Įvykiai: Skaityti visus Rašyti

Pasaulio pabaiga Černobilyje

2011-11-14
Share |

Veiksmo vieta - Pripetės miestas, kuriame gyveno Černobylio atominės elektrinės darbuotojai. Pagrindinis herojus - komunistų partijos aparato sraigtelis Valerijus. Atsitiktinai jis vienas pirmųjų sužino apie katastrofą.

Nuo 8-ojo dešimtmečio pabaigos Rusijoje egzistavo unikalus kūrėjų duetas: scenaristas Aleksandras Mindadzė ir režisierius Vadimas Abdrašitovas. Jų filmai pasakojo iš pirmo žvilgsnio kasdieniškas istorijas apie „eilinius tarybinius žmones“. Tie žmonės jų filmuose dažnai ne savo noru atsidurdavo sudėtingose arba katastrofiškose situacijose, kurios priversdavo filmų personažus gal pirmąkart susimąstyti apie gyvenimo prasmę. Filmuose, tarp kurių bene garsiausi yra „Posūkis“, „Lapių medžioklė“, „Planetų paradas“, „Traukinys sustojo“,  Mindadzę ir Abdrašitovą domino homo sovieticus fenomenas. Realistiškai atkurta to žmogaus erdvė (ankšti butai, apšiurusios kontoros, negyva žalia ar mėlyna spalva nudažytos sienos) jau savaime suteikdavo filmams siurrealistinį atspalvį. Kiekvienas įvykis - traukinio katastrofa ar atsargos karininkų karinės pratybos - kūrėjams buvo pretekstas atskleisti sovietinės tikrovės absurdiškumą. Kai pamačiau pirmuosius rumunų Naujosios bangos filmus, iškart prisiminiau Mindadzę ir Abdrašitovą - sutapo ir stilius, ir požiūris į tikrovę, ir polinkis analizuoti „mažo žmogaus“ mintis bei jausmus.

 

Paskutiniais dešimtmečiais Mindadzė ir Abdrašitovas kuria atskirai. Bet, manau, neatsitiktinai naujojo Mindadzės filmo operatoriumi tapo Olegas Mutu, filmavęs bene svarbiausius rumunų paskutinių metų filmus - „Pono Lazaresku mirtį“ ir „Keturis mėnesius, tris savaites ir dvi dienas“.

 

Mindazės „Tą šeštadienį“ („V subbotu“)  buvo šiemet parodytas Berlinalės konkurse. Filmo veiksmo laikas konkretus ir simboliškas  - tai 1986-ųjų balandžio 26-oji. Tą dieną įvyko Černobilio atominės elektrinės avarija. Veiksmo vieta - Pripetės miestas, kuriame gyveno atominės elektrinės darbuotojai. Pagrindinis herojus - komunistų partijos aparato sraigtelis Valerijus. Atsitiktinai jis vienas pirmųjų sužino apie katastrofą. Valerijus gali rinktis: kartu su mylima mergina pabėgti iš miesto, kol dar neprasidėjo visuotinė panika. Jis gali nepaklūsti partiniams viršininkams ir pranešti draugams apie tai, kas vyksta. Iš pradžių Valerijus bando pabėgti. Bet tas šeštadienis ypatingas - kultūros namuose vyksta draugo vestuvės, o jose groja geriausi Valerijaus draugai. Kadaise ir jis buvo roko ansamblio dalyvis, bet pasirinko ne draugus, o partinę karjerą. Bet tą šeštadienį Valerijus liks su jais.

 

Sunku iki galo suprasti, kas iš tikrųjų lėmė Valerijaus pasirinkimą - galimybė gerai užsidirbti per vestuves, amžinas rusiškas „avos“ ar sovietinio žmogaus įprotis nesikišti ir perlaukti negandų metą. Pamenu, Berlyne Mindazė kalbėjo, kad „Tą šeštadienį“ - absoliučiai rusiškas filmas, nes Rusijoje mirtis visada šalia, bet užtat gyvenimas spindi visomis vaivorykštės spalvomis. Matyt, todėl režisierius ir panardina žiūrovus į hiperbolizuotą  šventę. Vestuvės filme tarsi viduramžių karnavalas, kai nusitrina įprastos socialinės ir kitokios ribos, kai mėgaujamasi malonumais ir pirmiausia, žinoma, alkoholiu.

Iki šiol nesukurtas nė vienas rimtas vaidybinis filmas, kurio autoriai bandytų išsiaiškinti, kas iš tikrųjų vyko tą šeštadienį Pripetėje ir kitur. Scenaristo Mindadzės sumanymas tragiškus tos dienos įvykius parodyti, perkeliant veiksmą į uždarą Kultūros namų erdvę, kur susiduria skirtingų žmonių istorijos ir likimai, labai įdomus. Bet režisieriui Mindadzei paversti sumanymą filmu sekėsi kur kas mažiau.

 

Meistriškai Mutu perteikta erdvė, kur susigrūdę daugybė žmonių (filme dominuoja stambūs planai), vis dėlto, labiau paklūsta dar vienam pasakojimui apie mįslingą rusų sielą nei bandymui suvokti, kodėl dauguma filmo veikėjų net nepabandė pabėgti, išsigelbėti patys ir išgelbėti savo artimuosius. Į autestrukciją visad linkęs homo sovieticus „Tą šeštadienį“ ir vėl skęsta alkoholyje. Tai jau matėme ne viename postsovietiniame rusų filme, kad ir Pavelo Lungino kartu su prancūzais kurtose „Vestuvėse“(2000). Ko gero, atsakymas, kurį siūlo filmas, pernelyg paprastas. Nors, kaip supratau, Mindadzei rūpėjo ne tik konstatuoti, bet ir perspėti, pabandyti suprasti, kodėl Rusija yra nuolat šalia simboliško Černobylio.

 

Žinoma, žmogaus ir artėjančios (arba įvykusios) katastrofos tema skamba ir šiame filme,  silpnybė ir didvyriškumas, apie kurį taip mėgo kalbėti sovietinė propaganda, čia dar kartą demistifikuojami, analizuojami, tiriami, sovietinės kasdienybės estetika  rekonstruota beveik preciziškai tiksliai. Regis, pristigo visai nedaug, kad „Tą šeštadienį“ diagnozuotų visuotinę negalią, kurios bene tragiškiausias simptomas ir buvo Černobilio katastrofa.

 

Živilė Pipinytė



Versija spausdinimui
Skaityti komentarus (3)

Komentuoti

Vardas:
Komentaras:
Maksimalus leistinas simbolių skaičius - 2000.
Jūs parašėte: 0


« Atgal

Živilė Pipinytė - tinklaraštis



Kiti įrašai

2012-03-22

2012-03-16

2011-11-21

2011-11-18

2011-11-16


Kovas2024
PATKPŠS
    123
45678910
11121314151617
18192021222324
25262728293031