Nacionalinėje dailės galerijoje – kino „atšilimo“ laikotarpis

„Kai aš mažas buvau” Sausio 12 – vasario 2 d., ketvirtadieniais, 17.30 Nacionalinės dailės galerijos auditorijoje (Konstitucijos pr. 22, Vilnius) prasidėjo paralelinė parodos „Modernizacija. XX a. 7–8 dešimtmečių Baltijos šalių menas, dizainas ir architektūra“ keturių vakarų filmų programa. Plačiau >>

Metamorfiškoji sovietinė praeitis

Parodos „Modernizacija. XX a. 7–8 dešimtmečių Baltijos šalių menas, dizainas ir architektūra“ Nacionalinėje dailės galerijoje vaizdas. 2011 m. Iš Lietuvos dailės muziejus archyvo, Tomo Kapočiaus nuotrauka „Modernizacija. XX a. 7–8-ojo dešimtmečių Baltijos šalių dailė, dizainas ir architektūra“. Kuratoriai: Lolita Jablonskienė, Kaj Lobjakas (Talinas) ir Iliana Veinberga (Ryga) „Mūsų metamorfiškoji ateitis. Dizainas, techninė estetika ir eksperimentinė architektūra Sovietų Sąjungoje 1960–1980 m.“. Kuratoriai: Andresas Kurgas ir Mari Laanemets (Talinas) Plačiau >>

Tarp realybės ir vizijos

Parodos „Modernizacija. XX a. 7–8 dešimtmečių Baltijos šalių menas, dizainas ir architektūra“ Nacionalinėje dailės galerijoje vaizdas. 2011 m. Iš Lietuvos dailės muziejus archyvo, Tomo Kapočiaus nuotrauka Modernizmo architektūros, dailės, dizaino, gyvenimo būdo ir jo kontekstų vertinimo, per-vertinimo ir re-įvertinimo diskursai vis labiau skverbiasi į mūsų vaizdinių lauką. Plačiau >>

„Pokalbiai su Jean-Luc Godard’u“

„Pokalbiai su Jean-Luc Godard’u“ Lapkričio 29 d., antradienį, 17 val. Nacionalinėje dailės galerijoje įvyks susitikimas su režisieriumi, dailininku, rašytoju, Nacionalinės šiuolaikinių menų studijos „Le Fresnoy“ direktoriumi Alainu Fleischeriu. Jis pristatys savo filmą „Pokalbiai su Jeanu-Lucu Godard’u“. Plačiau >>

Kūryba kaip nedaloma visuma

Parodos „Vytautas Šerys. Retrospektyva" vaizdas, Nacionalinė dailės galerija, 2011 m. Tomo Kapočiaus nuotrauka Atrodo, pirmą kartą per trumpą mano rašeivos būtį niekas, ką parašysiu, nepadės kam nors perprasti meno kūrinių. „Rišli, bet ne racionali“, – rašė Aleksandra Aleksandravičiūtė 1998 m. apie Vytauto Šerio (1931–2006) tapybinių kompozicijų sandarą. Plačiau >>

Penktasis pokalbių ciklas „Miestas. Lūžio taškai“

Iš pokalbių ciklo „Miestas. Lūžio taškai“ Spalio ir lapkričio ketvirtadieniais Vilniuje, Nacionalinėje dailės galerijoje (Konstitucijos pr. 22), Architektūros [pokalbių] fondas pristatys įkvepiančių pokalbių ciklą „MIESTAS. Lūžio taškai“. Penkias paskaitas šia tema skaitys septyni pranešėjai iš Nyderlandų, Kanados, Šveicarijos ir Lietuvos. Plačiau >>

Valiūkiška šypsena ir „weltschmerz’o” liūdesys

Parodos „Arbit Blatas. Sugrįžimas į tėvynę“ ekspozicija Nacionalinėje dailės galerijoje. Tomo Kapočiaus nuotrauka Neemijos Arbit Blato (1908–1999) gyvenimas ir gausi, įvairialypė kūryba Lietuvoje iki šiol žinota tik fragmentiškai. Plačiau >>

Paminklai, galėję (ne)būti... arba kodėl jie išvis atsiranda?

Paminklo Stalinui atidengimas. Kadras iš dokumentinio filmo „Vilnius prieš aušrą“ (LTV, rež. Vidmantas Puplauskis). 1989 m. Renginį, kviečiantį susipažinti su sostinės „įprasminimu“ paminklais ir centrinių miesto erdvių kaita nuo XIX a. vidurio iki šiandienos, šiame laikraštyje (7MD, Nr.21, 2011-05-27) pristatė viena jos kuratorių Rasa Antanavičiūtė. Straipsniuose kituose leidiniuose (pvz., Eglės Juocevičiūtės) taip pat buvo aptariamos istorinio objektyvumo bei herojų laikinumo peripetijos. Plačiau >>

Įamžinimo ritualai

Potvynis Vilniuje 1931 m., medinis paminklas A. Mickevičiui. Nežinomas autorius. Praėjus mėnesiui ir savaitei po Lietuvos kariuomenės žygio į Vilnių, vietos lietuvių laikraštis išspausdino tokį pasiūlymą: „Užkelkime ant Gedimino pilies bokšto gyvą kunigaikščio sapno simbolį – tikrą geležinį vilką, o jo nasruose įtaisykime sireną, kurią būtų galima paleisti ypatingomis progomis; šis vaizdas būtų visame mieste matomas ir kaip niekas kitas džiugintų lietuvio širdį (K. Kalvaitis, Vilniaus balsas, 1939 12 05).“ Plačiau >>

Ispanų eksperimentinių filmų programa

„Euforija” „Nuo ekstazės iki euforijos“ – tai Ispanijos eksperimentinio kino programa, pristatanti nuo 1950 metų sukurtus filmus. Ji bus pirmą kartą rodoma už Ispanijos ribų. Plačiau >>

Tarp dienos ir nakties

Stasio Eidrigevičiaus parodos ekspozicija T. Kapočiaus nuotr. / LDM Nacionalinė dailės galerija Plačiau >>

Tarp dienos ir nakties

Stasio Eidrigevičiaus parodos ekspozicija T. Kapočiaus nuotr. / LDM Nacionalinė dailės galerija Plačiau >>

Įkvepiantys pokalbiai su išskirtiniais pašnekovais

Jüri Soolepo paskaitos iliustracija Balandžio 28 d. 20 val. Nacionalinės dailės galerijos auditorijoje Architektūros [pokalbių] fondas pristato Jüri Soolepą, pokalbio tema „Architektūros edukacija: į, nuo ir iš“. Plačiau >>

Apie šokį ir kiną

„Spalvotas šokis" Balandžio 1 d., penktadienį, 18 val. Nacionalinės dailės galerijos auditorijoje prasideda penkių vakarų kino ciklas „Šokis kine. Kūno ir vaizdo choreografija", pristatantis filmus, kuriuose susipina choreografijos ir kino raiškos priemonės. Programoje matysite retus ir mažai žinomus avangardinius šokio filmus bei pasaulinio garso choreografų ir kino kūrėjų darbus. Plačiau >>

Plėšrumo anatomija

Ekspozicijos vaizdas. V. Aukštaičio nuotr. iš LDM NDG archyvo Pastebėjau, kad įstrižas takas, kuriuo reikia nusileisti nuo Nacionalinės dailės galerijos kalniuko, veda ne tik Neries ir miesto link. Juo einant, kai kas paaiškėja. Plačiau >>

Edukacinis videošokio seminaras

Lektorės iš Prancūzijos Andrea Davidson vedami intensyvūs trijų dienų užsiėmimai kovo 4–6 d. Nacionalinėje dailės galerijoje išsamiai supažindins su videošokiu, Lietuvoje dar menkai pažįstama meno forma. Plačiau >>

Kad užsimegztų kalba

Algimantas Švėgžda. Einantis jaunuolis. 1975. Kart., temp., al., 170x75 cm. Lietuvos dailės muziejus Atsidarius kokiai nors svarbesnei parodai, ji paprastai būna geriau ar blogiau aprašoma, t.y. susilaukia interpretacijos, įvertinimo. Algimanto Švėgždos (1941-1995) kūrybos paroda Nacionalinėje galerijoje - viena iš tų, kuri neabejotinai bus paminėta, aprašyta įvairiuose leidiniuose „privaloma tvarka“. Plačiau >>

Pasiklydęs architektūroje

Nicolas Grospierre. Iš ciklo „Hydroklinika“ (Druskininkų gydykla). 2004 m. Sausio pradžioje Nacionalinėje dailės galerijoje prasidėjo trečiasis Architektūros pokalbių fondo organizuojamas paskaitų ciklas „Show off: reginio architektūra“. Antrąją ciklo paskaitą „Pasiklydęs architektūroje“ skaitė šveicarų kilmės menininkas Nicolas Grospierre. Lenkijoje gyvenantis kūrėjas fiksuoja sovietmečio moderniosios architektūros palikimą, įtraukdamas ir ne vieną Lietuvos pastatą. Greta dokumentinės fotografijos menininkas kuria įvairias instaliacijas, susietas sukolektyvine atmintimi, manipuliuoja begaline erdve, cikliškumu, žaidžia fikcijos ir realybės kategorijomis. 11-oje Venecijos architektūros bienalėje Nicolas Grospierre gavo „Auksinio liūto“ apdovanojimą. Plačiau >>

Apie architektūrą paraštėse

Parodos „Našlaičiai“ ekspozicijos fragmentas Lietuvoje jau penkerius metus nėra architektūros muziejaus. Architektūros kultūros politikos bruožai po 20 nepriklausomybės metų dar tik formuojasi. Per tuos metus architektūros – jei ją suprasime tiesiogine prasme – pridygo labai daug. Ir įvairios. Plačiau >>

Suinteresuotai, be praktinio intereso

Lapkričio 29 d. Nacionalinės dailės galerijoje vyko susitikimas su Alfonsu Andriuškevičiumi ir jo knygos „Vėlyvieji tekstai“ („Apostrofa“, 2010) pristatymas. Spausdiname renginyje pasakytą Giedros Radvilavičiūtės kalbą. Plačiau >>