Įvykiai: Skaityti visus Rašyti
Numerio straipsniai
Numerio rubrikos
Kristina Stančienė: Proporcingi deriniai
Paroda „Išparduotuvė“ galerijoje „Kairė–dešinė“
Remigijus Venckus: Miesto peizažai
Jevgenijaus Fridlino tapyba Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejuje
Rasa Vasinauskaitė: Prasidėjo Avinjono festivalis
Krėsle prie televizoriaus
Kora Ročkienė : Šaudantys jausmai
Vasaros filmų konvejeris
Kultūros ministras susirūpinęs dėl „Lietuvos kino“ turto išpardavimo
Loretos Juodkaitės spektakliai Stambule, Sankt Peterburge ir Avinjone
Kražiuose įpusėjo „Naujosios operos akcijos“ vasaros kursai
Romanas Polanskis rengiasi kurti naują filmą
Liepos 16–22
Marko Garry ir Vladimiro Tarasovo paroda „Vartų“ galerijoje

Dovilė Aleksandravičiūtė

Tęstinis tarpdisciplininis projektas „ARTscape“ po kelių mėnesių pertraukos pristato Airiją. Stebint ankstesnius projekto vizualiųjų menų dalyje parinktus menininkų duetus kartais būdavo sunku surasti giją ir principą, kuriuo remiantis jie buvo sudaryti, o šį kartą autorių darbų eksponavimas drauge atrodo racionalus ir sėkmingas. Jie papildo, pratęsia vienas kitą ir bendrauja tarpusavyje.

 

Įėjus į galeriją pirmiausia pasitinka Vladimiro Tarasovo darbai, o Marko Garry kūriniai paliekami pabaigai. Anotacija skelbia, kad „organiškos Marko Garry instaliacijos iš siūlų gijų dramatiškai pakeičia galerijos erdves ir žiūrovo santykį su erdve“, todėl jų link judama nusiteikus sulaukti deserto, vainikuosiančio parodą. Tačiau kalbant apie visus parodos kūrinius ir jų kuriamą dialogą tokia drama tarsi ir neužklumpa. Visi eksponuojami darbai idėjiškai tarsi jungiasi į vieną muzikinį kūrinį, visi drauge džiazuoja ir improvizuoja. Muzikinį toną lyg preliudą parodai užduoda Vladimiras Tarasovas su „Noktiurnu popieriui“ (1998) pirmoje salėje.

Ventiliatorių atgaivinti popieriaus lapai kaip tikri muzikantai judesiu sukelia garsą. Šiai instaliacijai labai tinkamas atrodo posakis „pats groja, pats šoka“. Nors tai vizualinis kūrinys, kuriame popieriaus lapas ir ventiliatoriai yra vaizdinis instaliacijos pagrindas, vis dėlto svarbiausiais dėmenimis tampa judesys ir, žinoma, garsas. Baltas popieriaus lapas, kaip erdvė begalinėms vaizdų galimybėms rastis, Vladimiro Tarasovo instaliacijoje transformuojasi į muzikos instrumentą, grojantį ritmingą noktiurną. Toks grynas garsas artėja prie muzikos kilmės klausimo – kada tam tikra garsų dermė jau suvokiama kaip muzika, o kada tai yra dar tik garsų mišinys?

Panašus klausimas, tik apie vaizdą, ataidi iš Marko Garry darbo „Prigimtis ir suvokimas“ (2010). Erdvėje ištempti spalvoti siūlai iš pirmo žvilgsnio primena akademinio piešimo mokymo priemonę, kai nuo vaizduojamo objekto vedamos perspektyvinės linijos, taip analizuojant vaizdą ir „teisingą“ jo vaizdavimą plokštumoje. Tik Marko Garry kūrinyje šiek tiek ironiškas ir hiperbolizuotas mėginimas analizuoti vaizdą padaro sudėtingu konstruktu, linijų raizgalyne, kur atsekti, kas ką pratęsia, kas su kuo jungiasi ir t.t., beveik neįmanoma ir netikslinga. Tai, ką mes matome kasdien net nesusimąstydami, ėmus analizuoti tampa painia, komplikuota sistema su daug dėmenų ir daugiau chaoso nei tvarkos. Šmėsteli klausimas, ar iš viso žmogus geriau suvokia aplinką racionaliai analizuodamas, ar pajusdamas, įsijausdamas?

Šios idėjos pratęsiamos kitame Marko Garry darbe „Verčiau šokčiau, nei kalbėčiau su tavimi“ („I’d rather dance with you than talk to you“, 2010). Šiame kūrinyje menininkas priverčia lankytoją šokti. Nubrėžus linijas, kuriomis juda žmo...


Laisvoji tribūna
Ekonominė sistema, kurioje gyvename, nėra tik sausų finansinių skaičių, atspindinčių individų, įmonių, šalies deklaruotas pajamas ir išlaidas, rezultatas, – ką mums perša „buhalterinių eilučių“ logika besivadovaujantys visuomenės nuomonės formuotojai. Ekonominė politika – tai vertybių išraiška skaičių kalba. Todėl Europoje ir pasaulyje apie tai, kas negerai dabartinei ekonominei sistemai ir kaip ją galima būtų pakeisti geresne, kalba ne vien bankų įdarbinti „finansų analitikai“ (ar galima būti vien tik finansų analitiku, tuo pačiu nesant visuomenės, valstybės ar net moralinių vertybių analitiku?), bet ir kunigai, rašytojai, muzikantai, sociologai. Į klausimą, kokioje ekonominėje sistemoje (ir kultūroje) gyvename, daugelis tikriausiai nesuabejoję atsakys – neteisingoje, pilnoje streso ir netikrumo. Tačiau tik nedaugelis suabejos, kad tai nėra gyvenimo duotybė: kapitalizmas toks, koks yra čia ir dabar, nėra mums iš anksto duotas kaip gyvenimas ir oras, tai mūsų vertybių – kultūros kūrinys. Ekonominė sistema – tik praktinių įrankių visuma, kuri vieniems padeda siekti geresnio gyvenimo, kitiems – ne.
Ankstesni 7MD numeriai
Žurnalas "KINAS"
Archyvas

2010-08-05


2010-07-30
Arkliaburnis: Sugrįžimas




2010-08-26 - 2010-09-15
Paroda: Adolis Jonas Krištopaitis – "Tapyti mintį"
2010-09-03 - 2010-09-30
Algio Griškevičiaus paroda „Ir nutylėjimai”
2010-09-09 - 2010-10-10
Lietuvių fotografijos paroda „Four Points. Eight Stops“ Insbruke (Austrija)
Populiaru
Projektą remia: