Tai skaudi netektis artimiesiems ir bičiuliams. Ji buvo aktyvi  dailininkė, pedagogė ir meno kritikė. Laimutė gimė Alovėje, Alytaus apskrityje, mokytojų šeimoje. Vėliau su tėvais teko kilnotis nuo Dzūkijos iki Žemaitijos ir Vilniaus. Pokariu antrą kartą sugrįžo į Vilnių, mokėsi Salomėjos Neries gimnazijoje, paskui studijavo keramiką Lietuvos dailės institute, jį baigė 1960 metais. Jos diplominiam darbui „Židinys“ vadovavo prof. Jonas Mikėnas. Pirmieji Laimutės kūriniai – žiesti servizai, vazos ir pano – Vilniaus, Palangos, Radviliškio ir Maskvos interjeruose sukurti vėlyvojo modernizmo stiliumi. Galbūt jos kūrybai įtakos turėjo ir vyras Vytautas Brėdikis – žymus Lietuvos architektas. Graži ir darni sutuoktinių pora panašiai žiūrėjo į kūrybą.

L. Brėdikienė turėjo daug pareigų. Ji buvo Lietuvos dailininkų sąjungos narė, Lietuvos dailės muziejaus mokslinė ir ekskursijų vadovė, Lietuvos dailės instituto metodinės laboratorijos vedėja, Vilniaus dailės akademijos Tarybos mokslinė sekretorė, meno tarybos narė, žurnalo „Dailė“ redkolegijos narė. Įvairiais laikotarpiais dėstė Keramikos, Dizaino, Rūbų modeliavimo, Meno istorijos ir teorijos, Architektūros ir inžinierinių disciplinų katedrose. Dizaino mokymu domėjosi Suomijoje, lankėsi Paryžiaus, Londono, Budapešto, Prahos, Rygos dailės mokyklose, skaitė pranešimus konferencijose Amsterdame ir Taline, parengė studentų darbų parodas Prahoje ir Tbilisyje.

Laimutė Brėdikienė paskelbė daug straipsnių kaip meno kritikė ir teoretikė, parengė televizijos laidų apie Lietuvos taikomąją dailę, sudarė albumą „Taikomoji dekoratyvinė dailė“ (1982 m.). Buvo parengusi reprezentacinį leidinį apie Lietuvos dailę lietuvių, rusų, anglų kalbomis, jis turėjo būti išleistas Maskvoje, tačiau dėl politinės griūties nepasirodė. 2008 m. išleido originalų, savalaikį ir labai reikalingą vadovėlį „Dizaino raida nuo Morriso iki Morrisono“. Dar 2010 m. sulaukėme  Laimutės sudaryto leidinėlio „Dėstytojas – humanistas Ipolitas Cieška“, skirto jos tėvo atminimui. Galbūt savo sveikatos kaina ji paliko vertingų dovanų mums, gyviesiems. Ačiū Tau!

Juozas Adomonis    

2012 01 09

„7 meno dienos“ Nr.2 (970), 2012-01-13