Goya mūsų mieste

Francisco Goya „Kokia auksaburnė!“. Iš ciklo „Kapričai“, Nr. 53. 1806–1807 m. Plačiau >>

Siurrealizmo klasika

Wiesław Rosocha. Iš ciklo „Mendelio skrybėlė“ Pasak šio lenkų grafiko parodos rengėjų, dauguma joje eksponuojamų kūrinių – įkvėpti Jerzio Kosinskio (1933–1991) autobiografinės knygos „Margas paukštis“ („The Painted Bird“, išleista 1965 m. JAV), kuri pasakoja apie Holokaustą Lenkijoje. Pagrindinis knygos herojus – mažas berniukas, Antrojo pasaulinio karo metais klajojantis po Rytų Europą, turi ištverti jam likimo primestas sąlygas ir nuolatos jaustis balta varna jam priešiškoje visuomenėje. Plačiau >>

Menas virš sofos

Jurga Barilaitė. „Nieko“ ... Parodos pavadinimas „Iš dailininkų dirbtuvių“ pataiko į dešimtuką: žiūrovui/pirkėjui jis sako, kad kalbama apie tiesiai iš dirbtuvių atneštus naujus kūrinius. Dėl to ir dėl žymių parodoje dalyvaujančių autorių joje netrūksta lankytojų. Tačiau apsilankius parodoje matyti, kad ne viskas taip jau nauja. ... Plačiau >>

Kartų pokalbis

Ona Kreivytė-Naruševičienė. „Amžių gausmas“. 2009 m. Lietuvos dailininkų Naruševičių šeimos paroda „Kartų pokalbiai“, 2009 m. rudenį džiuginusi Punsko bendruomenę, vėliau, kiek papildyta naujausiais darbais, Lietuvos Valstybės atkūrimo dienos paminėjimo proga, buvo pristatyta Lietuvos ambasados Varšuvoje kultūros centre (2010 m. vasario 16 d. – kovo 12 d.). Plačiau >>

Aukso amžius

Mindaugas Navakas. Ekspozicijos fragmentas Eina na****, kokia puiki paroda! - vienintelis sakinys, įstrigęs galvoje, pabuvus ir pasisukiojus po galeriją. Ką čia bepridursi!? Plačiau >>

Ritualai

Lina Jonikė. „Natiurmortas-žaidimas IV“. 2009 m. Visai neseniai knygų „Šiuolaikiniai lietuvių dailininkai“ serija (Lietuvos dailininkų sąjungos „Artserija“) pasipildė dar vienu vertingu ir kokybišku leidiniu, šįkart skirtu tekstilės menininkės Linos Jonikės kūrybai. Jo pasirodymą palydėjo paroda „Žaidimai“, veikianti galerijoje „Artifex“. Plačiau >>

Apsnigta ramybė

Arūnas Kulikauskas. „Niujorko dviračiai“. 2009 m. Aš esu ŽIV, kaip pasakytų alytiškis menininkas Redas Diržys - žmogus iš Vilniaus. Todėl gan atsargiai žiūriu į tai, kas vyksta ne Vilniuje. Plačiau >>

O kaipgi kūryba?

Kęstutis Stanapėdis. „Kažkas tokio“ Plačiau >>

Augustinas Savickas nesustoja

Augustinas Savickas. „Dvi moterys“. 2008 m. Plačiau >>

Premiere league

Henrikas Natalevičius. „Valtis“. 2006 m. Pirma mintis - nieko naujo. Antra - o ką reiškia „naujumas“ arba „originalumas“? Plačiau >>

Mindaugas Navakas VDA Kostiumo dizaino katedros galerijoje

Ekspozicijos fragmentas. A. Baltėno nuotr. Šių metų vasario 22 - kovo 3 dienomis VDA Kostiumo dizaino katedros galerijoje (Maironio g. 3) menininkas Mindaugas Navakas pristato parodą „Popieriukai ir dangteliai“. Plačiau >>

Akiniai tai ant nosies

Kazys Varnelis. „ANU Nr. 2“. 1977 m. Visi žino buitinį paradoksą, kad jei daikto neįmanoma rasti, vadinasi, jis kažkur prieš nosį, gal net rankoje arba ant pačios nosies. Kas per daug arti, tiesiog iškrenta iš regos lauko. Iš šio dėsnio įmanoma gauti ir naudos - pavyzdžiui, per primygtines vaišes verta atsisėsti prie pat šeimininko. Tuomet tampi veik nematoma ir turbūt vienintele išsaugojusia sveikatą kitam rytui. Patikrinta. Plačiau >>

Tekstilė su tapyba

Lina Zavadskė. „Susipynimai“. 2009 m Tekstilė - tai taikomoji dekoratyvinė dailė, byloja tradicinis šios meno šakos apibrėžimas. Linos Zavadskės darbams, kaip ir daugeliui šiuolaikinių tekstilės kūrinių, jį tiesiogiai pritaikyti, žinoma, būtų sunku. Tačiau jei taikomoji funkcija šiuo atveju visai nediskutuotina, dekoratyvumo terminas Zavadskės kūriniams iš tiesų tinka. Plačiau >>

Reklamuojant istoriją

„Post Ars“. „Tirpstanti galva“. 1990 m. Apie mirusius klasikus kalbėti visada lengviau nei apie gyvus. Mat gyvi klasikai yra reiklūs kalbėtojams ir turi užtektinai energijos užginčyti jų mintis. Padėtis dar labiau pasunkėja, kai bandantis apie juos kalbėti yra jaunesnis bemaž trisdešimčia metų, vadinasi, apie kontekstus nutuokia tik iš knygų. Plačiau >>

Wiesławo Rosochos grafikos darbų paroda

Wiesław Rosocha. Iš ciklo „Namų darbai“. 2002 m. Vasario 19 d., penktadienį, 18 val. Valstybinio Vilniaus Gaono žydų muziejaus Tolerancijos centre atidaroma žymaus lenkų dailininko Wiesławo Rosochos (g. 1945) grafikos darbų paroda „Nebylusis kinas“ („Margas paukštis“). Paroda surengta kartu su Lenkijos institutu ir Lietuvos Respublikos ambasada Lenkijoje. Plačiau >>

Netapyti tapant

Konstantinas Gaitanži. „Ir mes ištirpome kaip prieš tūkstantį metų“. 2008 m. „Maža kiek nesąmonių prišnekam. Bet jei ką pasakei, vadinasi, turėjai tam priežastį, net jei gal ne taip suformulavai,“ - pašnekovas pokalbį pradėjo nusiteikęs atvirai ir viso jo metu šios nuostatos nekeitė. Plačiau >>

Ką pasakoja paveikslai

Marta Vosyliūtė. „Mano, o ne tavo krantas I, II“. 2009 m. Kartais manau, kad smegenys panašios į pakraunamas baterijas. Būna laikas prisipildyti, būna išsikrauti. Tuštėjimo laikotarpiu rodyk joms, ką tik nori, ir nieko. Jokio cakt. Nebent įvykis (tai gali būti ir meno kūrinys) pasižymi galinga įkrova, kuri kartais geba nulaužti tuo metu veikiantį režimą, o kartais tik pakutena, kaip nutinka prie liežuvio prilietus elemento pliusą ir minusą. Tačiau kai mintys alkanos, tinka beveik bet kas. Iš grūdo gali pastatyti miestą. Taip pamaniau, kai gerą pusvalandį žavėjausi automatiniais kompiuterinio grotuvo vaizdais. Spalvos keitėsi, liejosi. Spalvų terapijos požiūriu tai neturėtų stebinti. Bet vis tiek buvo keista. Plačiau >>

Kiekvieną kartą reikia gimti iš naujo

Ričardas Povilas Vaitiekūnas. „Mėlynas avilys“. 1983 m Plačiau >>

Eugenijus Karpavičius

Eugenijus Karpavičius. (1953-2010) K. Stoškaus nuotr. Sausio 26-ąją netekome vieno žymiausių Lietuvos knygos dailininkų Eugenijaus Karpavičiaus. Per nepelnytai trumpą gyvenimą jis apipavidalino daugiau kaip 300 įvairių žanrų knygų - meno ir fotoalbumų, katalogų, poezijos, esė knygų, vadovėlių, mokslinių leidinių. Jo apipavidalintos knygos nuolat buvo vertinamos premijomis Lietuvos ir tarptautiniuose knygos meno konkursuose, tarptautinėse knygų mugėse eksponuojamos nacionaliniame Lietuvos leidėjų asociacijos, atskirų Lietuvos leidyklų bei Pasaulio gražiausių knygų konkurso stenduose. Plačiau >>

Apie vamzdžius

Vladas Urbanavičius. „Krantinės arka“ P. Romančiko (ELTA) nuotrauka iš VEKS'o archyvo Aną savaitę užšalo mano vamzdis. Tiksliau - ne vamzdis, o juo tekantis vanduo. Kaip visada, paskambinau „Senamiesčio ūkiui“, kaip visada, man atsakė, kad ne mano vienos vamzdis užšalo, taigi teks palaukti, ir, kaip visada, paaiškino, kad visame senamiestyje užšąla, todėl protingesni žmonės visą žiemą be perstojo leidžia vandenį. Po pietų atėjo du vyrukai, užlipę į palėpę ištirpdė ledus, o paskui pamokė, kaip atsukti vandens srovelę, kad nesisuktų skaitiklis. Ir jis nesisuka! Plačiau >>