Įvykiai: Skaityti visus Rašyti
KINAS

Vakaras neprailgs


Nauji „Kino“ skaitymo malonumai


Jonas Ūbis

Share |
Ilgai žadėtas filmas „Tadas Blinda. Pradžia“ sužadino diskusijas apie lietuvių kiną. Lietuvių kinas tapo ir naujojo „Kino“ diskusijos objektu.

Į Maksimo Ivanovo inicijuotą pokalbį susirinko „Kino“ bendraautoriai Ramūnas Aušrotas, Lukas Brašiškis, Lina Kaminskaitė-Jančorienė, Rasa Paukštytė ir Živilė Pipinytė. Pokalbis ilgas, bet prisiliesta, regis, prie visų skaudžiausių klausimų – kino vietos nacionalinėje kultūroje, nepakankamo finansavimo, šiuolaikinių debiutantų sugebėjimo formuluoti naujas idėjas, kino edukacijos, žiūrovų poreikių ir net to, koks turi būti „Kino“ žurnalas. Netiesiogiai diskusiją žurnalo puslapiuose pratęsė Laimos Kreivytės recenzija apie Donato Ulvydo filmą „Tadas Blinda. Pradžia“. Recenzentė konstatuoja, kad pasižiūrėjus filmą „taip ir lieka neaišku, kodėl šis filmas kurtas dabar, kam šiandien reikalingas toks herojus, kokią žinią ir kam jis neša? Kai Niujorke protestuotojai užima Volstritą, Lietuvoje galvojama ne apie žmonių vargus, o apie XIX a. sampratos tautinę valstybę ir jos priešus. Deja, naujausi politiniai įvykiai rodo, kad lietuviškumas vis dar konstruojamas per konfliktą su „svetimais“ – lenkais, rusais, žydais. Tokiame kontekste filmas iš pramogos virsta dar vienu siaurai suprantamo lietuviško patriotizmo atramos tašku.“

 

Lietuvių filmotekos rubrikoje aptariamos ir dvi neseniai pasibaigusio Vilniaus dokumentinių filmų festivalio lietuviškos premjeros – Živilė Pipinytė recenzuoja festivalio atidarymo filmą – Audriaus Stonio „Raminą“, o Sonata Žalneravičiūtė – uždaryme parodytą Mindaugo Survilos „Stebuklų lauką“. Jurga Stakėnaitė taria atsisveikinimo žodžius vasaros pabaigoje Anapilin išėjusiai Katerinai Golubevai, 10-ojo dešimtmečio lietuvių kino ikonai.

 

Šis „Kinas“ – tai ir kelių svarbių šių dienų kino veikėjų portretai. Lukas Brašiškis iš arčiau pristato šiųmetinių Kanų nugalėtoją – amerikiečių kino režisierių Terrence’ą Malicką. Jo filmas „Gyvenimo medis“ netrukus pasirodys ir Lietuvos kino teatruose. Autorius akcentuoja Malicko filmų filosofiškumą: „kinematografiškai suformuluoti blogio ir gėrio, tiesos ir melo, gyvenimo ir baigtinumo metafiziniai klausimai amerikiečių kūrėjo filmus leidžia vadinti išskirtiniais ir nepakartojamais“. Giedrė Andreikėnaitė-Kiselienė rašo apie švedų kino režisierių Roy’ų Anderssoną, Narius Kairys – apie šiuolaikinio dokumentinio kino klasiką amerikietį Fredericką Wisemaną, kurio filmai pagaliau pradeda pasiekti ir Lietuvą, o Izolda Keidošiūtė pristato vieną vertingiausių pastarųjų metų Holivudo atradimų – aktorę Mią Wasikowską. Ją neseniai galėjome matyti naujoje klasikinio Charlotte’s Brontë romano „Džeinė Eir“ ekranizacijoje. Cary Fukunagos „Džeinę Eir“, lygindama su ankstesnėmis romano ekranizacijomis, recenzuoja Ieva Toleikytė. Rudens kino repertuaro filmus aptaria Jurga Stakėnaitė („Vidurnaktis Paryžiuje“), Auksė Kancerevičiūtė („Anapus“), Živilė Pipinytė („Tarnaitė“). Nijolė Andrijauskienė įtikinamai paaiškina, kodėl reikia (arba ne) pasižiūrėti DVD formatu išleistus filmus „Karaliaus kalba“, „Valgyk, melskis, mylėk“, „Agora“, „Kai sutiksi aukštą tamsiaplaukį“, „Rango“.

 

Rudenį ir Lietuvoje, ir pasaulyje gausu įvairių kino renginių. Santa Lingevičiūtė apsilankė Tarptautiniame Toronto kino festivalyje – „Kinas“ pirmąkart pristato įspūdžius iš šio profesionalų vertinamo renginio. Taip pat trumpai aptariami artėjantys ar tebevykstantys renginiai – Tarptautinis Kauno kino festivalis, Žmogaus teisių kino festivalis „Ad Hoc: Nepatogus kinas“, animacinių filmų festivalis „Tindirindis 2011“ ir „Scanorama“. Pastaroji, kaip visada, žada daug naujų atradimų ir susitikimų su laiko išbandymus atlaikiusia kino klasika. Telieka laukti naujų retų filmų ir susitikimų su festivalių svečiais, kuriuos dar tik kalbins „Kino“ autoriai. Bet įdomų pašnekovą rasite ir naujame „Kine“. Tai į vasaros pabaigoje surengtą pirmąjį Lietuvoje LGBT filmų festivalį „Kitoks kinas“ atvykęs Izraelio režisierius Tomeris Heymannas. Santai Lingevičiūtei jis papasakojo apie tai, kaip kūrė dokumentinį filmą „Aš įamžinau savo meilę“, kurio herojai yra režisieriaus motina ir jo mylimasis. Galiu pažadėti, kad vakaras su nauju „Kinu“ tikrai neprailgs.

 

Jūsų –

Jonas Ūbis


„7 meno dienos“ Nr.36 (958), 2011-10-14

Versija spausdinimui

Komentarai

AyfyMxrvlUzQQjIN, 2012-01-08 13:48

At last some rationality in our ltitle debate.

Komentuoti

Vardas:
Komentaras:
Maksimalus leistinas simbolių skaičius - 2000.
Jūs parašėte: 0
Susiję numerio straipsniai




Kiti susiję straipsniai




Straipsnio raktažodžiai

Tapkite mūsų rėmėjais:

Festivaliai ir didžiosios šventės
Ieškoti