rašančiais graudulingus tekstus ant kaspinų, kuriais apjuosiami laidotuvių vainikai. Plačiau >>

Vyšnių skonio vakaras

Ekspozicijos fragmentas. R. Narkaus nuotr. Prieš pat einant į parodos atidarymą pažiūrėjau režisieriaus Abbaso Kiarostami filmą „Vyšnių skonis“ ir perskaičiau filosofo Nerijaus Milerio tekstą „Vaizdas be pasakojimo: nuo W. Wango „Dūmo“ prie A. Kiarostami „Vyšnių skonio“. Ir filmas, ir tekstas labai paveikė – sakytum, lyg koks eteris įgaravo pro nosį ir kažkur ties smilkiniais pradėjo zvimbti. Matyt, tas visą vakarą neapleidęs zvimbimas padiktavo ir atitinkamą aplinkos stebėjimo būdą, kurį pusiau sąmoningai, pusiau ne bandžiau įgyvendinti slampinėdama planetariumo koridoriais. Šis tekstas galėtų tapti to slampinėjimo dokumentacija ar ataskaita. Plačiau >>

Sankt Peterburgo imperatoriškojo porceliano paroda

„Darbininkė, siuvinėjanti raudoną vėliavą“. Pagal Natalijos Danko (1892–1942) 1921 m. modelį, tapybos autorė Marija Brianceva Lietuvos dailės muziejus kviečia aplankyti Radvilų rūmų muziejuje (Vilniaus g. 24) iki gegužės 6 d. veikiančią parodą „Sankt Peterburgo imperatoriškasis porcelianas“. Vasarą ekspozicija bus rodoma Palangos gintaro muziejuje. Plačiau >>

Tvirtas kaip sapnas

Kristi Paap (Estija). „Dvylika vaizdų“. 2010 m. Kadaise vienas studentas, vėliau tapęs kolega, kaip medžiagą savo diplominiam darbui pasirinko akmenį. Viskas būtų visiškai įprasta ir normalu, jei darbo tema nebūtų buvusi „Debesis“. Plačiau >>

Kirvis užšalusiai jūrai

Eglė Vertelkaitė. „Perskelta širdis“. 2011 m. Eglės Vertelkaitės paroda „Mergaitė su kirviu“ yra erdvinė laiko išklotinė. Laiko potyrį paprastai siejame su prietaisais: saulės, smėlio, vandens ir kitokiais laikrodžiais. Skaičiai ir rodyklės parodo trukmę, o ritmingai siūbuojanti švytuoklė – laikinumą. Vertelkaitė laiką matuoja kirviu: ritmingais kirčiais dalija erdvę į laiko atkarpas. Mergaitė su kirviu lyg Giltinė su dalgiu: švyst, švyst, švyst. Švytuojantys ir švytintys ašmenys smulkina laiką iki mirksnio. Ši paroda – kelionė po laiko mašiną, mechaninis ir metafizinis erdvėlaikio tyrimas. Plačiau >>

Apie istorijų rašymą

Knygos „(Ne)priklausomo šiuolaikinio meno istorijos: savivaldos ir iniciatyvos Lietuvoje 1987-2011 m." viršelis. Išleido LTMKS. 2011 m. Nepaisant to, kas ir kaip mėgina rašyti istoriją/as, tai visuomet sukelia daug aistrų ir diskusijų. Nors iniciatoriai leidinį interpretuoja kaip gana eklektišką ir ateityje plėstiną produktą, publikuodami Vytauto Michelkevičiaus ir Kęstučio Šapokos bandymą apibendrinti knygą ir nubrėžti jos interesų gaires tikimės sulaukti atsakomųjų tekstų. Plačiau >>

Apie istorijų rašymą

Knygos „(Ne)priklausomo šiuolaikinio meno istorijos: savivaldos ir iniciatyvos Lietuvoje 1987-2011 m." viršelis. Išleido LTMKS. 2011 m. Nepaisant to, kas ir kaip mėgina rašyti istoriją/as, tai visuomet sukelia daug aistrų ir diskusijų. Nors iniciatoriai leidinį interpretuoja kaip gana eklektišką ir ateityje plėstiną produktą, publikuodami Vytauto Michelkevičiaus ir Kęstučio Šapokos bandymą apibendrinti knygą ir nubrėžti jos interesų gaires tikimės sulaukti atsakomųjų tekstų. Plačiau >>

Laisvė ir tęstinumas

Gintaras Palemonas Janonis savo dirbtuvëje K.Sabeckio nuotr. „Šio autoriaus kūryba greičiau primena pasaką, sapną iš tolimos vaikystės. Tai mistinis regėjimas, linksmas žaidimas spalvomis“, – kalbėjo akademikas, Lietuvos edukologijos universiteto (LEU) rektorius Algirdas Gaižutis, atidarydamas dailininko Gintaro Palemono Janonio tapybos parodą 2011 metų gruodžio pradžioje, LEU galerijoje „2003“ (Centriniai rūmai, II a., Studentų g. 39, Vilniuje). Plačiau >>

Marija Teresė Rožanskaitė – nuo A iki Z

Sausio 25 d. 17.30 Nacionalinėje dailės galerijoje įvyks knygos „Marija Teresė Rožanskaitė: vaizdai ir tekstai“ pristatymas. Apie leidinį ir menininkės kūrybą kalbės sudarytoja Laima Kreivytė, menininkai Marijus ir Gediminas Piekurai, Juozas Galkus, dailėtyrininkai Viktoras Liutkus ir Skaidra Trilupaitytė. Plačiau >>

Kūnų be organų lygybė

Instaliacija „Absoliuti lygybė“ Pamėnkalnio galerijoje. Fragmentas. Nedažnai atsitinka, kad kūriniai pirmiausia parodomi bienalėse, o tada atkeliauja į Lietuvą. Igno Kazakevičiaus ir Klaipėdos kultūrų komunikacijų centro kuruojamas Bronės Neverdauskienės ir Monikos Žaltauskaitės-Grašienės projektas „Absoliuti lygybė“ 2011 metais buvo pristatytas 11-ojoje Lulėjos šiuolaikinio meno bienalėje Švedijoje ir 4-ojoje Maskvos šiuolaikinio meno bienalėje Rusijoje. Plačiau >>

Metamorfiškoji sovietinė praeitis

Parodos „Modernizacija. XX a. 7–8 dešimtmečių Baltijos šalių menas, dizainas ir architektūra“ Nacionalinėje dailės galerijoje vaizdas. 2011 m. Iš Lietuvos dailės muziejus archyvo, Tomo Kapočiaus nuotrauka „Modernizacija. XX a. 7–8-ojo dešimtmečių Baltijos šalių dailė, dizainas ir architektūra“. Kuratoriai: Lolita Jablonskienė, Kaj Lobjakas (Talinas) ir Iliana Veinberga (Ryga) „Mūsų metamorfiškoji ateitis. Dizainas, techninė estetika ir eksperimentinė architektūra Sovietų Sąjungoje 1960–1980 m.“. Kuratoriai: Andresas Kurgas ir Mari Laanemets (Talinas) Plačiau >>

Tylus garsas ir rėkiantys vaizdai

Vytautas Vasiliūnas. „Chuckas Norrisas – Lietuvos prezidentas”. Fragmentas. 2011 m. Pasak „Remix“ organizatorių, ši paroda pristato vizualiosios ir muzikinės kūrybos jungtis ir kvestionuoja patį „remikso” reiškinį šiuolaikinėje meninėje kultūroje. Plačiau >>

Tarp realybės ir vizijos

Parodos „Modernizacija. XX a. 7–8 dešimtmečių Baltijos šalių menas, dizainas ir architektūra“ Nacionalinėje dailės galerijoje vaizdas. 2011 m. Iš Lietuvos dailės muziejus archyvo, Tomo Kapočiaus nuotrauka Modernizmo architektūros, dailės, dizaino, gyvenimo būdo ir jo kontekstų vertinimo, per-vertinimo ir re-įvertinimo diskursai vis labiau skverbiasi į mūsų vaizdinių lauką. Plačiau >>

Dizaino paroda-konkursas „Popierukas“

„Popierukas“ Kviečiame dizainerius, architektus, menininkus ir visus norinčius dalyvauti parodoje – „Viskas iš popieriaus!“. Plačiau >>

Veidrodžių teikiama nauda

F. François-Xavier Fabre. Amelijos Oginskytės portretas. 1808 m. Kartą teko pagyventi mėnesį be veidrodžio. Buvo įdomu, nes pradėjau fantazuoti, koks būtų bendravimas, savęs ir kitų suvokimas neturint atspindžio. Visiškai kitokia būtų ir kultūra. Fotografija neegzistuotų. Liktų tik vaizdavimas, paremtas įsivaizdavimu. Labiau pasikliautume kitais jutimais. Plačiau >>

Provokuojantis butas

Renata Tamošiūnaitė. Parodos „B.U.T.A.S“ fragmentas. Nuotrauka iš VDA „Artifex“ archyvo Ar teko kada patirti tą jausmą, kai pirmą kartą tampi svečiu naujoje, dar nepažintoje teritorijoje? Kai tas neapsakomas mandagumas ragina nusiauti batus, o šeimininkas taip pat mandagiai prašo juos pasilikti ir jaustis kaip namuose. Kai norisi smalsiu žvilgsniu ištyrinėti visus kampelius, žinoma, tik slapta, kad tik šeimininkas neįtartų. Panašius jausmus gali sukelti ir sostinės senamiestyje įkurtas Renatos Tamošiūnaitės „B.U.T.A.S“. Jaunoji menininkė tradiciškai kviečia jaustis kaip namuose, ir batų čia nereikia nusiauti, o ir visas kerteles galėsite drąsiai ištyrinėti. Plačiau >>

VDA Skulptūros katedra kviečia

Laima Dagytė. Be pavadinimo. 2011 m. Jono Vaitiekūno nuotrauka Vilniaus dailės akademijos naujuosiuose rūmuose (Malūnų g. 5) visą savaitę sausio 9–13 d. 10–16 val. vyks skulptūros studentų bakalauro, magistro studijų darbų peržiūra. Plačiau >>

Snigs

Vidmantas Ilčiukas. „Užupio 22”. 2008 m. Plačiau >>