Kas įsiminė 2011 metais dailėje

Viena iš kuratorių Eglė Mikalajūnė pristato parodą „Paminklai, kurių nėra. Pasivaikščiojimas po Vilnių“. Tai jokiu būdu nėra ilgo tiriamojo darbo rezultatai (objektyvūs topai), o greičiau atminties improvizacijos (savotiškas jam session). Menotyrininkai buvo paprašyti rimtai arba vardan smagumo patyrinėti atmintį, pamėgint išskirti šių metų atradimus, parodas, menininkus(-es), knygas, tekstus, įvykius, meno kritikus(-es), mintis, diskursus, jei norėtųsi – nesąmones, lūkesčius, prieštaravimus, stebuklus, anotacijas, TV laidas, komentarus – tiesiog metų įspūdžius. Punktai buvo surašyti daugiau tam, kad sužadintų atmintį. Tačiau buvo galima jų ir visai nepaisyti. Dėkojame visiems įsitraukusiems! Plačiau >>

Kada meniniai projektai tampa politiniais

Yinka Shonibare, MBE. „Kaukių balius“ („Un Ballo in Maschera“). 2004 m. (HD skaitmeninis videofilmas; trukmė 32 min; tiražas: 6 egz. Menininko nuosavybė; bendradarbiaujant su Jameso Cohano galerija, Niujorkas, Šanchajus) Plačiau >>

Pokalbis su „mirusiu" menininku

Robertas Gritėnas. „Europjūklas" / „Dedikacija tyliajam postmodernizmui". 2010 m. Maždaug prieš metus buvau nusiuntusi klausimus tuo metu aktyviau pasirodančiam menininkui. Paskutinis akstinas užkalbinti Robertą Gritėną kilo po kuratoriaus Kęstučio Šapokos organizuotos parodos „Idealios perspektyvos triukai" Jono Meko vizualiųjų menų centre 2010 m. Plačiau >>

Refleksijos beieškant

Vygantas Paukštė. „Plauna galvą“. 1999 m. Iš Modernaus meno centro archyvo Kadangi politikai daugiau nei kultūros bendruomenė viešai kalba apie kultūros įvykius, „7 meno dienos" nusprendė inicijuoti diskusijos pradžią apie Modernaus meno centrą tarp dailės profesionalų. Plačiau >>

Mecenatystės ypatumai

Snieguolė Michelkevičiūtė. Iš ciklo „Moteris apie vyrus“. Serija „Vyras ir jo dvasia“ Nr. 37. 1995 m. Iš Modernaus meno centro archyvo Žinia, kad privatūs asmenys – Danguolė ir Viktoras Butkai – nori sukaupti vertingą Lietuvos dailės rinkinį, pastatyti daugiafunkcinį muziejų, įdomiai bei prieinamai suformuluoti jo turinio pristatymą ir visa tai padovanoti valstybei, buvo netikėta. Plačiau >>

Viskas nusėda ir kur nors lieka

Laima Oržekauskienė. „Penkiasdešimtmetės. Pitijos“ Tai tikrų moterų atvaizdai ir joms iš tikro yra penkiasdešimt metų. Plačiau >>

Nekaltybių plejada, arba išardytos schemos

Jurgita Juodytė. Kūrinio „Šiuolaikinės Madonos“ detalė. 2011 m. Plačiau >>

In memoriam Konstantinas Bogdanas

Skulptorius Konstantinas Bogdanas. S. Venckaus nuotr. Jau kuris laikas nedaug žinių buvo iš žymaus skulptoriaus Konstantino Bogdano. Plačiau >>

Istorijos, pasakojimai ir (meta)tekstai

Yuan Gao (Kinija). „12 mėnulių“. 2008–2011 m. Tai konkursinė paroda – skirta istorijoms pasakoti ir perpasakoti. Kad ir į ką žiūrėtum, pasiūlyta pažvelgti iš asmeninės perspektyvos. Vakarų mentaliteto atstovai uždavinį suprato iškart, dalis net pernelyg tiesiogiai. Todėl nemažai viena į kitą panašių istorijų apie šeimos šaknis, svarbias tik todėl, kad autorei(-iui) širdį gaivina, atkrito. Plačiau >>

Bonsų efektas

Gabrielė Gervickaitė. Parodos „Techno kūnai“ fragmentas. Nuotrauka iš 7md archyvo Plačiau >>

Apie mirtingumą

Algimantas Švėgžda. „Heine Hansen”. 1985 m. Iš Modernaus meno centro archyvo Daugelis kultūros dalyvių (leidiniai, galerijos ir kt.) šį sezoną pradeda įsitempę, nervingi. Jau praėjusių metų biudžeto apkarpymai ir mokesčių pertvarkymai kėlė rimtų klausimų, o dabar dar imta kalbėti apie naują ekonominės krizės bangą. Plačiau >>

Petros labirintai

Audronė Petrašiūnaitė. „Gaidžiamotė“. 1993 m. Giedriaus Jucevičiaus nuotrauka Savo dienotvarkėje jau kelinta savaitė sutrumpintai įsirašau – „Petra“, nes manau, jog svarbu rašyti apie vertingus, savo ar kitų noru, paribiuose atsidūrusius menininkus. Plačiau >>

Tiek, kiek rasiu

Kęstutis Grigaliūnas. Instaliacijos „1941“ vaizdas. 2011 m. Giedriaus Jucevičiaus nuotraukos. Jei dabartį suprastume kaip gelmę (kur driekiasi praeitis, ir net savaip ateitis), Kęstutis Grigaliūnas kaip tik į ten ir leidžiasi. Jo nagrinėjamas laikas sukelia labai intensyvių jausminių patirčių, nes čia susipina daugybė tragiškų likimų. Būtent todėl jis privalo elgtis itin apgalvotai ir preciziškai, taip, kaip į pavojingą kelionę išsiruošęs žmogus (pvz. alpinistas), nes bet koks netikslus judesys gali būti pragaištingas. Plačiau >>

Iš pirmų lūpų

Marina Abramovič. „Aukso lūpos“. 2009 m. (parodoje „Personal structures“) Tie, kurie liko, labai aiškiai jautė, kad vieną dieną pusė miesto išvyko. Nereikėjo net klausti kur – didžioji dalis meno srityje dirbančiųjų ir menu besidominčiųjų dalyvavo Venecijos bienalės atidaryme. Plačiau >>

Bendras sapnas apie „aną laiką”

Julius Balčikonis. Kadras iš filmo „Giedraitienė“. Projektas buvo trumpai pristatytas mūsų laikraštyje (Nr.19, 2011 05 13). Straipsnio komentatoriams išprovokavus, bandome gilintis kaip sumanymas (su)veikė ir kokios tendencijos išryškėjo. Plačiau >>

Antipodų panašumai

Nomeda Saukienė. „Gimtadienis“. 2010 m. Neužilgo po Šarūno Saukos vernisažo Dusetose pasirodžiusi Nomedos Saukienės paroda Vilniuje masina jų kūrinius palyginti. Nomeda teigia, esą kūryboje stengiasi eiti ten, kur Šarūnas nebuvo įžengęs. Ir iš tiesų, Saukos drobėse viskas pūva, pūliuoja, išsikreipia ir vysta, o Saukienės – kuo gajausiai (at)auga, plečiasi ir žydi. Tačiau ar tikrai jie tokie skirtingi? Plačiau >>

Pasąmonės judesiai

Lea Golda Holterman. Iš serijos „Ortodoksų erosas". 2009 m. Vaikų ir jaunų vyrų portretai (iš serijų „Ortodoksų erosas“, „Apsiplovimas“ ir „Viduje“) žiūrovą išties sutrikdo. Plačiau >>

Mąstant apie tiltus

Justė Venclovaitė. „Augalai iš LLTI kabinetų“. 2011 m. Prašmatnios metaforos yra kalbos švinas, poezijoje – diletantizmo kvapo šaltinis. Žodis „tiltas“ – vienas labiausiai nuvalkiotų dėl šios stiliaus formos, ypač oficiozinėse kalbose. Ten nuolat tas ar anas tampa „kultūros tiltu“, „tautų, istorijos tiltu“ ir taip toliau. Ne visada tampa, bet skamba oriai. Plačiau >>

Iš grubiai retušuoto miesto

Loreta Bilinskaitė-Monie. „Yves Saint Laurent rankinė ir cha“. 2008 m Kalbiname menininkę Loretą Bilinskaitę. Ji 2000–2003 m. studijavo Londono menų universitete, Šv. Martyno meno ir dizaino mokykloje (St. Martins school of art& design), o nuo 2003-iųjų gyvena ir dirba Dubajuje. Lietuvos žiūrovai galėjo pamatyti jos aukso siūlais išsiuvinėtą natūralaus dydžio Davido Beckhamo atvaizdą 2002 m. Vitos Zaman galerijoje „IBID projects“ Vilniuje. Plačiau >>

Grobiantys paviršiai

Lino L. Katino parodos fragmentas. G. Jucevičiaus nuotr. Dažnai šį menininką matau vaikštinėjantį po Antakalnį ir senamiestį. Jo ori figūra juda neskubėdama, santūriai, bet mąsliai žvalgydamasi. Judėjimas - kryptingas lyg uoste manevruojančio didelio burlaivio. Ne kartą pagalvojau, kad Katino eisena ir sutelktas smalsumas man primena tikrų katinų elgesį. Puikiai suprantu, kad menininką tokia pavarde nėra labai įžvalgu lyginti su kačių gimine, tačiau, regis, panašumas akivaizdus. Rastume jo su kaupu vien kūryboje patyrinėję racionalumo ir jausmingumo santykį. Plačiau >>