W. Shakespeare’as savo paskutiniame kūrinyje „Audra“ pasakoja apie negyvenamoje saloje kartu su dukra Miranda gyvenantį burtininką Prosperą. Dažnai ši pjesė, o ji laikoma vienu svarbiausių dramaturgo kūrinių, yra statoma kaip pasaka suaugusiesiems, feèrija, beje, į didįjį ekraną ją šiemet perkėlė ir Holivudas.

„Šią pjesę galima labai įvairiai interpretuoti. Tačiau man yra įdomi Jano Kotto interpretacija, kuris įžiūri „Audroje“ socialinę dramą apie nesibaigiančią ir absurdišką kovą dėl valdžios. Įsigilinus mes pamatome valdžios ir žmogaus dramą. Ši drama nesibaigianti“, – teigia O.Koršunovas, šią pjesę jau kartą statęs 2010 metais Islandijoje. Tačiau šįkart režisierius joje atrado ir posovietinėms šalims artimą realybę.

„Žmonių trėmimas į negyvenamas salas vyko visais laikais. Valdžiai „nepatogiems“ žmonėms tokios salos būdavo kuriamos visur, tačiau būtent Sovietų Sąjungoje plytėjo negyvenami salynai, kuriuose būdavo įkurdinami iškiliausi kūrėjai. Ir kiekviena negyvenama sala būdavo pilna gyvenimo, nes tose tremties zonose buvo disidentiškai bandoma išsaugoti savo dvasinį gyvenimą“, – pasakoja O. Koršunovas.

Kaip spektaklio ašį režisierius pasirinko dukros ir tėvo, juos įkūnija aktoriai Airida Gintautaite ir Povilas Budrys, santykius Anot režisieriaus, aktoriai, įvykdę nežmoniškai sudėtingas užduotis, sukūrė labai jautrų darbą.

„Labiausiai mane šioje pjesėje domina Miranda. Dažniausiai ji yra traktuojama kaip naivi princesė, tačiau Miranda yra sukurta Prospero, ji yra Prospero siela. Juk galiausiai negyvenamų salų tremtyse kūrėjai vis dėlto užaugindavo savo mirandas“, –teigia O. Koršunovas. Todėl per tėvo ir dukros santykius čia tampa atpažįstamos menininko ir mūzos, kūno ir sielos, gyvenimo ir kūrybos temos.

„Veiksmo perkėlimas iš Amerikos atradimo laikų ir Bermudų trikampio, o būtent ten ir vyksta tikrasis W. Shakespeare’o „Audros“ veiksmas, į Sovietų Sąjungos laikus ir geografiją – tik įdaiktinimas, tik paviršius ar valtis, kuria mes leidžiamės per teatro audrą į savo bermudus“, –teigia režisierius, „Mirandą“ įvardydamas labai jautriu ir ypatingu savo spektakliu.

Spektaklį kurti režisierių O. Koršunovą pakvietė trys W.Shakespeare’o teatro festivaliai: Barselonos (Ispanija), Diulos (Vengrija) ir Gdansko (Lenkija). Deja, festivalis Ispanijoje buvo metams sustabdytas dėl finansavimo stygiaus. Taigi iš Vengrijos rugpjūčio pradžioje spektaklis keliaus į Lenkiją, spalio mėnesį bus parodytas Žironoje Ispanijoje, o Vilniuje žiūrovai „Mirandą“ išvys rugsėjo pabaigoje.

OKT inf.

„7 meno dienos“ Nr.29 (951), 2011-07-22