Labai pritariu Tomateo mintims. Jos man - neatsiejama tribunos dalis. Lietuvoje taip retai sutinki argumentuotu, nepagiezingu ir taikliu komentaru. Aciu uz idomias mintis - ir profesoriui, ir diskutantams!

tikėti, gerbiamas Jurgi, dera visu pirma savimi, savo teisėmis, ir savo galimybėmis, kurių niekas kitas, apart mūsų pačių, negali mums iškovoti. Ir nesikuklinkite, profesorius Baumanas viską pasakė suprantamai: vartojimo visuomenė neišvengiamai atsigręžia prieš patį vartotoją, paversdama jį vartojimo vergu. Tačiau jeigu norima pasisemti tikrų, o ne menamų Vakarų civilizacijos vertybių, galimybių save realizuoti - teks nemažai pakovoti. Ant lėkštutės to niekas nepateiks.

tai kuo dabar tikėti? ar geras tas profesorius ar ne? saugumietis ar apšmeižtasis? sako, jis rašo "paprastiems žmonėms", bet aš gal visai durnas, nes nelabai ką įkertu. laisva rinka - nieko gero, bet tikrai, ar socializmas geriau? juk jau turėjome planinę ekonomiką ir "brandųjį" brežnevizmą, kur gerai gyveno daugiausia tie, kurie priėjo prie vertybių?
ir apskritai, ar eiliniai žmogučiai gali ką pakeisti?

aišku, būtų liūdna, jeigu tai būtų tiesa. Bet abejonių dėl to, kas žemiau išsakyta , vis tik esama labai rimtų. Juk ir LT esti šaltinių, kurie skelbia įvairiausių atseit kompromituojančių faktų apie vieną mūsų Profesorių, apie jo šeimos bendradarbiavimą su KGB, ir pan. Pliurpalai, ne daugiau. Čia kriterijus privalėtų būti civilizuotas, ir tik vienas: jeigu yra faktų, dera bausti. Jeigu faktų nėra, ir bausti nėra už ką – jukš! Manyčiau, kad ir gerbiamas svečias, jeigu būtų realiai šioj plotmėj nusidėjęs, tai būtų nubaustas savo šaly, ir vargu ar taip laisvai važinėtų ir dėstytų savo mintis. Lenkai, manyčiau, ne mažiau už mus priekabūs šia prasme. O juk LT yra plačiai paplitęs reiškinys, kai anų laikų veikėjai su gandų apie priklausymą priešiškoms slaptoms tarnyboms šleifu ne tik laisvai ir viešai dėsto savo mintis, bet ir valdo žiniasklaidinės minties formavimą ir sklaidą, ir daro tai netrukdomai, yra populiarūs ir daug kam mieli. Taip kad būkime griežti ir priekabūs visų pirma sau. O geriausias lakmusas yra dėstomos mintys. Profesoriaus Baumano tekstuose, kurie, suprantama, dvelkia ir natūralia archaika, tuo pačiu esti tiek natūralios laisvės, kad labai abejočiau, kad jo praeitis su kūju ir piautuvu yra daug ką lemianti. Etikečių lipdymo praktikai šiuo atveju akivaizdžiai trūksta motyvų, ir ji neturi absoliučiai jokios įtakos dėstomų minčių vertei. O jo straipsnių temų pagrindu diskusijos mūsų visuomenėje kažkodėl lig šiol vyko labai skurdžiai, ir jų tąsa būtų itin naudinga.

Sakot, garbingas prapiesorius?
Baumanas buvo Vidaus saugumo korpuso (Korpus Bezpieczeństwa Wewnętrznego, toliau – KBW) karininkas. Nors jame tarnaujantieji vilkėjo kariškas uniformas, su kariuomene mažai ką turėjo bendra. Sovietai KBW įsteigė kaip komunistų partijos ginkluotą padalinį. Korpuso funkcijos atitiko NKVD vidaus dalinių paskirtį. Ši struktūra Baumanui buvo pažįstama dar iš ankstesnių laikų, kai jis tarnavo Maskvos milicijoje, kuri taip pat priklausė NKVD. Iš ten jis pateko į Sovietų Sąjungos teritorijoje buriamą vadinamąją Lenkijos liaudies kariuomenę. Kontroliuojama lenkų kilmės komunistų bei sovietų agentų, ji buvo sumanyta kaip Maskvos įrankis būsimam sklandžiam Lenkijos kolonizavimui. Europoje pasibaigus karo veiksmams, t.y. 1945 m. birželį, Baumanas iš „Liaudies kariuomenės“ jau perėjo į KBW, kurio daliniai anuomet kovojo su pačiais stipriausiais ir žinomiausiais lenkų pogrindžio būriais, vis dar mėginančiais apginti šalies nepriklausomybę nuo sovietų ir komunistų.
Visą straipsnį originalo kalba galite rasti įvedę į Google paiešką: Motyle skrzydła Zygmunta Baumana

varyt profesoriams maišyt betono/ palikus tėviškę ir žmonas/ Palinkus nuo industrinės darbų natūros/ tikėtis palankios kapitalistinės fortūnos!

>>>> Atsisakymas nuo vartojimo visuomenės modelio ir konsumerizmo psichologijos, naujų gyvensenos prioritetų ir išgyvenimo būdų paieškos ir deklaravimas, būtų pirmieji žingsniai, ieškant išeities iš aklavietės. Į aklavietę neišvengiamai veda filosofo Baumano minėtosios šiuolaikinės Vakarų civilizacijos pagundos ir nuodėmės. Jos mums buvo saldžios tik atskandus, o kai pradėjome jomis misti, neišvengiamai pajutome tos pačios nelaisvės ir priklausomybės kartėlį. Bet pritariu gerb. Baumano optimizmui, kad gali būti dar ne per vėlu.
Per vėlu būna instinktams. Protui - niekuomet ne per vėlu.

Labai gaila, kad nespėjau apsilankyti Z.Baumano paskaitoje, bet jos tekstą galima dabar perskaityti spalio 4 d. portale lrytas lt. Taikomąja prasme ypač vertinga mūsų realybei atrodo gerb. filosofo kertinė mintis, kad vartojimo visuomenėje vartotojai subjektai netrukus ir neišvengiamai tampa vartojimo objektais. O taipogi jo akcentuotas konsumerizmo reiškinys, manyčiau, yra procesas, kurio rezultatas – kad vartotojas pats taptų preke, ir būtų parduotas dar anksčiau, nei pradėjo kažką vartoti. Visa tai puikiai regime LT dabartyje. Ir mūsų maža šalis, jos sipna ekonomika ir neišsivystęs ūkis, kadangi priklauso Vakarų vartojimo civilizacijai, garantuotai neišvengs pardavimo. Didieji pasaulio ekonomikos lošėjai bent jau tikrai elgiasi su mumis, tarsi kitokios išeities, apart būti parduoti, lyg ir neturime.
Bet masinė psichologijos lygmeny mūsų visuomenė sėkmingai maitinama keliais fundamentaliais mitais, kurie leidžia ja maniuliuoti. Svarbiausias tų mitų: „taip, yra blogai, bet kitaip būti negalėjo”. Tai yra visiškas melas, ir demokratinės, pliuralistinės visuomenės progresas su tuo melu visiškai nesuderinamas. Demokratija nėra vien tai, kad visa minia strimgalviais lekia kažkuria kryptimi, kurią jiems nurodė jos pačios išrinktieji. Tikroji demokratija prasideda nuo suvokimo, kad visuomet buvo, ir yra kita galimybė, kitas pasirinkimas. Ir esamasis kelias, ar tikslų įgyvendinimo būdas, privalo būti pasirinktas sąmonigai ir atsakingai, puikiai suvokiant, kad jis gali būti klaidingas, kad galėjo būti kitas, geresnis kelias, ir gAli būti suklysta. Tik tuomet visuomenėje atsirastų tikras atsakomybės jausmas, apie kurį taip pukiai rašo profesorius Baumanas. Žinoti, kad visuomet buvo ir yra kitas pasirinkimas – tai ir visuomenės brandos rodiklis, ir politikų profesionalumo požymis. >>>>