Įvykiai: Skaityti visus Rašyti
Jurašienė

Galios teritorijoje

Jolanta Marcišauskytė-Jurašienė
Ignas Krunglevičius. Autoportretas
Smalsu, kaip susidomėjai garsu: ar iš pradžių suvokei jį akademiškai ir tik vėliau priėjai prie konceptualių dalykų, ar nuo pat pradžių turėjai savo supratimą apie kompozitoriaus užduotį? Papasakok, kaip atsidūrei Osle ir pradėjai studijuoti muziką?

Vilniaus metonimijos

Jolanta Marcišauskytė-Jurašienė
Mūsų Vilnius, 1931, Nr.4 , p. 75
Šio straipsnio objektas – Vilniaus vadavimo sąjungos (toliau VVS) leistame laikraštyje „Mūsų Vilnius“ (1928–1938) spausdintos fotografijos ir jų reikšmė kuriant lietuviško Vilniaus vaizdinį.

Kas įvyko Plokštinėje?

Jolanta Marcišauskytė-Jurašienė
Andrius Kviliūnas. Kadras iš filmo „Tiesa slypi kažkur anapus“. 2010 m.
Kai lankiausi Plokštinės (Plungės raj.) raketų bazėje pirmą kartą, buvau dar mokinukė. Niūrios, drėgnos, aptrūnijusios patalpos atsidavė netolima, bet jau nepažįstama praeitimi, audrino vaizduotę. Nuolat reikėjo žiūrėti po kojomis. Tada nebūčiau pagalvojusi, kad po šešerių metų raketų bazėje teks apžiūrėti šiuolaikinio meno projektą.

Vietinės utopijos

Jolanta Marcišauskytė-Jurašienė
Rolandas Rimkūnas. „Antikos heraldizacija“. 1998–2000 m.
Ką dar gudraus galima pasakyti apie parodą, kuriai recenzijos ne tik rašomos, bet ir piešiamos?

Ankstyva gėlelė davatkų miesčiuke

Jolanta Marcišauskytė-Jurašienė
Parodoje „Vytautas Kairiūkštis ir jo aplinka“
Prieš metus, dairydamasi po Estijos KUMU sales, su savotišku pavydu žvelgiau į tenykštę suprematizmo ir konstruktyvizmo kūrinių gausą. Tuo tarpu Lietuva teturi Vytauto Kairiūkščio ir kelių jo mokinių darbus. Tokia jau ta dailės geografija: Sankt Peterburgo ir Maskvos avangardistai pasklido po Helsinkį ir Taliną. Net jei Lietuva ir būtų arčiau, ką tik pradėjusi formuotis jos dailės gyvenimo dirva, ardoma politinių vingių, vis vien nebūtų priėmusi tokių meninių iššūkių. Todėl, anot parodos kuratoriaus Viktoro Liutkaus, Kairiūkštis Vilniuje – tikrų tikriausia „ankstyva gėlelė“.

Lyties nesukontroliuosi

Jolanta Marcišauskytė-Jurašienė
Vladislav Mamyšev-Monroe. „Monroe“. 1996 m.
Iš Vienos Moderniojo meno muziejaus (MUMOK) į Varšuvos „Zachętą“ atkeliavusi didžiulė tarptautinė Geležinės uždangos griūties dvidešimtmečiui skirta paroda apie moteriškumo ir vyriškumo reprezentacijas Rytų Europoje „Gender check. Femininity and Masculinity in the Art of Eastern Europe“ („Lyties kontrolė. Moteriškumas ir vyriškumas Rytų Europos mene“) birželio 11 d. perdavė estafetę seksualinių mažumų meno problematiką keliančiai parodai „Ars homo erotica“ Nacionaliniame dailės muziejuje.

Manifestacija ir tikrovė

Jolanta Marcišauskytė-Jurašienė
Jonas Aleksiejus. Be pavadinimo. 2010 m.

Pagrindinis koziris

Jolanta Marcišauskytė-Jurašienė
Jonas Gasiūnas. „Pūga, nuniokojusi mano dirbtuvę, nenutraukė Rusijos armijos choro repeticijos“. 2009 m.
Labai nemėgstu rašyti apie konkursus, nes juose kažkas laimi, o kažkas pralaimi. Gal būtų lengviau, jei visi pralaimėtų – tuomet ir kritika būtų „morališkai“ leistina. Todėl prieš keletą mėnesių mano straipsnis apie Jono Gasiūno kozirius „Swedbank meno apdovanojimų 2009“ konkurse (išspausdintas Artnews.lt) susilaukė įvairių vertinimų.

Kokia gi ta situacija?

Jolanta Marcišauskytė-Jurašienė
Algirdas ir Remigijus Gataveckai. „Spalio 3-ioji“. 2010 m.
Prieš maždaug penketą metų Alfonsas Andriuškevičius, kalbėdamas apie Žygimanto Augustino tapybą, pritaikė jai citatinio realizmo sąvoką. (Žinoma, čia Augustinas toli gražu nėra vienišas). Ilgą laiką Lietuvos meno pasaulėlyje naujasis realizmas ir nebuvo iškilęs, nebent kur ne kur kyštelėdavo galvą. Tačiau dabar žiūriu į Gataveckų „Situaciją“ ir spėju, kad vėl turime naują realizmo atmainą - autobiografinį realizmą.

Menas virš sofos

Jolanta Marcišauskytė-Jurašienė
Jurga Barilaitė. „Nieko“
... Parodos pavadinimas „Iš dailininkų dirbtuvių“ pataiko į dešimtuką: žiūrovui/pirkėjui jis sako, kad kalbama apie tiesiai iš dirbtuvių atneštus naujus kūrinius. Dėl to ir dėl žymių parodoje dalyvaujančių autorių joje netrūksta lankytojų. Tačiau apsilankius parodoje matyti, kad ne viskas taip jau nauja. ...

Apie čiupinėjimą

Jolanta Jurašienė
Jane Lee. „Neapdorota drobė“. 2008-2009 m.
Yra daugybė būdų patirti kūrinį. Žiūrint, koks jis. Visi, išskyrus paspoksojimą, dažniausiai yra nelegalūs. Ypač nelegalus visokio pobūdžio čiupinėjimas.



« Atgal

Kiti raktiniai žodžiai