Įvykiai: Skaityti visus Rašyti
MUZIKA

Lietuvos muzikų rėmimo fondui – 20


Kronika


7 MD

Share |
Liucija Stulgienė su Benediktu Juodka, Genovaite ir Justinu Marcinkevičiais.
Nuotrauka iš LMRF archyvo
Pradžioje susibūrė vienminčių būrelis, 1991 m. liepos 2 d. susirinkęs į pirmąjį posėdį ir apsvarstęs Fondo įkūrimo galimybes, o dar po pusmečio, 1992 m. sausio 30 d., buvo oficialiai įregistruotas Lietuvos muzikų rėmimo fondas, kurio statutas skelbia, kad tai „visuomeninė, laisvanoriška, labdaros pagrindu veikianti organizacija, telkianti lėšas ir teikianti materialinę, organizacinę bei moralinę pagalbą visų kartų muzikams, visuomenės iniciatyvoms, skatinančioms muzikų kūrybinę veiklą, muzikos propagavimą“.

O Fondo įkūrėjos ir direktorės Liucijos Stulgienės pagrindinis siekis nuo pirmųjų jo žingsnių iki dabar – „siekti nepasiekiamo, kad gera klasikinė muzika taptų kiekvieno Lietuvos gyventojo poreikiu“. 

 

Viena svarbiausių fondo programų yra tarptautiniu tapęs muzikos festivalis „Sugrįžimai“, rengiamas nuo 1999 metų. Su pirmaisiais pavasario ženklais į Tėvynę sugrįžta ir jaunieji muzikai, studijuojantys ar dirbantys užsienyje. Juos Fondas pakviečia koncertuoti ne tik Vilniaus, bet ir kitų šalies miestų salėse. Per trylika metų „Sugrįžimuose“ dalyvavo visų žemynų menininkai, iš viso – 290 atlikėjų, 131 iš jų gyvena užsienyje, kartu su jais koncertuose dalyvavo 64 svečių šalių muzikai, atlikta per 50 Lietuvos kompozitorių kūrinių.

 

Dešimtus metus skaičiuoja Fondo projektas „Druskininkų vasara su M.K. Čiurlioniu“. 2011-aisiais, kuriuos, minint genialaus menininko 100-ąsias mirties metines, UNESCO paskelbė M.K. Čiurlionio metais, šis Tarptautinis menų festivalis pritraukė kaip niekad daug klausytojų ir iš Lietuvos, ir iš kitų šalių. Druskininkiečius ir miesto svečius „Vasara su M.K. Čiurlioniu“ džiugino net keturis mėnesius. Jos programa buvo labai įvairi. Norisi prisiminti šiltus M.K. Čiurlionio meno ir bendrojo lavinimo mokyklų moksleivių susitikimus su pianistu Roku Zubovu, vakarus su Čiurlionio kvartetu, beje, nepailstančiai čia koncertuojančiu kasmet, Sakralinės muzikos valandų ciklą „Čiurlioniškąją stygą palietus“, parengtą su Lietuvos muzikos ir teatro akademijos docentu Gediminu Kvikliu ir vykusį ne vien Druskininkų, bet ir Senosios Varėnos, Liškiavos bažnyčiose. Daugelį maloniai nustebino Smuikininkų meistriškumo mokykla, renginiai M.K. Čiurlionio memorialiniame bei Druskininkų miesto muziejuose, sanatorijose.

 

Viena pirmųjų Fondo programų, skirta akademinei visuomenei, besimokančiam jaunimui ir... senimui, buvo „Alma mater musicalis“. Kasmet nuo spalio iki balandžio pirmąjį mėnesio pirmadienį į Vilniaus universiteto Šv. Jonų bažnyčią renkasi akademinė publika, studentai, profesoriai. Tai ne tik muzikos meistrų koncertai, bet ir susitikimai su rašytojais, pažintys su Nacionalinės kultūros ir meno bei Vyriausybės premijų laureatų kūryba. Pernai „Alma mater musicalis“ klausytojai į savo pamėgtus koncertus rinkosi jau devynioliktus metus. Pirmasis susitikimas buvo skirtas legendinei aktorei Rūtai Staliliūnaitei atminti. Koncertavo Šiaulių valstybinis kamerinis choras „Polifonija“, eiles skaitė aktorė Ramunė Skardžiūnaitė, vargonavo Bernardas Vasiliauskas. Tuoj po Vėlinių vyko koncertas „100 metų link pripažinimo“, – įžvalgomis apie M.K. Čiurlionį pasidalijo Lietuvos muzikos ir teatro akademijos rektorius prof. Zbignevas Ibelhauptas, fortepijonu skambino Rokas Zubovas, griežė Čiurlionio kvartetas, vakarą vedė muzikologė Laimutė Ligeikaitė. Jau 2012 m. pradžioje buvo pagerbta Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureato poeto Jono Strielkūno kūryba, jo eiles skaitė aktorė Olita Veronika Dautartaitė, poeto eilėmis kurtas dainas dainavo Judita Leitaitė. „Alma mater musicalis“ rengiamoje programoje jau dalyvavo visi didieji bei kameriniai šalies orkestrai, chorai, žymiausi solistai bei aktoriai. Šiuos koncertus labai pamėgo sostinės melomanai.

 

Muzikos „Žvaigždžių ir žvaigždučių“ susitikimas kasmet rudenį rengiamas Vilniaus rotušėje. Fondas į jį kviečia moksleivius ir mokytojus iš Lietuvos regionų. Jie sostinės žiūrovams pademonstruoja savo meistriškumo lygį, į koncertus kviečiami ir jau žinomi šalies atlikėjai – žvaigždės, neretai jie būna išaugę iš žvaigždučių, būtent čia koncertavusių.

 

Jaunuosius talentus Fondas pradėjo globoti dar nebūdamas oficialiai įsikūręs: 1991 m. gruodžio 19 d. į Vilniaus menininkų rūmų (dabar Prezidentūra) Baltąją salę buvo pakviesti koncertuoti tarptautinių konkursų nugalėtojai Petras Geniušas, Jurgis Karnavičius, Birutė Vainiūnaitė, Irma Kliauzaitė, Dalia Stulgytė, Judita Leitaitė, Sigutė Stonytė, Aleksandra Žvirblytė, Guoda Gedvilaitė, Daumantas Kirilauskas, Vaida Eidukaitytė. Tai buvo pirmasis jaunųjų koncertas. Dabar jau susiklostė graži tradicija – toje pačioje Prezidentūros salėje metų pradžioje pagerbiami jaunieji tarptautinių konkursų nugalėtojai. O Fondas Vilniaus ir kitų miestų bei miestelių klausytojams rengia ciklą „Koncertuoja tarptautinių konkursų laureatai“.

 

Tradicija tapo ir S. Daukanto aikštėje organizuojama Mokslo metų pradžios paskelbimo šventė „Beauštanti aušrelė“, kurią tiesiogiai transliuoja Lietuvos radijas ir televizija. Tad ne tik į aikštėje susirinkusius, bet ir į visus Lietuvos žmones kreipiasi LR Prezidentė, mokslo metų atidarymą oficialiai paskelbia Švietimo ir mokslo ministras, sveikina kiti valstybės vadovai, koncertuoja žinomi profesionaliosios muzikos atlikėjai.

 

LMRF ir bendrijos „Atgaiva“ rengiama rudens muzikos šventė „Būkime kartu“, skirta žmonėms su negalia, į Nacionalinę filharmoniją sukviečia klausytojus iš visos Lietuvos, pasiekia ir kitas šalies vietoves. Derėtų paminėti ir „Menų svetainės“ studijas – darbą su negalią turinčiais ir į menus linkusiais moksleiviais.

 

Kai Lietuva ruošėsi sutikti Šventąjį Tėvą Joną Paulių II, Fondas surengė net 111 vargonų muzikos valandų bažnyčiose. Taip gimė Sakralinės muzikos valandos. Sekmadienio muzikos koncertų pasiklausyti į Vilniaus arkikatedrą baziliką susirenka daug žmonių, neretai trūksta vietų atsisėsti. Susirinkusieji gali pasiklausyti ne tik vargonų muzikos, garsių chorų, bet ir išgirsti žymius operos solistus – Ireną Milkevičiūtę, Virgilijų Noreiką ir daugelį kitų.

 

Su programa „Mūsų miesteliai“ Fondas aplankė dešimtis miestelių visuose šalies regionuose. Ypač daug dėmesio sulaukė V. Noreikos ir jo ugdytinių koncertai. Būtų prasminga, jei šį projektą aktyviau remtų rajonų savivaldybių administracijos, savivaldybių merai, taip pradžiugindami savo krašto gyventojus.

 

Itin svarbios tradicinės popietės Stasio Vainiūno namuose. Kiekvieną rudens ir žiemos trečiadienį 17 val. čia rengiami koncertai, atidaromos parodos, kurias taip pat lydi klasikinė muzika. Memorialinį muziejų gaubianti kūrybos dvasia – didelis jo direktorius muzikologo Vaclovo Juodpusio nuopelnas.

 

Dvidešimtmečio sukaktį Lietuvos muzikų rėmimo fondas pasitinka naujais kūrybiniais sumanymais ir darbais.

 

LMRF inf.


„7 meno dienos“ Nr.4 (972), 2012-01-27

Versija spausdinimui

Komentuoti

Vardas:
Komentaras:
Maksimalus leistinas simbolių skaičius - 2000.
Jūs parašėte: 0
Susiję numerio straipsniai




Kiti susiję straipsniai




Straipsnio raktažodžiai

Tapkite mūsų rėmėjais:

Festivaliai ir didžiosios šventės
Ieškoti