Tai, kas ateina vėliau

„Meilė choleros metu“ Vienas svarbiausių naujausios kino istorijos puslapių susijęs su Vietnamo karu. Filmai apie jį pakeitė ir amerikiečių kiną. Manau, kad praėjus keliasdešimčiai metų tą patį bus galima pasakyti apie Irako karą. Filmų jau ir dabar daug, tik, ko gero, dar reikia tam tikros laiko distancijos, leidžiančios į juose rodomus įvykius pasižiūrėti kitaip. Plačiau >>

Vėl už Centiją?

„Nefritinio skorpiono užkeikimas“ Iš pagausėjusių politikų televizijos ekranuose akivaizdu, kad artėja rinkimai. Plačiau >>

Klajūnų istorijos

„Eurazijos aborigenas“ Šarūno Barto filmai iš pat pradžių skatino lietuvių kiną keistis, suteikė impulsą naujai kartai, pradėjo polemiką su istoriškai susiklosčiusiu lietuvių kultūros konservatyvumu. Plačiau >>

Petnešos jam tinka

„Nerimo dienos“ Šventės įtikino, kad didžiausia lietuvio vertybė yra poilsis. Pagaliau supratau, kodėl per žinias televizijos nuolat rodo šventes: kalendorines, medelių sodinimo, balionų pūtimo, alaus gėrimo, močiučių ir senelių, tėvų ir anūkų ir t.t. Žinios, pasirodo, taip pat turi būti malonios. Kai kelias dienas iš eilės matai labdaros, jubiliejinius, apdovanojimų teikimo koncertus, pradedi abejoti, nuo ko labiau lietuviai pavargsta – nuo darbų ar poilsiaudami? Plačiau >>

Televizija nugali

„Kasandros prakeiksmas” Prieš Naujuosius, regis, dvylika dienų įvairios televizjos žinios rodė, kaip isteriškai ir su raudomis Šiaurės Korėjos gyventojai liūdi savo mirusio diktatoriaus. Masinės isterijos vietos įvairios – aikštės, klasės, gatvės. Isterija kyla iškart, kai į žmones nukreipiama televizijos kamera. Plačiau >>

Parašyti laišką sau

„Muzikos garsai” Artėja didžiosios metų šventės ir galiu Jus, mieli skaitytojai, nuraminti, kad televizijos mūsų tikrai nenuvargins originalių ir įdomių programų ar filmų gausa. Nebent negalėsite pakilti nuo vaišių stalo. Plačiau >>

Kas verčia suktis teisingumo krumpliaračius

Naujasis Pasaulis Sveikinu LNK žinias, žengusias didelį žingsnį Lietuvos televizijos informacijos istorijoje! Plačiau >>

Praeitis sušildo labiau

„Pastoralė” Spaudos konferencijoje pravirkusi Italijos darbo ministrė Elsa Fornero – ryškiausias mano šios savaitės televizijos įspūdis. Ji verkė, nes krizės sąlygomis nepavyks įgyvendinti numatytų reformų. Nežinau, ar kada nors sulauksiu verkiančios lietuvių ministrės televizijos ekrane. Plačiau >>

Meilė viską pakelia į dangų

„Nesusekamas“ Gruzinų kinas mėgsta keistuolius, gal todėl ir lietuviai mėgsta gruzinų kiną. Plačiau >>

Likimo žaidimai

„Kontaktas“ Geriausiu „Scanoramos“ trumpametražiu lietuvišku filmu pripažinto Andriaus Blaževičiaus „Dešimt priežasčių“ herojai drybso ant sofos žiūrėdami televizorių. Jis rodo kažkokią pramoginę laidą – anemiški, bet ryškiai nugrimuoti lietuvaičiai dainuoja saldžias dainas apie meilę. Nežinau, ar ilgai režisierius ieškojo tų fragmentų, bet vaizdelis išties simboliškas. Tokia yra televizija, skirta nykių daugiaaukščių gyventojams. Plačiau >>

Nepakartojami, nes kitokie

„Gyveno strazdas giesmininkas" Festivaliai - žiaurus dalykas. Sėdžiu kino teatre, mėgaujuosi dideliu ekranu ir net nenoriu galvoti apie darbą. Pamenu, sovietiniai žmonės turėjo gerą posakį: „Darbas ne vilkas, į mišką nepabėgs." Deja, gyvenimas įrodė, kad galima pabėgti ir nuo vilko, ir nuo miško, bet nuo darbo niekaip. Todėl trumpai apie vargingą ir striuką kino programą, kuria rengiasi pradžiuginti mūsų televizijos. Plačiau >>

Pasaulis keičiasi

„Virš debesų" Populiarus italų televizijos laidų vedėjas, buvęs Europos Parlamento narys Michele Santoro neseniai pats tapo naujiena, nes surengė savotišką revoliuciją. Po to, kai valstybiniame kanale RAI2, nepaisant aukštų reitingų, buvo uždaryta jo autorinė laida, kartu su draugais ir vienminčiais Santoro įgyvendino naują projektą, pavadintą „Visuomenine televizija". Plačiau >>

Profesoriai ir kulinarija

„Brangusis Džonai” Mūsų televizijose profesoriai virsta klounais, bet kad klounai taptų profesoriais, deja, nepastebėjau. Plačiau >>

Kaip surasti save

„Mirusi nuotaka” Visų šventųjų dieną Lietuvos televizijos paminės tradiciškai: LTV ir LTV2 prisimins žinomus meno ir kultūros veikėjus, išėjusius Anapilin, garsiausias pasaulio kapines ir transliuos mišias iš Antakalnio kapinių; Plačiau >>

Psichoanalitikų kinas

„Marija Antuanetė” Suprantu, kad pas mus aktualiau skamba šildymo kainos ar Seimo radikalų pastangos įtvirtinti krikščionišką šeimos sąvoką, bet vis dėlto siūlau prisiminti prieš šešerius metus ekranuose pasirodžiusią Stepheno Gaghano „Sirijaną“ (LNK, 23 d. 22.50). Plačiau >>

Tarp intrigų ir melo

„Išdavikas” Jau kelintą savaitę svarbiausias įvairių žinių personažas – Seimo narys Saulius Stoma. Plačiau >>

Juos traukia blogis

„Blogas policininkas” Kol Vladimiras Putinas dar tik gąsdina Vakarus savo planais „surinkti sovietų žemes“, o jo spaudos atstovas palankiai vertina politiką Leonidą Brežnevą, verta įsižiūrėti į svarbiausią Putino priešą – kadaise vieną turtingiausių Rusijos žmonių, o dabar kalinį Michailą Chodorkovskį. Plačiau >>

Banditės, keršytojos ir bepročiai

„Banditės” Jei neskaitėte Stiego Larssono „Millenium“ trilogijos, galiu tik pavydėti ateityje dar laukiančio malonumo. Plačiau >>

Kai turėsiu katę

„Avarija” Kad rudenį laikas bėga vis greičiau, primena prasidėjęs „Oskarų“ pristatymų maratonas. Plačiau >>

Skirtingos upės pusės

„Laiškanešys skambina du kartus“ Čekas Janas Švankmajeris (g. 1934) oficialiai yra vienas originaliausių šių dienų animatorių, bene paskutinis ortodoksiškas Europos siurrealistas, kinematografininkas, lėlių teatro kūrėjas, poetas, dailininkas, videoklipų kūrėjas, knygų autorius. Neoficialiai – magas ir alchemikas. Plačiau >>