|
Frankenšteinas jau visai šalia
Šiandien Lietuvoje pradedamas rodyti naujausias ispanų režisieriaus Pedro Almodóvaro filmas „Oda, kurioje gyvenu“ („Piel que habito“, Ispanija, 2011). Ta proga pateikiame Paweło T. Feliso pokalbį su režisieriumi.
Ar kada nors norėjote būti moterimi?
O pats nenorėjote?
Būdamas vaikas – taip.
Būtent. Juolab kad vaikystėje moterys man buvo vienintelis atsparos taškas. Mano motina, tetos, kaimynės – tai buvo kerintis pasaulis. Kitas, nes buvau berniukas. Kartais keistas, bet pirmiausia prijaukintas ir nepavojingas berniukas.
Ar todėl taip dažnai Jūsų filmuose pasirodo transvestitai ir transseksualai?
Tai viena pagrindinių...
|
Juos traukia blogis
Kol Vladimiras Putinas dar tik gąsdina Vakarus savo planais „surinkti sovietų žemes“, o jo spaudos atstovas palankiai vertina politiką Leonidą Brežnevą, verta įsižiūrėti į svarbiausią Putino priešą – kadaise vieną turtingiausių Rusijos žmonių, o dabar kalinį Michailą Chodorkovskį.
Vokiečių režisieriaus Cyrilo Tuschi filmas „Chodorkovskis“ (LTV, 10 d. 21.15) šiemet buvo parodytas Berlinalėje, specialiai jo pasižiūrėti į Berlyną net atvyko rusų politikų opozicionierių desantas. Tačiau filmas greičiau skirtas ne tiems, kurie jau ne vienus metus seka Chodorkovskio proceso eigą, o tiems, kurių žinios apie šiuolaikinę Rusiją vis dėlto gana miglotos. Režisierius pabandė objektyviai atsakyti į klausimą, kas iš tikrųjų yra buvęs naftos...
|
Apsisaugoti neįmanoma
Prieš kurį laiką skaičiau spaudos pranešimą, kad Stevenas Soderberghas rengiasi palikti kiną ir atsidėti tapybai. Tą žinutę prisiminiau pasižiūrėjusi naujausią režisieriaus filmą „Užkratas“ („Contagion“, JAV, 2011). Pagalvojau, kad kurdamas jį Soderberghas, matyt, ir pasijuto nebenorįs daugiau būti kino režisierius.
Iš pirmo žvilgsnio „Užkrate“ yra viskas, ko iš „arthauzinio“ kino laukia angažuotas žiūrovas ir net antiglobalistas. Soderberghas bando diagnozuoti šių dienų pasaulio būseną, pasitelkdamas kraštutinę, bet visai ne fantastišką situaciją: kas būtų, jei atsirastų oru perduodamas virusas, prieš kurį bejėgė šiuolaikinė medicina? Per kiek laiko su juo susidorotų medikai, kaip visuomenę apėmusią paniką valdytų jėgos struktūros ir politikai, kas būtų dėl...
|
„Vilniaus kino šortų“ magija
Trumpo kino teatras Vilniaus troleibuse
„Vilniaus kino šortų“ organizatorės Rimantė Daugėlaitė ir Marija Razgutė, pristatydamos kino teatro ant ratų idėją, sakė: „Šiemet ilgai svarstėme, kaip su trumpametražiu kinu dar iki festivalio pradžios supažindinti kuo daugiau žmonių, kaip pažadinti jų smalsumą ir kartu parodyti, jog šis kinas savo istorijų žavumu ir intriga prilygsta pilnametražiams filmams. Juk skiriasi tik trukmė. Bet tą pačią istoriją papasakoti glausčiau – kur kas sudėtingesnė...
|
VDFF laureatai
8-asis tarptautinis Vilniaus dokumentinių filmų festivalis (VDFF), parodęs, kad susidomėjimas dokumentiniu kinu Lietuvoje auga, šeštadienį atsisveikino su žiūrovais sausakimšoje „Skalvijos“ kino centro salėje. Festivalį užvėrė dokumentinė Mindaugo Survilos sakmė „Stebuklų laukas“ apie Budos miške, netoli Karijotiškų sąvartyno, gyvenančius žmones.
Festivalio uždarymo ceremonijoje triumfavo Manto Kvedaravičiaus „Barzakh“ – tarptautinis VDFF žiuri išrinko jį geriausiu Baltijos šalių dokumentiniu filmu iš 12 konkursinėje programoje dalyvavusių estų, latvių ir lietuvių filmų. Kino kritiko ir eksperto Tue Steeno Müllerio (Danija) vadovaujamas žiuri, kuriame dirbo prodiuserė, dokumentinio kino pardavimo agentė Irena Taskovski (Bosnija ir Hercegovina, D. Britanija) bei režisierė Nino Kirtadzė (Gruzija,...
|
|
Skaityti visus 
Rašyti
