Festivalio uždarymo ceremonijoje triumfavo Manto Kvedaravičiaus „Barzakh“ – tarptautinis VDFF žiuri išrinko jį geriausiu Baltijos šalių dokumentiniu filmu iš 12 konkursinėje programoje dalyvavusių estų, latvių ir lietuvių filmų. Kino kritiko ir eksperto Tue Steeno Müllerio (Danija) vadovaujamas žiuri, kuriame dirbo prodiuserė, dokumentinio kino pardavimo agentė Irena Taskovski (Bosnija ir Hercegovina, D. Britanija) bei režisierė Nino Kirtadzė (Gruzija, Prancūzija), M. Kvedaravičių apdovanojo už „atrastą unikalią formą, filmo daugiasluoksniškumą, gebėjimą vaizdais išreikšti skausmą ir laukimą“.

Antroji vieta atiteko latvio Roberto Rubīnio juostai „Kaip gyveni, Rudolfai Mingai?“. 13-mečio Rudolfo, pamišusio dėl siaubo filmų, istoriją papasakojęs režisierius įvertintas už neįprastų, unikalių charakterių atskleidimą, už filmą apie supratingumą ir kito palaikymą.

Trečiasis prizas taip pat atiteko latviui – jaunas režisierius Andris Gauja apdovanotas už filmą „Šeimos instinktas“ – pasakojimą apie šeimą, kurios gyvenimą pragaru pavertė alkoholis, smurtas ir skurdas. Žiuri įvertino režisieriaus gebėjimą įžvelgti žmogiškumą sukrečiančioje kasdienybėje, jo užuojautą paribyje atsidūrusiems žmonėms, istorijos daugiasluoksniškumą.

Festivalio konkursinės programos laureatai pasidalino 13 tūkst. litų prizinį VDFF fondą, kurį skyrė ilgametis festivalio rėmėjas – Kazickų šeimos fondas.

Šiemet per 11 festivalio dienų „Skalvijos“ kino centre ir kino teatre „Pasaka“ apsilankė beveik 2,5 tūkst. dokumentikos gerbėjų – ketvirtadaliu daugiau nei praėjusiais metais.

Pasak „Skalvijos“ kino centro vadovės Vilmos Levickaitės, į pirmąjį filmo „Mano reinkarnacija“ seansą neliko bilietų dar prieš festivaliui prasidedant. Pilnas žiūrovų sales sutraukė Pierre’o Thorettono filmas „Yves Saint Laurent. Beprotiška meilė“, Ridley Scotto prodiuserinės kompanijos ir „YouTube“ eksperimentas „Gyvenimas per vieną dieną“, populiarūs buvo „Komunos vaikai“ bei „Labanakt niekam“.

Pasak Levickaitės, didžiausias festivalio organizatorių įvertinimas yra žiūrovų atsiliepimai, ypač tų, kurie prisipažino anksčiau nemėgę dokumentikos, o po festivalio įsitikinę, kad dokumentika gali būti ne mažiau įdomi ir paveiki nei vaidybinis kinas.

Šiemet šūkį „Mes esame dokumentika“ pasirinkęs festivalis dokumentikos gerbėjams parodė per 40 rinktinių dokumentinių filmų iš viso pasaulio, rengė susitikimus su filmų kūrėjais, dokumentinio kino meistriškumo kursus, kuriuos vedė dokumentikos profesionalai iš Danijos, Čekijos ir Prancūzijos.

Pagal rengėjų inf.

„7 meno dienos“ Nr.35 (957), 2011-10-07