Baletas ar parodija?
Helmutas Šabasevičius
Miki Hamanaka (Ana) ir Aurimas paulauskas (Francas). M.Aleksos nuotr. 2012 m. išvakarėse parodytą Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro premjerą – baletą „Žydrasis Dunojus“ pagal Johanno Strausso muziką – galime vertinti XX a. antrosios pusės choreografijos istorijos kontekste.
|
Išrinkti 2011-ųjų „Operos švyturiai“
7 MD
Viena gražiausių Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro tradicijų, „Švyturių“ apdovanojimai, šiemet švenčia jubiliejų. Dešimtą kartą, pasibaigus metams ir įvertinus visų metų pastatymus bei sukurtus vaidmenis LNOBT scenoje, renkami geriausi metų operos ir baleto solistai. Šie apdovanojimai, įsteigti teatro rėmėjų UAB „Švyturys-Utenos alus“, – tai padėka už sezono darbus ryškiausiems šalies metų operos ir baleto artistams.
|
Tikintis atsinaujinimo
Helmutas Šabasevičius
„Kopelija”. Nuotrauka iš LNOBT archyvo 2011-ieji Lietuvos baleto istorijoje išliks kaip permainų metai – jiems baigiantis su nerimu žvelgiama į priekį, viltingai tikintis kokybinio artistinių pajėgumų atsinaujinimo.
|
„Baltiškoji tapatybė operoje“
7 MD
Lapkričio 12 d. Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre vyks šeštasis Tarptautinis operos kritikų seminaras „Baltiškoji tapatybė operoje“. Stiprėjant baltiškojo kultūros bendradarbiavimo ryšiams, regis, pats metas kaimyninių šalių kritikams susėsti ir pašnekėti, kuo mūsų operos tradicijos ir dabartis yra panašios, o kuo skiriasi.
|
Opera ir baletas – Baltijos keliu
Beata Baublinskienė
Nuotraukoje: Aivaras Mäe, Gintautas Kėvišas, Arūnas Gelūnas, Martas Mikkas Rengiami precedento neturintys Lietuvos ir Estijos nacionalinių operos ir baleto teatrų mainai. Rugsėjo pabaigoje Vilniuje ir Taline bus parodyti 9 šių nacionalinių teatrų spektakliai: lietuviai estų publikai pristatys keturis spektaklius, o Estijos nacionalinė trupė Vilniuje – penkis.
|
Baletas pagal ACH šokio teatro receptą
Helmutas Šabasevičius
Beata Molytė (Barbora), Martynas Rimeikis (Žygimantas Augustas). M. Aleksos nuotr.
|
„Don Kichoto“ debiutai
Helmutas Šabasevičius
Apie ką yra opera „Otelas“?
Beata Leščinska
Režisierius Eimuntas Nekrošius ir jo asistentė Jūratė Sodytė. M. Aleksos nuotr. Dezdemona iš tikrųjų nekalta, ji neketino išduoti savo vyro. Taip prieš penketą su puse metų teigė Olegas Lapinas interviu teatro žurnalui „Bravissimo“. Ir pridūrė, kad „net ir Otelo negalima laikyti kaltu, nes ir psichiatrinėje ekspertizėje pasitaiko atvejų, kai žmogžudžiai išteisinami pripažinus, kad jie išgyveno patologinį afektą, t.y. visiškai negalėjo atsakyti už savo veiksmus.“ Tiesa, klausinėjama žymiojo psichoterapeuto buvo apie baleto „Dezdemona“ problematiką, bet turbūt nesiginčysime, kad ji tinka ir operai „Otelas“.
|
Žurnalas „Bravissimo“ kviečia į gimtadienio šventę
7 MD
Vieninteliam Lietuvoje žurnalui apie operą ir baletą „Bravissimo“ - penkeri! Šis sezonas - jau šeštasis.
|
Violetos galia
Beata Leščinska
Violeta Urmanavičiūtė (Leonora) operoje „Likimo galia“. M. Aleksos nuotr. Kaip švęsti šventes? Kartais dėl visiškai nepirmaeilių klausimų tenka gerai pasukti galvą. Moterys suformuluotų paprasčiau - kaip puoštis šventėms, pavyzdžiui, sutinkant Naujuosius operoje. Tačiau šventes rengiantiesiems iškyla „globalesnis“ klausimas - kaip „aprengti“ pačią šventę, kad ji išties tokia būtų. Minėdamas Operos 90-metį Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras priėmė labai paprastą, bet veiksmingą sprendimą - pakvietė garsiausią dabarties lietuvių operos primadoną Violetą Urmanavičiūtę-Urmaną dainuoti spektaklį ir šventinį Naujųjų metų koncertą.
|
Už baleto ir Lietuvos ribų
Audronė Žiūraitytė
G. Balanchine'o baletas „Aubade“ Valstybės teatre 1932 m. Nuotrauka iš Teatro, muzikos ir kino muziejaus. Lietuvos baletas 85-mečio proga buvo pirmą kartą pasveikintas neįprastai, jam nebūdingu, specifiniu, už jo realaus egzistavimo ribų esančiu renginiu - tarptautine moksline konferencija. Natūralu, kad mokslininkų dėmesio sulaukė jubiliejinė data, o ne šokio, baleto meno apraiškos, siekiančios šimtmečių Lietuvos meno istoriją.
|
Tarptautinis operos kritikų dialogas
Rasa Aukštuolytė
Mikusas Čežė, Borisas Kehrmannas, Vytautė Markeliūnienė, Živilė Ramoškaitė, Jonas Bruveris ir Beata Baublinskienė Jau devyniasdešimt metų Lietuva gyvuoja oficialiai turėdama savo operą ir (dar tik) du dešimtmečius mes džiaugiamės atkurta šalies nepriklausomybe. Šių dviejų reikšmingų datų proga Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras bei žurnalas „Bravissimo“ lapkričio 20-ąją surengė V tarptautinį operos kritikų seminarą „Nuo „Traviatos“ iki „Valkirijos“...“. Didžiąją dienos dalį praleidusiems tarp kompetentingų operos žinovų buvo suteikta proga prisiminti Lietuvos operos istorijos detales ir išgirsti įdomius svečių iš užsienio pasisakymus.
|
Linksmuolis Čipolinas grįžta į LNOBT sceną
7 MD
Neabejoju, kad daugelis vaikų, dabar gal jau kiek paaugusių, prisimena nuotaikingą K. Chačaturiano baletą vaikams „Čipolinas“ (jo premjera įvyko 1996 m. ir tik prieš trejetą metų jis buvo nustotas rodyti, baiminantis, kad scenoje nesubyrėtų dekoracijos ir nesuplyštų kostiumai). Tai buvo linksmas, kupinas humoro ir šviesos spektaklis apie drąsuolį Čipoliną ir jo draugus – linksmąją Ridikutę, išmintingąjį Vyšniuką, gražiąją Magnoliją, apie tai, kaip jie visi drauge nugalėjo piktąjį Princą Citroną ir Sinjorą Pomidorą, kaip statė namelį vienišam dėdulei Moliūgui. Lapkričio 7 d. baletas „Čipolinas“ vėl grįžo į LNOBT sceną.
|
Dvi skirtingos muzikinės estetikos formos
Algirdas Klova
Justės Janulytės „Smėlio laikrodžiai“.
Edvardo Volgino nuotrauka Nežinau, ar austrų kompozitoriaus Wolfgango Mittererio opera „Massacre“, matyta Vilniaus Nacionalinio dramos teatro scenoje spalio 27 dieną, bus įrašyta aukso raidėmis į pasaulio muzikos istoriją, tačiau bet kuriuo atveju tai yra tiek muzikine, tiek dramaturgine, tiek emocine prasme tvirtai suręstas sceninis kūrinys, sukurtas pagal XVI a. britų dramaturgo Christopherio Marlowe pjesę „Žudynės Paryžiuje“. Šią operą, naujai, per pasaulio istorijos patirtį pasakojančią Šv. Baltramiejaus nakties dramą, Vilniuje atliko tarptautinis Prancūzijos, Anglijos, Austrijos ir Lietuvos menininkų kolektyvas.
|
Naujasis sezonas LNOBT
7 MD
Operos ir baleto teatro scenos rekonstrukcija Pasitikdamas naująjį, jubiliejinių metų sezoną, Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras pakvietė žurnalistus į spaudos konferenciją, kurioje pristatė artėjančio sezono pakeitimus ir staigmenas, pademonstravo rekonstruotų scenos mechanizmų galimybes.
|
Šventiškas naujasis operos ir baleto teatro sezonas
Goda Rupeikaitė
Lietuvos Nacionalinis operos ir baleto teatras Birželio 4 d. Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre buvo pristatytas naujasis, 2010–2011 metų koncertinis sezonas. Šiame šventiniame sezone gausu jubiliejų ir įsimintinų sukakčių, kurių spektras – nuo 20 iki 120 metų.
|
Lietuvių mitologija operoje vaikams
Jūratė Katinaitė
Scena iš operos „Bruknelė“.
M. Aleksos nuotrauka Žmogus keistai sukurtas. Regis, vaikystė visada šalia, ne tik sapnuose. Atsitiktinis praeivis, koks nors žodis ar kvapas gali akimirksniu sugrąžinti į seniai tau užvertą vaikystės pasaulį. Mintyse gali vėl patirti anuometines baimes ir stebuklus. Tačiau dabar niekaip nepavyksta pajusti tokių pat kerų. Gali žiūrėti ten pat, atsidurti panašiose situacijose, tačiau nematai stebuklo, ir tiek. Patirties akiniai stipriai priaugę. Kas nors, tavo manymu, labai tinkamo vaikams, jų visiškai nejaudina. O štai kas mažuosius pavergia, tau gali pasirodyti neišradinga ir nuobodu.
|
Muzika kaip lakmusas
Vytautė Markeliūnienė
Asmik Grigorian (Siuzana) ir Kostas Smoriginas (Figaro).
Nuotrauka iš LNOBT archyvo Taip jau susiklostė, kad retokai Lietuvoje statomoms W.A. Mozarto operoms, ypač „Figaro vedyboms“, nekart buvo lemta tapti mūsų operos trupės gyvybę paliudijančiu spektakliu.
|
Naujas „Karmen“ grimas
Jūratė Katinaitė
Ieva Prudnikovaitė (Karmen) ir Vaidas Vyšniauskas (Don Chosė).
M. Aleksos nuotr. Prieš gerą pusmetį Lietuvos radijo „Klasikos“ programos eteryje muzikologas Jonas Bruveris atkreipė dėmesį, kad nunyko operos režisieriaus profesija. Juk iš tikrųjų operą užvaldė dramos režisieriai. Jie apvalė įsisenėjusius štampus, sustiprino draminį operos pradą, paskleidė šiuolaikinio dramos teatro dvasią.
|
Ir vėl „Karmen“
7MD informacija
Režisierius Arnaud Bernard Lietuvos operos ir baleto teatre repetuoja operą „Karmen”.
LNOBT nuotrauka
Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras pasirengė premjerai: lapkričio 20, 21 ir 22 d. teatre išvysime naują G. Bizet operos „Karmen“, kurią pastatė prancūzų režisierius Arnaud'as Bernard'as, versiją. „Karmen“ - kertinis kiekvieno operos teatro repertuaro akmuo, dažniausiai pasaulyje statoma opera. Lapkričio 20 d., neskaičiuojant pastatymų Kaune ir Klaipėdoje, Lietuvos operos uždanga šios operos premjerai kils dešimtą kartą.
|
|