„Vilnius Jazz“ manifestas
Mąstydami apie ryškiausius naujesniųjų laikų meno, muzikos novatorius ir vizionierius, rečiau prisimename, koks buvo jų kelias iki kol jie tapo pastebėti, suprasti, pripažinti bei apsupti būrio sekėjų. Antai pirmasis iš minėtųjų prieš pusę šimtmečio iškentė nemaža patyčių, tuo tarpu antrajam jau buvo lengviau, juk savųjų muzikinių perversmų link jis pasuko kiek vėliau, jau pritraukęs minias gerbėjų.
O kaip būtų, jeigu Lietuvoje dabar imtų ir atsirastų naujasis Colemanas ar Coltrane’as? Ar jis būtų atpažintas, o jei taip – ar tikrai būtų priimtas ir įvertintas?
Dabar nusikelkime nebe į tokius tolimus laikus – penketą metų atgal. Tarptautiniam festivaliui „Vilnius Jazz“ artėjant prie dvidešimtmečio, jo rengėjai susimąstė apie tai, kad festivalio scena (ir auditorija taip pat) po truputį sensta. Nors džiazo festivalių „senėjimas“...
|
Uždraustojo miesto muzika
Uždraustasis miestas buvo Kinijos imperatorių gyvenamoji vieta Čingų ir Mingų dinastijų valdymo laikotarpiu – nuo XV a. pradžios iki pat 1912-ųjų. Per visą šį laiką Uždraustajame mieste gyveno dvidešimt keturi imperatoriai su savo šeimomis ir tarnais. 1924 m. imperatorių rezidencija tapo visiems prieinamu muziejumi. Tvirtovė dažnai vadinama ir Purpuriniu uždraustuoju miestu.
Kinai tiki, kad Dangiškojo imperatoriaus rūmai yra netoli Šiaurinės žvaigždės, o Šiaurinę kinų mitologijoje simbolizuoja būtent purpuro spalva, todėl ji tinkama ir žemiškajam valdovui. Miestas vadinamas uždraustuoju todėl, kad imperatorių laikais paprastiems mirtingiesiems buvo griežtai draudžiama į jį patekti.
Uždraustojo miesto statyba truko bemaž dvidešimt metų – net iš atokiausių Kinijos provincijų buvo vežama daugybė medienos ir kitų...
|
„Judėjęs svarbiausia modernizmo vaga“
Konferencijos „Mikalojus Konstantinas Čiurlionis (1875–1911): jo laikas ir mūsų laikas“ dalyviai. Organizatorių nuotr. Vienas iš nuolatinių, gal net atraminių, nepastovaus kultūrinio gyvenimo reiškinių Lietuvoje – čiurlionistikos konferencijos. Keletą dešimtmečių jas rengia M.K. Čiurlionio dailės muziejus (šiemet, regis, vyks lapkritį), pastaraisiais metais – ir M.K. Čiurlionio namai Vilniuje, Muzikų rėmimo fondas (vasaros konferencijos „Čiurlionis ir pasaulis“ Druskininkuose). Vienos jų labiau kamerinės, kitos – tarptautinės, bet visos būna tarpdalykinės, su prelegentais iš dailės ir muzikos sričių. Vis dėlto „vieną meną“ (prof. Vytauto Landsbergio terminas pagrindinei Čiurlionio kūrybos idėjai apibrėžti) dažniausiai jos aprėpia tik publikos atmintyje.
Gausiomis mintimis apie bendruosius M.K. Čiurlionio kūrybos bruožus pasižymėjo rugsėjo 21–23 d. Muzikos ir teatro akademijoje vykusi tarptautinė tarpdalykinė konferencija „Mikalojus Konstantinas Čiurlionis (1875–1911): jo laikas ir mūsų laikas“.
Vienus fundamentaliausių pranešimų visose minėtose čiurlionistikos konferencijose parengiančio prof. Jono Bruverio paskaitos tema šįkart buvo „Mikalojus Konstantinas Čiurlionis: didingumas“. Renginio...
|
Dainavimo konkursas „Rudens spalvos“.
Vilnios muzikos mokyklos vokalo mokytojai, pastebėję daugelio Lietuvos pedagogų norą puoselėti nacionalinės muzikos tradicijas, grįžti prie klasikinio meno ugdymo pagrindų, organizuoja pirmąjį respublikinį vaikų ir jaunimo dainavimo konkursą „Rudens spalvos“.
Renginys sumanytas kaip atsvara vis gausėjantiems populiariosios pramoginės muzikos festivaliams. Konkurso tikslai: kelti jaunųjų atlikėjų vokalinį meistriškumą; aktyvesnį jų domėjimąsi klasikinio dainavimo tradicijomis; plėtoti pažintį su originaliais lietuvių kompozitorių kūriniais bei autentiškomis lietuvių liaudies dainomis. Renginio vertinimo komisijos pirmininkas – tarptautinių konkursų laureatas LNOBT dirigentas Martynas Staškus, nariai – ilgametė...
|
|