|
Vokiečių kino dienos
Balandžio 29 d. Vilniuje, „Forum Cinemas Vingis“, prasidės Vokiečių kino dienos. Dienų organizatorius – Goethe’s institutas Vilniuje – šiemet programą parengė kartu su Šveicarijos ambasada, tad laukia ir susitikimas su retai mūsų ekranuose rodomu šveicarų kinu. Dienų atidaryme dalyvaus vokiečių aktorius Robertas Gwisdekas, sukūręs pagrindinį vaidmenį filme „Bėk, jei gali“. Iš Vilniaus festivalis persikels į kitus Lietuvos miestus ir vyks iki pat gegužės 22 dienos.
Atidarymo filmas – Dietricho Brüggemanno „Bėk, jei gali“ („Renn, wenn Du kannst“, Vokietija, 2010) pasakoja apie Benjaminą – inteligentišką, linksmą, bet nusivylusį vaikiną. Jis sėdi invalido vežimėlyje. Apie meilę jis nė negalvoja, bent jau taip Benas sako savo naujajam pagalbininkui Kristianui. Anika kasdien važiuoja dviračiu pro Beno butą. Trijulė susipažįsta, susidraugauja, susikuria ilgesio ir fantazijų pasaulį. Tačiau abu vaikinai iš...
|
Krematoriumas turi būti gražus
Turiu vieną didelę silpnybę – mėgstu šalikėlius. Nors garbaus amžiaus vyriškiui nederėtų prisipažinti, bet sekmadienio vakare, žiūrėdamas „Panoramą“, tiesiog negalėjau atitraukti akių nuo Prezidentės šalikėlio. Į akciją „Darom“ ji atvyko ryšėdama tautiškų spalvų šalikėliu. Tokia miniatiūrinė Lietuvos vėliava ant krūtinės. Ją pasirišusi šalies vadovė valė Vilniaus pakalnes. Ak, mes su Jumis, mieli skaitytojai, gerai žinome, kad tai – Sizifo darbas.
Kadaise šeštadienio talkų tradiciją pradėjęs vienas Kremliaus svajotojas daugelio atmintyje išliko toks, koks buvo užfiksuotas talkos nuotraukoje, – nešantis rąstą. Įdomu, ar istoriją išsaugos patriotinį šalikėlį? Bet gal nereikės ir saugoti? Gal pamažu visi išmoksime simboliškai reikšti savo patriotizmą aprangos ir kitokiais aksesuarais? Kepuraitės, šalikėliai, pirštinės, sijonėliai, apatiniai, – viskas dryžuota, ryšku ir miela. Ar...
|
Apie lenkų kalbos privalumus
Filmo „Vanduo drambliams“ („Water for elephants“, JAV, 2011) sumanymas gali suvilioti sinefilą – Didžioji depresija ir cirkas apaugo kino legendomis ir sukelia daugybę kinematografinių asociacijų. Deja, turiu nuvilti. Nepaisant kelių tikrai įsimenančių, įtaigių, kaip visada meistriškai operatoriaus Rodrigo Prieto nufilmuotų kadrų, nieko originalaus, vertingo ar jaudinančio filme nėra. Tik gana ištęstas žaidimas klišėmis su neįtikėtinai lėkšta pabaiga.
Bet, ko gero, kitaip ir negalėjo būti. Filmas sukurtas pagal populiarų Saros Gruen romaną. Jis buvo parašytas JAV nacionaliniam romano rašymo mėnesiui. Tai toks konkursas, kai per mėnesį reikia parašyti 50 tūkstančių žodžių romaną. Dabar jis išverstas į 44 kalbas. Kad „Vanduo drambliams“ anksčiau ar vėliau bus ekranizuotas, manau, niekam nekilo abejonių.
Kuo turėtų patraukti filmas jausmų ir reginio iš kino laukiantį žiūrovą?...
|
Vengrų kino savaitė
Balandžio 29 d. Vengrijos ambasada kartu su Vilniaus tarptautiniu kino festivaliu „Kino pavasaris“ „Skalvijos“ kino centre pristatys vengrų kino savaitę. Jos programoje – septyni vaidybiniai filmai. Jie jau buvo rodyti anksčiau – „Kino pavasario“ ir Kino komedijų festivaliuose, bet šįkart įėjimas į visus seansus bus nemokamas.
Savaitę (balandžio 29 d. 19 val.) pradės Gergely Fonyó komedija „Pagaminta Vengrijoje“ („Made in Hungária“, 2009). Tai istorija apie jaunuolį Mikį, kuris 1963 m. su tėvais grįžta iš JAV į komunistinę Vengriją. Amerikietiškas jaunuolio akcentas bei ekscentriška apranga patraukia ne tik valdžios dėmesį, bet ir kelia įtarimą jaunuolio draugams. Kad susigrąžintų jų pasitikėjimą, jaunuolis imasi roko muzikos. Pats režisierius filmą vadina pusiau biografiniu,...
|
Kino susitikimų ciklas „Lietuviškas / tarybinis kinas: rekonstrukcija“
Balandžio 15 d. „Skalvijos“ kino centre prasidėjo kino susitikimų ciklas „Lietuviškas / tarybinis kinas: rekonstrukcija“.
Ciklą sudarys penki susitikimai, kuriuose vyks filmų peržiūros, vyks diskusijos su kviestiniais svečiais ir dalyviais. Projekto autorė Aleksandra Ignatovič – Europos humanitarinio universiteto vizualinių ir kultūros tyrimų magistrantė. Jos tikslas – apžvelgti Lietuvos kinematografijos gamybą dviem jos raidos etapais: laikotarpiu, kai šalis priklausė Sovietų Sąjungai, ir nepriklausomoje Lietuvoje. Vienas projekto tikslų – santykių tarp...
|
Dokumentiniai lietuvių filmai „Skalvijoje“
Du jauni lietuvių dokumentinio kino režisieriai Jūratė Samulionytė ir Tomas Bručas savo filmams rado įdomias socialines temas. Jų filmai „Šanxai Banzai“ ir „Čeburekų pardavėjai“ bus rodomi „Skalvijos“ kino centre balandžio 22 d. 17.30, 27 d. 19.50, 28 d. 17.30.
„Šanxai Banzai“ – tai ironiškas režisierės Jūratės Samulionytės pasakojimas apie paradoksalų unikalios daugiatautės kaimo bendruomenės egzistavimą Vilniaus centre. Filmas pasakoja apie Šnipiškių mikrorajono, dar vadinamo Šanchajumi, gyventojus. Bet „Šanchajų“ keičia prestižinis dangoraižių rajonas, o kokia ateitis laukia vietinių gyventojų, niekas nežino.
„Šį rajoną stebėjau penkerius metus. Jis mane be galo žavėjo unikalia medine...
|
|
Skaityti visus 
Rašyti
