Įvykiai: Skaityti visus Rašyti
DAILĖ

Mąstant apie tiltus


Projektas „Gegužės 7“ Vileišių rūmuose


Monika Krikštopaitytė

Share |
Justė Venclovaitė. „Augalai iš LLTI kabinetų“. 2011 m.
Prašmatnios metaforos yra kalbos švinas, poezijoje – diletantizmo kvapo šaltinis. Žodis „tiltas“ – vienas labiausiai nuvalkiotų dėl šios stiliaus formos, ypač oficiozinėse kalbose. Ten nuolat tas ar anas tampa „kultūros tiltu“, „tautų, istorijos tiltu“ ir taip toliau. Ne visada tampa, bet skamba oriai.


Petras Vileišis (g. 1851 m.) iš tiesų statė tikrus tiltus (tiksliau juos projektavo). Ne bet kokius, o geležinkelio. Vadinasi – tiltai buvo skirti sunkiems kroviniams pergabenti. Profesija tuo metu buvo auksinė – pats geležinkelio plėtros bumas. Grįžo Petras į Lietuvą su beveik milijonu auksinių rublių. Tuomet jis ėmėsi statyti tuos metaforinius tiltus. Įkūrė spaustuvę, lietuvišką dienraštį „Vilniaus žinios“, kartu su Jonu Basanavičiumi rūpinosi mokslo ir dailės draugijų įkūrimu ir dar nuveikė daug kitų labai naudingų darbų. Iki dabar Antakalnio gatvėje, šalia Petro ir Povilo bažnyčios, stovi šio šviesaus žmogaus namai ir darbams skirti pastatai. Čia veikia Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas. Kaip ir anuomet, yra knygynėlis. Jame galima įsigyti įvairių ir praeitį tiriančių leidinių, pavartyti didžiausius tomus patarlių, dainų rinkinių (o kiek dar liko neišspausdinta). Ir susigėdus pripažinti, jog čia idealiai tinka ta nuvalkiota tilto metafora. Tik ji čia ne lėkšta, o daugiasluoksnė.

 

Dar vieną sluoksnelį į pasakojimais pritvinkusį Vileišių ansamblį norėjo įdėti ir projektas „Gegužės 7“, kuruojamas trijų menotyrininkių: Danutės Gambickaitės, Eglės Juocevičiūtės ir Jolantos Marcišauskytės-Jurašienės. Apsikrėtusios prieškario tautininkų entuziazmu ir palaikomos kone tik seniai tuo pačiu „sergančių“ instituto darbuotojų bei menininkų-bendraminčių, kuratorės sukvietė sutikti lietuviškos spaudos atgavimo dieną. Šalia tekanti Neris vėl piršo mintis apie tiltus.

 

Viskas prasidėjo Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto darbuotojos, etnologės Gražinos Kadžytės ekskursija. Tai, ką perpasakoju, ji kuo įdomiausiai ir papasakojo. Vileišių dvasios vietininkės naratyvas tapo atspirties tašku menininkų darbams. Marija Šnipaitė ir Linas Jusionis atvirukų serija, o Jurgita Žvinklytė pasikviesdama etnomuzikos grupę „Kaukoras“, bandė atgaivinti skambančios upės patyrimą, mat anuomet Neris buvusi pasiplaukiojimų ir pasidainavimų gyva scena. Andrius Rugys fiksavo Vileišių aplinkos garsus. Tačiau bene įspūdingiausia buvo Justės Venclovaitės instaliacija „Augalai iš LLTI kabinetų“, mat čia, šalia vizualaus efekto, yra visi svarbiausi idėjiniai segmentai. Bendruomeniškumas: instituto darbuotojai leido pasiskolinti savo augalus. Auginimo idėja: augalus, kaip ir kultūrą reikia puoselėti, tai ilgalaikis, kasdienis rūpestis. Visumos suvokimas: galbūt kiekvienas augalėlis atskirai ir atrodo skystas, bet sunešti į vieną krūvą sudaro įspūdingą sodą. Vėl ta stiliaus forma – metafora, tik anaiptol nelėkšta, dvelkianti noru aprėpti visumą ir suvokti vertybes.

 

Projektas tapo gražiu pasisvečiavimu. Su vaišėmis. Buvo ir pyragėlių, Vileišių namo formos. Įdomūs pasakojimai, jaukūs namai, pakilios idėjos. Kilo noras vesti paraleles su dabarties mecenatais, kuriems, kaip ir P. Vileišiui pasisekė laiku ir tiksliai pasirinkti specialybę. Tačiau būta ir užslėptos įtampos, nes renginio organizatorių prisistatyme užsiminta, jog ši vieta yra ta, „nuo kurios atsispiriant norėta kalbėti apie nacionalizmą, tautiškumą, tautinius herojus, istorijos rašymo ir kolektyvinės (at)minties dalykus“. O tai jau skamba kaip gerai pagaląsti ašmenys neonacionalizmo ir išskydusio aktualumo tautiškumo sampratos fone. Gal ir gerai, kad renginio metu tautiškumo tema neišsirutuliojo, o daugiausia buvo kalbama apie nuveiktus darbus ir pačius asmenis, kurie mylėdami Lietuvą ir su lenkaitėmis tuokėsi, ir lietuvių kalbos tik subrendę pramoko. Geriausia, matyt, pacituoti patį Vileišį: „Ponuliai, dirbkime, dirbkime tik kultūros ir ekonomikos darbą, o kai visa to padaugės, tai ir politikos atsiras savaime.“

 

Projektas dar visus metus bus interneto puslapyje www.geguzes7.lt

 

Dėl Gražinos Kadžytės ekskursijos galima susitarti iš anksto: www.llti.lt


„7 meno dienos“ Nr.19 (941), 2011-05-13

Foto galerija
Versija spausdinimui

Komentarai

AItCLzaUISjLArhOvb, 2013-06-10 19:12

beigas iznaca cetri jtaaujumi. ar valodam ir labi. cik dazhadu tautiibu tik dazhadas valodas runaa. Ka sadziivo? Hmmm loti gruts jautajums. nemaceshu atbildeet. Laikam jau labi, jo nekadus gaganu karus neesmu piedzivojis. Attieksme? pret ko? ja velies sanemt konkretas atbildes, tad varbut tomer pacenties uzdot saprotamus jautajumus?Nojaushu , ka interesejies par anglju un franchu valodam. Seit BC tiek lietota anglju valoda, sad tad var dzirdet spanju, kinieshu, korejieshu un franchu. Tatad, ja zini anglju , bus pietiekami. Ja brauksi uz Onario vai Kvebeku, tur franchu valoda esot izplatitaka un provincess ir bilingualas.

sofija, 2011-05-17 21:04

Labai patiko ekskursija.. ir šaunuolės kuratorės, kurios sugebėjo apjungti, suburti menininkus. Gavosi labai įdomu ir prasminga.

papildant, 2011-05-14 10:25

buvau parodoj. isimine petro ir kaziuko darbai. Projektas tapo gražiu pasisvečiavimu. Su vaišėmis. Buvo ir pyragėlių, Vileišių namo formos.

ok, 2011-05-13 22:06

prailgauskas dalyvavo... turbūt tame reikalas:)?

SPECIMEN, 2011-05-13 19:41

"... jau antrą su puse karto galerijoje "Pabūkime vienos" įvyko nuostabi paroda, į kurią sugūžėjo dailininkės ir jų mylėtojai iš visos Lietuvos! Onutė, Zosytė, Elenytė su mamyte, Gretutė su dukrele, Frosytė su pussesere, Bronytė su anyta, Anelė su kaimyne vėl pradžiugino mus gražiais rankdarbėliais! Prie kavos puodelio netilo šventiškas talentingų moterų šurmulys! Dar niekada mūsų nuostabios menininkės nebuvo pagerbtos taip gražiai!... " - ir t.t., ir pan. Štai taip reikia LT rašyti apie parodas!

Komentuoti

Vardas:
Komentaras:
Maksimalus leistinas simbolių skaičius - 2000.
Jūs parašėte: 0
Susiję numerio straipsniai




Kiti susiję straipsniai




Straipsnio raktažodžiai

Tapkite mūsų rėmėjais:

Festivaliai ir didžiosios šventės
Ieškoti