Visi minėti išeivių kūrybos pristatymai nėra tolygūs menine kūrinių kokybe, potekstėmis. Vienuose tegauname istoriškai svarbios informacijos, praplečiame akiratį ar galime įsigyti puošmeną interjerui. Kituose tenka maloniai nustebti, kad turime iki šiol Lietuvoje labai mažai žinomų tautiečių, kurie ne tik sugebėjo pasiekti stulbinančią šlovę pasaulyje, bet jų darbai yra įdomūs ir šiandien. Žinoma, kalbu apie Jono Rimšos (1903–1978) parodą „Tropikų šauksmas“.

Drąsiai galima teigti, kad daugelio mūsų žinios apie J. Rimšą iki šios parodos tebuvo „nulinės“ arba labai skurdžios. Tuo galima lengvai įsitikinti panaršius interneto tinklalapiuose. Čia sužinotume tik tiek, kad tapytojas, vadinamas „lietuviškuoju Gogenu nuo Svėdasų“ (J. Rimša kilęs nuo Svėdasų, Anykščių raj.), plačiai išgarsėjo Pietų Amerikoje. Dailininką, apžavėtą spalvingos Bolivijos kultūros, visą gyvenimą kamavo tėvynės ilgesys. Savo piešinius jis puošdavęs lietuvišku Vyčiu ir pasirašinėdavęs „Pintor lituano“ („lietuvis dailininkas“). Už nuopelnus Bolivijos kultūrai J. Rimša yra pelnęs svarių apdovanojimų, paskelbtas šios šalies garbės piliečiu, jo paveikslai laikomi nacionaliniu bolivų turtu.

Nors sovietmečiu apie J. Rimšą, kaip ir apie daugelį išeivijoje kūrusių lietuvių, žiniasklaida, dailės leidiniai atkakliai tylėjo, bet 1977 m. Lietuvos dailės muziejuje buvo surengta jo kūrybos paroda, o jau nepriklausomoje Lietuvoje tapytojo kūryba 1999 m. buvo demonstruojama „Vartų“ galerijoje. Su J. Rimša ryšius nuolat palaikė Valdas ir Alma Adamkai, įsigiję ne vieną tapytojo kūrinį, padėję jam surengti parodų JAV.

Parodoje eksponuojama įvairių laikotarpių J. Rimšos tapyba, akvarelės, piešiniai. Akivaizdu, kad savąjį braižą – spalvingą, sodrių spalvų ir monumentalių formų, ekspresionizmo, postimpresionizmo paveiktą stilistiką tapytojas atrado ne iš karto. Tarp ekspozicijos kūrinių – nemažai peizažų, portretų, kuriuose matyti realisti...