Įvykiai: Skaityti visus Rašyti
DAILĖ

Laisvė ir tęstinumas


Pokalbis su tapytoju Gintarui Palemonui Janoniu


7 MD

Share |
Gintaras Palemonas Janonis savo dirbtuvëje K.Sabeckio nuotr.
„Šio autoriaus kūryba greičiau primena pasaką, sapną iš tolimos vaikystės. Tai mistinis regėjimas, linksmas žaidimas spalvomis“, – kalbėjo akademikas, Lietuvos edukologijos universiteto (LEU) rektorius Algirdas Gaižutis, atidarydamas dailininko Gintaro Palemono Janonio tapybos parodą 2011 metų gruodžio pradžioje, LEU galerijoje „2003“ (Centriniai rūmai, II a., Studentų g. 39, Vilniuje).

Gintaras Palemonas Janonis priklauso viduriniosios kartos Lietuvos tapytojams, pasižymi išskirtine koloristine kalba. Jo kūrybinių darbų sąraše apstu parodų: yra surengęs daugiau kaip 20 personalinių, aktyviai dalyvavo grupinėse tiek Lietuvoje, tiek užsienyje. Dažnai atstovauja šaliai parodose, rengiamose užsienio šalių ambasadose, atstovybėse. Jo darbų yra įsigiję visi svarbiausi Lietuvos muziejai ir daugybė privačių kolekcijų Lietuvoje, JAV, Vokietijoje, Danijoje, Olandijoje, Izraelyje, Lenkijoje, Prancūzijoje, Anglijoje, Norvegijoje. 

 

1986 m. baigęs tapybos mokslus tuometiniame Lietuvos dailės institute, stažavęsis Florencijoje (Italija), ištobulinęs sienų tapybos restauratoriaus patirtį (2001 m. suteikta aukščiausia sienų tapybos restauravimo kategorija), 2002 m. jis pradėjo dėstyti tapybą Monumentaliosios tapybos ir scenografijos katedroje (tuo metu vadintoje Monumentaliosios dailės), todėl neatsitiktinai 2007 m. buvo išrinktas šios katedros vedėju.

 

Monumentaliosios tapybos ir scenografijos katedroje (MTSK) mokomasi freskos-mozaikos, vitražo ir scenografijos. Iš pažiūros specializacijos atrodo skirtingos, bet tapybos disciplina sujungia visas mokymosi programas. Katedroje nuo seno susiklostė tradicija, kad dailininkai monumentalistai (freskininkai, vitražistai) arba scenografai, baigę mokslus, dažnai patenka į Lietuvos meno istoriją būtent kaip tapybos darbų kūrėjai (Valentinas Antanavičius, Andrius Giedrimas, Raimundas Sližys, Leonardas Gutauskas, Adomas Jacovskis, Paulius Juška). Ir G.P. Janonis yra pirmiausiai žinomas kaip tapytojas. Šiuo metu dėmesio vertas tapybos parodas rengia šios katedros studentai Linas Jusionis, Adomas Makarevičius, Danielius Rusys, Nojus Petrauskas ir kt.

 

Sakoma, kad dažnai menininko darbuose vaizduojamas pasaulis atspindi jo vidines nuostatas, todėl sutiksiu su menotyrininke Rita Mikučionyte: „Nepaisant vaizduojamų objektų „vienatvės“, žėrintis, švytintis koloritas niekada neslegia dramatiškomis, niūriomis nuotaikomis [...]. Jo tapybos elegancija, vidinis aristokratizmas ir subtilus jausmingumas ne tik teigiamai veikia žiūrovą, bet ir nuteikia apmąstymams, atveriant vieną tapybos kultūrinį sluoksnį po kito.“ (Gintaras Palemonas Janonis: kartotinės būsenos, Dailė. 2008 / 1, p. 55–59). Palemonas Janonis ir bendradarbius gerai nuteikia linksmu ir sąmojingu požiūriu, net kai kalbama apie, rodos, gana rimtus dalykus. Katedrai Palemonas vadovauja greičiau bendraudamas, o studentams dėsto „neformuodamas“ jų pagal savo meninį stilių.

 

Gintaras Palemonas Janonis – Kosto Dereškevičiaus, Jono Čeponio, Sofijos Veiverytės, Antano Gudaičio, Augustino Savicko mokinys; tapytojas, restauratorius ir pedagogas šiais metais švenčia du jubiliejus: prieš 10 metų pradėjo dirbti Monumentaliosios tapybos ir scenografijos katedroje, o sausio 11 dieną – savo amžiaus vidurį. Tai ir proga jį pakalbinti.

 

Kas labiausiai įsiminė ir kas kito per 10 pedagoginio darbo metų katedroje, meno mokyklų sistemoje? 

 

Kiekvienais metais į Vilniaus dailės akademiją ateina mokytis vis kitokie studentai, bet kartu ir panašūs į mano laikų bendramokslius. Be abejo, dabar, kai padaugėjo besimokančiųjų skaičius, padidėjo ir žmonių įvairovė. Skalė tarp besimokančių ir „bestudijuojančių“ tapo labai plati pradinių žinių, motyvacijos ir kitomis prasmėmis. Tam tikra prasme pasikeitė pats meno ugdymas. Negalime būti britiškesni už britus ar vokiškesni už vokiečius (ar austrus, ar šveicarus). Ten daug skirtingų mokyklų, o jei lygiuosimės į vidurkį, nieko gero nebus. Net ir orientuodamiesi į „geriausią“ mokyklą jos neaplenksime. Gal geriau čia, Lietuvoje, gauti pagrindus, o paskui rimtai pasižvalgyti, ir geriau ne vienoje šalyje. Juolab, kad senosiose Europos valstybėse stiprėja skepticizmas integracijos procesų atžvilgiu. Gerai, kad tapyba truputį kitaip suprantama VDA, Tapybos katedroje, ir mūsų – Monumentaliosios tapybos ir scenografijos katedroje, o dar kitaip Kaune ir Klaipėdoje.

 

Koks Tavo (ne)mylimas studentas, dėl kokių priežasčių? (Neprašau sakyti konkrečios pavardės.)

 

Nemėgstu studentų, kurie žudo savo talentą. Žinoma, niekada nevėlu grįžti į teisingą kelią. Ir aš, prisimenu, buvau ne vien geras studentas. Dabar, žiūrint iš laiko atstumo, atrodo, buvo galima daug ką įgyvendinti ir greičiau, ir racionaliau. Bet taip atrodo tik dabar. Visada buvo ir bus tam tikras kartų nesusikalbėjimas – ar dėl mokymo programų ir individualaus ritmo neatitikimo, ar dėl kitų, pačių įvairiausių priežasčių.

 

Ar jaunam kūrėjui, baigusiam VDA, reikia demonstruoti įsigytą žinių ir įgūdžių bagažą, ar siekti laisvo menininko statuso?

 

Kas yra statusas? Kiekvienas gali manyti, kad jo statusas yra aukštesnis nei kolegų ar pirmtakų. Svarbu, ką tu su tuo savo išmanymu darysi, o jei darysi, tai visuomet būsi lyginamas su kuo nors, kokiais nors parametrais. Žinios šiuo atveju tikrai bus ne paskutinėje vietoje. Diplomas – tik kelio pradžia, gal ir tikro mokymosi pradžia, nes besikeičiančiame pasaulyje turi priimti savarankiškus sprendimus, už kuriuos pats atsakysi.

 

Vilniaus dailės akademijoje, padidėjus absolventų skaičiui, konkurencija išaugo, o daugelio specialybių situacija darosi neapibrėžta. Neretai baigusiam studijas žmogui daug tenka dirbti ne visai pagal savo specialybę. O tai jau yra susiję su didžiuliais iššūkiais ir tampa diskomfortiška kūrėjo būsena. Tik iš šalies žiūrint gražiai skamba mitas, kad menininkas turi būti alkanas...

 

Norėjau pasikalbėti apie Laisvę. Pirma – politine prasme. Tavo gimimo data gana simboliška – sausio 11-oji. Lietuva prieš daugiau kaip 20 metų sausio 11 d. pradėjo dramatiškai kovoti dėl laisvės. Ką, Tavo manymu, atnešė politinė laisvė menininkams Lietuvoje?

 

Laisvė, be abejo, yra viena iš svarbiausių vėliavos spalvų, bet reikėtų prisiminti pilnus tekstus: „Laisvė, lygybė, brolybė“ arba „Už mūsų ir jūsų laisvę!“... Nenorėčiau būti dar labiau šališkas ar subjektyvus, nes norinčių politizuoti šį klausimą netrūksta... Laisvė? Mano mamos vardas buvo Laisvė, tad riba tarp laivės ir nelaisvės man įgimta ir per daug asmeniška, kad publicistinis įkarštis lietųsi viešai. Tegul tai lieka nujaučiama.

 

Pastebėjau, kad mėgstama Tavo kūrybos tema – moteris: „Raudona moteris raudoname miške“, „Sėdinti“, „Stovinti“, „Gulinti“, „Pasilenkusi“ – galima ilgai vardinti. Esi surengęs net atskirą parodą – „Moterys“ (Vilniaus rotušėje 2006 m.). Kaip vertini moters laisvę, t.y. tapančią, kuriančią moterį?

 

Apie moteris nieko nežinau. Gal daugiau apie mitus. Kol menus darė beveik vien vyrai, tada būdavo „vyriški“ ir „moteriški“ darbai. Dabar, kai Vilniaus dailės akademijoje tarp keliolikos panelių šmėsteli vienas kitas berniukas, tai ir merginų kūrybos įvairovė yra didesnė, jos yra stipresnės ir, be abejo, gražesnės... Dažniausiai jos dar ir pareigingesnės, ir darbštesnės, jautresnės. Visa tai gražu, tačiau, žiūrint iš vyriškų pozicijų, kyla klausimas: ar tikrai tapyba, grafika, menotyra yra grynai moteriškos specialybės? Taip nemanau. Sakyčiau, tai laikina reabilitacija už vyrų dominavimą šimtmečiais.

 

Labai švelniai mitologizuojant ir neapšnekant artimųjų, moterys mene atsirado gerokai anksčiau už Palemoną ir buvo siejamos ne su portretais, o su simboliais: Motina, Tėvynė, Teisybė, Laisvė. Tik vargani tos didžios tradicijos atspindžiai nušvietė ir mano darbus. Ką turim, tuo ir reikia džiaugtis. Džiaugsmas – vertingas žodis, nes ir vos pradėjęs savo kelią, ir dabar tikiu, kad gimtinės mene trūksta hedonistinio prado ir Viduržemio jūros alsavimo. Ir kam, jeigu ne man, to ieškant keliauti prie Gintarinės jūros (juokiasi).

 

Dėl įvairovės mano kūryboje buvo ir paroda „Moterys“, bet yra ir drobė „Paveikslas be Moters“. Kas geriau? Skonio reikalas. Kiekvienas turi teisę rasti, ko kam trūksta: vyrams – moters, tautoms – laisvės, koloristams – šviesos, konstruktyvistams – grotų (juokiasi).

 

Ar normalu, kad menininkas pavydi kitiems kūrėjams, ar tai sveikas reiškinys, o gal Lietuvoje tai norma?

 

Nemanau, kad Lietuvos situacija šiuo klausimu yra unikali. Visko yra visur, taip pat ir pavydo. Tačiau noras būti kitokiam yra esminė priežastis, dėl ko jaunas žmogus imasi teptuko, pieštuko ar kompiuterinių technologijų. Išgryninti savo pasaulėžiūrą reikia daug laiko, pastangų ir todėl natūralu, kad autorius nori būti moraliai ir materialiai įvertintas. Kiekvienas menininkas, be abejo, yra labai jautrus sau ir todėl kiekviena situacija gali tapti konfliktine. Tiesą kiekvienas interpretuoja gana laisvai. Tačiau ir pavydas gali būti tobulėjimo priežastis.

 

Ar turi svajonių kūryboje ir gal gali atskleisti nors vieną?

 

Turiu ir daug, bet jei pasakysiu, tai jos jau nebus svajonės ir nebus įgyvendintos. Be abejo, gyvenu nenutapytais projektais, nes tai, kas parodyta, jau nėra labai asmeniška, nes tada kiekvienas gali pasakyti: „Na jau ne, galėjai geriau!“

 

Palinkėjimai išeinančiam ir ateinančiam jaunimui.

 

Norėčiau priminti vieno garsaus skulptoriaus moto: „Darbas sukuria šlovę!“

 

Kalbėjosi Zita Kazėnienė

 

Gintaro Palemono Janonio paroda Lietuvos edukologijos universiteto galerijoje veikia iki vasario 14 d.


 

 

„7 meno dienos“ Nr.3 (971), 2012-01-20

Foto galerija
Versija spausdinimui

Komentarai

0AN15wp8E, 2016-05-02 11:29

An answer from an expert! Thanks for coiguibrtnnt.

FlL9pShVD, 2016-05-02 11:19

Okay I'm condvncei. Let's put it to action.

SCUkrxezq, 2012-08-13 23:28

when the student is ready, the mtaesr appears . you might discover that the way is in practice no one infuses you with magical chi like meeting at a singles bar to evolve your form.. go to a park and practice to the best of your ability, put in some honest, consistent effort.. at some point , someone of a higher level than you will offer advice to improve, incorportate it and grow i have never met a mtaesr that would allow anyone to call them a mtaesr..

miesčioniška tapyba?, 2012-08-12 22:30

Manau, kad to Janonio menas visgi yra stipriai komercinis t.y. toks kurį mielai koks miesčionis salone pasikabintų... paveikslai nors ir meniški, spalvinės dėmės gan įdomiai išdėstytos, tačiau spalvos parenkamos vien tik gražios, t.y. vien tik tokio gražumo, kuris kiekvienam miesčioniui bus suprantamas. O motyvai kiekvienai poniutei taip pat patiks: moterys, gėlytės, vazelės , kolonos ir t.t. Vienu žodžiu menininkas gal ir bizniuką iš paveikslų padaro ir tokio pat lygio poniučių kritikių kritikų yra išgirtas...

Zita, 2012-02-14 23:42

om, kas konkrečiai dažniau galėtų parodas daryt?

Komentuoti

Vardas:
Komentaras:
Maksimalus leistinas simbolių skaičius - 2000.
Jūs parašėte: 0
Susiję numerio straipsniai




Kiti susiję straipsniai




Straipsnio raktažodžiai

Tapkite mūsų rėmėjais:

Festivaliai ir didžiosios šventės
Ieškoti