Liucija Stulgienė su Benediktu Juodka, Genovaite ir Justinu Marcinkevičiais. Nuotrauka iš LMRF archyvo
Pradžioje susibūrė vienminčių būrelis, 1991 m. liepos 2 d. susirinkęs į pirmąjį posėdį ir apsvarstęs Fondo įkūrimo galimybes, o dar po pusmečio, 1992 m. sausio 30 d., buvo oficialiai įregistruotas Lietuvos muzikų rėmimo fondas, kurio statutas skelbia, kad tai „visuomeninė, laisvanoriška, labdaros pagrindu veikianti organizacija, telkianti lėšas ir teikianti materialinę, organizacinę bei moralinę pagalbą visų kartų muzikams, visuomenės iniciatyvoms, skatinančioms muzikų kūrybinę veiklą, muzikos propagavimą“.
O Fondo įkūrėjos ir direktorės Liucijos Stulgienės
pagrindinis siekis nuo pirmųjų jo žingsnių iki dabar – „siekti nepasiekiamo,
kad gera klasikinė muzika taptų kiekvieno Lietuvos gyventojo poreikiu“.
Viena svarbiausių fondo
programų yra tarptautiniu tapęs muzikos festivalis „Sugrįžimai“, rengiamas nuo
1999 metų. Su pirmaisiais pavasario ženklais į Tėvynę sugrįžta ir jaunieji
muzikai, studijuojantys ar dirbantys užsienyje. Juos Fondas pakviečia
koncertuoti ne tik Vilniaus, bet ir kitų šalies miestų salėse. Per trylika metų
„Sugrįžimuose“ dalyvavo visų žemynų menininkai, iš viso – 290 atlikėjų, 131 iš
jų gyvena užsienyje, kartu su jais koncertuose dalyvavo 64 svečių šalių
muzikai, atlikta per 50 Lietuvos kompozitorių kūrinių.
Dešimtus metus skaičiuoja Fondo
projektas „Druskininkų vasara su M.K. Čiurlioniu“. 2011-aisiais, kuriuos, minint genialaus menininko 100-ąsias
mirties metines, UNESCO paskelbė M.K. Čiurlionio metais, šis Tarptautinis menų
festivalis pritraukė kaip niekad daug klausytojų ir iš Lietuvos, ir iš kitų
šalių. Druskininkiečius ir miesto svečius „Vasara su M.K. Čiurlioniu“ džiugino
net keturis mėnesius. Jos programa buvo labai įvairi. Norisi prisiminti šiltus
M.K. Čiurlionio meno ir bendrojo lavinimo mokyklų moksleivių susitikimus su
pianistu Roku Zubovu, vakarus su Čiurlionio kvartetu, beje, nepailstančiai čia
koncertuojančiu kasmet, Sakralinės muzikos valandų ciklą „Čiurlioniškąją stygą
palietus“, parengtą su Lietuvos muzikos ir teatro akademijos docentu Gediminu
Kvikliu ir vykusį ne vien Druskininkų, bet ir Senosios Varėnos, Liškiavos
bažnyčiose. Daugelį maloniai nustebino Smuikininkų meistriškumo mokykla,
renginiai M.K. Čiurlionio memorialiniame bei Druskininkų miesto muziejuose,
sanatorijose.
Viena pirmųjų Fondo
programų, skirta akademinei visuomenei, besimokančiam jaunimui ir... senimui,
buvo „Alma mater musicalis“. Kasmet nuo
spalio iki balandžio pirmąjį mėnesio pirmadienį į Vilniaus universiteto Šv.
Jonų bažnyčią renkasi akademinė publika, studentai, profesoriai. Tai ne tik muzikos
meistrų koncertai, bet ir susitikimai su rašytojais, pažintys su Nacionalinės
kultūros ir meno bei Vyriausybės premijų laureatų kūryba. Pernai „Alma mater
musicalis“ klausytojai į savo pamėgtus koncertus rinkosi jau devynioliktus
metus. Pirmasis susitikimas buvo skirtas legendinei aktorei Rūtai
Staliliūnaitei atminti. Koncertavo Šiaulių valstybinis kamerinis choras
„Polifonija“, eiles skaitė aktorė Ramunė Skardžiūnaitė, vargonavo Bernardas
Vasiliauskas. Tuoj po Vėlinių vyko koncertas „100 metų link pripažinimo“, –
įžvalgomis apie M.K. Čiurlionį pasidalijo Lietuvos muzikos ir teatro akademijos
rektorius prof. Zbignevas Ibelhauptas, fortepijonu skambino Rokas Zubovas,
griežė Čiurlionio kvartetas, vakarą vedė muzikologė Laimutė Ligeikaitė. Jau
2012 m. pradžioje buvo pagerbta Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureato
poeto Jono Strielkūno kūryba, jo eiles skaitė aktorė Olita Veronika
Dautartaitė, poeto eilėmis kurtas dainas dainavo Judita Leitaitė. „Alma mater
musicalis“ rengiamoje programoje jau dalyvavo visi didieji bei kameriniai
šalies orkestrai, chorai, žymiausi solistai bei aktoriai. Šiuos koncertus labai
pamėgo sostinės melomanai.
Muzikos „Žvaigždžių ir
žvaigždučių“ susitikimas kasmet rudenį rengiamas Vilniaus rotušėje. Fondas į jį
kviečia moksleivius ir mokytojus iš Lietuvos regionų. Jie sostinės žiūrovams
pademonstruoja savo meistriškumo lygį, į koncertus kviečiami ir jau žinomi
šalies atlikėjai – žvaigždės, neretai jie būna išaugę iš žvaigždučių, būtent
čia koncertavusių.
Jaunuosius talentus Fondas
pradėjo globoti dar nebūdamas oficialiai įsikūręs: 1991 m. gruodžio 19 d. į
Vilniaus menininkų rūmų (dabar Prezidentūra) Baltąją salę buvo pakviesti
koncertuoti tarptautinių konkursų nugalėtojai Petras Geniušas, Jurgis
Karnavičius, Birutė Vainiūnaitė, Irma Kliauzaitė, Dalia Stulgytė, Judita
Leitaitė, Sigutė Stonytė, Aleksandra Žvirblytė, Guoda Gedvilaitė, Daumantas
Kirilauskas, Vaida Eidukaitytė. Tai buvo pirmasis jaunųjų koncertas. Dabar jau
susiklostė graži tradicija – toje pačioje Prezidentūros salėje metų pradžioje
pagerbiami jaunieji tarptautinių konkursų nugalėtojai. O Fondas Vilniaus ir
kitų miestų bei miestelių klausytojams rengia ciklą „Koncertuoja tarptautinių
konkursų laureatai“.
Tradicija tapo ir S. Daukanto
aikštėje organizuojama Mokslo metų pradžios paskelbimo šventė „Beauštanti
aušrelė“, kurią tiesiogiai transliuoja Lietuvos radijas ir televizija. Tad ne
tik į aikštėje susirinkusius, bet ir į visus Lietuvos žmones kreipiasi LR Prezidentė,
mokslo metų atidarymą oficialiai paskelbia Švietimo ir mokslo ministras, sveikina
kiti valstybės vadovai, koncertuoja žinomi profesionaliosios muzikos atlikėjai.
LMRF ir bendrijos „Atgaiva“ rengiama
rudens muzikos šventė „Būkime kartu“, skirta žmonėms su negalia, į Nacionalinę
filharmoniją sukviečia klausytojus iš visos Lietuvos, pasiekia ir kitas šalies
vietoves. Derėtų paminėti ir „Menų svetainės“ studijas – darbą su negalią
turinčiais ir į menus linkusiais moksleiviais.
Kai Lietuva ruošėsi sutikti
Šventąjį Tėvą Joną Paulių II, Fondas surengė net 111 vargonų muzikos valandų
bažnyčiose. Taip gimė Sakralinės muzikos valandos. Sekmadienio muzikos koncertų
pasiklausyti į Vilniaus arkikatedrą baziliką susirenka daug žmonių, neretai
trūksta vietų atsisėsti. Susirinkusieji gali pasiklausyti ne tik vargonų
muzikos, garsių chorų, bet ir išgirsti žymius operos solistus – Ireną
Milkevičiūtę, Virgilijų Noreiką ir daugelį kitų.
Su programa „Mūsų
miesteliai“ Fondas aplankė dešimtis miestelių visuose šalies regionuose. Ypač
daug dėmesio sulaukė V. Noreikos ir jo ugdytinių koncertai. Būtų prasminga, jei
šį projektą aktyviau remtų rajonų savivaldybių administracijos, savivaldybių merai,
taip pradžiugindami savo krašto gyventojus.
Itin svarbios tradicinės popietės
Stasio Vainiūno namuose. Kiekvieną rudens ir žiemos trečiadienį 17 val. čia
rengiami koncertai, atidaromos parodos, kurias taip pat lydi klasikinė muzika. Memorialinį
muziejų gaubianti kūrybos dvasia – didelis jo direktorius muzikologo Vaclovo
Juodpusio nuopelnas.
Dvidešimtmečio sukaktį
Lietuvos muzikų rėmimo fondas pasitinka naujais kūrybiniais sumanymais ir
darbais.
LMRF inf.
„7 meno dienos“ Nr.4 (972), 2012-01-27
|