Skerdiena susitinka mėsą

Vidas Poškus. „Alyva“. 2011 m. Vidas Poškus yra menininkas. Be kita ko, dar ir menotyrininkas, net „dr.“ – bet tai netrukdo. Gal „dr.“ meno lauke gali būti verčiamas į „br“. Kaip siaubas, ištikęs sapnuojant gėles žudikes. Dr(augui) Poškui dvi raidės yra ne tik mokslinis laipsnis, bet ir performansas. Pastovus nenuilstamas savęs vartymas nuo vaizdo į tekstą ir atvirkščiai. Plačiau >>

Laisvė ir tęstinumas

Gintaras Palemonas Janonis savo dirbtuvëje K.Sabeckio nuotr. „Šio autoriaus kūryba greičiau primena pasaką, sapną iš tolimos vaikystės. Tai mistinis regėjimas, linksmas žaidimas spalvomis“, – kalbėjo akademikas, Lietuvos edukologijos universiteto (LEU) rektorius Algirdas Gaižutis, atidarydamas dailininko Gintaro Palemono Janonio tapybos parodą 2011 metų gruodžio pradžioje, LEU galerijoje „2003“ (Centriniai rūmai, II a., Studentų g. 39, Vilniuje). Plačiau >>

Pasakojimas su paralelinėmis istorijomis

Algis Griškevičius. „Paskutinė stotelė“. 2011 m. Nėra čia ko slėpti. Kalbant apie paveikslus, žmones dažniausiai domina du klausimai: per kiek menininkas juos nutapo ir už kiek parduoda. Plačiau >>

Sermėginė tiesa

Anita Karpinska. „Jėzus Kristus buvo astronautas“. 2011 m. Nuotrauka iš JTP archyvo. Mintis dar kartą panagrinėti kai kuriuos mūsų meno pasaulio reiškinius kilo pasižvalgius po rudenėjančio Vilniaus galerijose eksponuojamas parodas. Plačiau >>

Nuo objekto prie proceso

Laura Pold. „Lova“. 2010 m. Vis augantis jauniems tapytojams skirtas konkursas „Jaunojo tapytojo prizas" kasmet sulaukia dėmesio ir diskusijų. Konkursinis reprezentavimo pavidalas skatina kalbėti ne tik apie jaunus menininkus, bet ir apie konkurso funkcijas Lietuvos tapybos kontekste. Pasibaigus jau trečiam konkursui, nuomonėmis dalinasi menininkai ir menotyrininkės. Plačiau >>

Plečiant domėjimosi ribas

Maarit Murka. Kūrinio „Plaukų galia” fragmentas. 2010 m. Dar prieš kokį dešimt metų kultūriniuose sluoksniuose blaškėsi tokia trapi romantiška idėja: pasauliui Baltijos šalių meną reprezentuoti kaip vieną visumą. Plačiau >>

Lietuviškos tapybos „pilkasis kardinolas“

Vaidotas Žukas. „Dviveidis“. 1977 m. Praėjusio amžiaus 9-ąjį dešimtmetį kaip tapytojas V. Žukas buvo nediskutuotinas savosios kartos lyderis. Plačiau >>

Poilsiaujantis ekspresionizmas

Elena Balsiukaitė-Brazdžiūnienė. „Keistas paukštis“. 2011 m. Ekspesionizmas nemirė, jis tik laikinai poilsiauja – kaip nemirė ir kiti dalykai, kurių mirtis skelbiama ir konstatuojama jau kelis šimtus metų – poezija, romanas, teatras, tapyba, net kalba, Vakarų civilizacija ar Dievas. Tai juk taip natūralu, nes ilgainiui marinami visi ilgaamžiai. Ekspresionizmas šioje vietoje – ne išimtis. Juk jam jau, šiaip ar taip, bent koks šimtas metelių. O pasak Wilhelmo Worringerio – ir dar daugiau... Plačiau >>

Demonai alyvų krūmuose

Rūta Katiliūtė. „Autoportretas“. 2011 m. Nuotrauka iš asmeninio archyvo Rūtos Katiliūtės drobėse yra kai kas žodžiais neišreiškiama. Plačiau >>

Žiūrėjimas į save

Parodos „XXI a. autoportretas“ ekspozicijos fragmentas Nuotrauka iš „7md“ archyvo Parodos atidaryme apsilankiau suintriguota pavadinimo – „XXI a. autoportretas“. Plačiau >>

Drobių slėpiniai ir atsivėrimai

Eugenijaus Antano Cukermano parodos ekspozicijos detalė. J. Lapienio nuotr. Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureato, „Grupės 24“ nario, tapytojo ir architekto Eugenijaus Antano Cukermano personalinė paroda – ne dažnai pasikartojantis Lietuvos kultūrinio gyvenimo įvykis. Plačiau >>

Atrasti panašumus

Nazanin Pouyandeh. „Prisimena“. 2010 m. Plačiau >>

Aliejinė televizija

Šarūnas Sauka. „Reanimacinė“. 2010 m. Vytauto Tomaševičiaus nuotr. Tapytojo Šarūno Saukos kūrybą per ilgus metus dailėtyrininkai dailiai apipynė mįslingiausiomis gėlėmis. Archetipai, metafizika, transcendencija, antgamtiški pragariški sūkuriai, nuslėptosios gelmės, ritualai, vaizduotės vaiduokliai ir kiti sunkiasvoriai apibrėžimai uždėjo ant autoriaus tapybos tokį storą grimo sluoksnį, kad galiausiai menininkas interviu išrėžė: „Aš kaip paminklas stoviu. Visiems nusibodęs. O ir man nusibodo visi...“ Plačiau >>

Tarp realybės ir vizijos

Algirdas Šiekštelė. „Grybų valymas“. 1998 m. Retrospektyvinė paroda supažindina su įvairių Algirdo Šiekštelės kūrybos laikotarpių kūriniais. Plačiau >>

Prancūzijos šiuolaikinė tapyba Vilniuje

Ekspozicijos „D’après la ruine“ elementas Balandžio 15 d. 17 val. Kultūros dienos proga Vilniaus dailės akademijos ekspozicinėje salėje „Titanikas“ (Maironio g. 3) atidaroma pasaulinį pripažinimą pelniusių ir ambicingų jaunųjų Prancūzijos menininkų tapybos paroda „D’après la ruine“ („Iš griuvėsių“). Plačiau >>

Grobiantys paviršiai

Lino L. Katino parodos fragmentas. G. Jucevičiaus nuotr. Dažnai šį menininką matau vaikštinėjantį po Antakalnį ir senamiestį. Jo ori figūra juda neskubėdama, santūriai, bet mąsliai žvalgydamasi. Judėjimas - kryptingas lyg uoste manevruojančio didelio burlaivio. Ne kartą pagalvojau, kad Katino eisena ir sutelktas smalsumas man primena tikrų katinų elgesį. Puikiai suprantu, kad menininką tokia pavarde nėra labai įžvalgu lyginti su kačių gimine, tačiau, regis, panašumas akivaizdus. Rastume jo su kaupu vien kūryboje patyrinėję racionalumo ir jausmingumo santykį. Plačiau >>

Meilė ir neapykanta

Bronius Gražys. „Miško fragmentas“. 2010 m. Mintis apie neapykantą lietuvių tapyboje paskatino eilinė tapybinė fiesta sostinėje - tradicinė Lietuvos dailininkų sąjungos apžvalginė tapytojų paroda „Arkos“ galerijoje. Pagal pavadinimą, šiais metais ji dedikuota ,,žvilgsniui į save“. Plačiau >>

Tiesiog tapyba

Jonas Zagorskas. „DAAD stipendininkas D. Narkevičius atsakinėja į korespondenciją“. 2008 m. Parodos pavadinimas skamba paprastai - „Tapyba*“. Tik žvaigždutė prie žodžio nieko nenurodo ir nepaaiškina. Kūryba be pozos, suvaržymų, komercijos, priklausomybės institucijoms, tikros ar tariamos kontrolės - maždaug toks yra parodoje susibūrusių tapytojų tikslas. Jei aiškių tikslų šiuo atveju apskritai esama. Beje, šio teksto pavadinimą netyčia nugvelbiau iš dar 2006 m. „Literatūroje ir mene“ publikuoto Agnės Butnoriūtės straipsnio. Simboliška, tačiau jame buvo rašoma apie eilinę suneštinę tapybos parodą „Arkos“ galerijoje. Tik pavadinimas tąkart skambėjo retoriškai - su klaustuku... Plačiau >>

Pirmyn į mitų pasaulį!

Konstantinas Gaitanži. Darbas iš ciklo „Neuschwabenland!“. 2010 m. Vietoj spalvingos, „anime” ar poparto stilistikos tapybos, kokią buvo galima matyti iki šiol, naujojoje menininko parodoje eksponuojami monochrominiai minimalistiniai darbai, negana to, naudojama grėsminga nacistinė simbolika. Parodos tema nenuginčijamai rimta, net pavojinga. Iš istorinės perspektyvos apmąstomas ir nutapomas vienas iš šių laikų mitų, gilinamasi į jo konstravimą. Žiūrint tokius „surimtėjusius“ darbus bei skaitant palydimąjį tekstą, kūriniuose vis akivaizdžiau ryškėja ironija. Plačiau >>

Pokalbis su istorija

Algis Skačkauskas. „Mieganti rugsėjo pievelėje“. 2001 m. Bet koks kalbėjimas apie modernizmo tapybą jau yra kalbėjimas su istorija. Nors toji istorija dar gyva, kol tebegyvi ir tebekuria dailininkai, kuriems teko atkurti sovietinės okupacijos sustabdytą natūralią dailės plėtotę, kurių kūryba buvo tarsi tiltas nuo trumpo 3-4-ojo dešimtmečio arsininkų tradicijos iki maištingo ikinepriklausomybinio laikotarpio. Kalbėjimas su istorija visada svarbus ir naudingas, nes tik ji leidžia nustatyti šiandienos buvimo koordinates. Plačiau >>