Abiem autoriams svarbi jausminė ir taktilinė sferos, abi kolekcijos įkvėptos buvimo kitoje šalyje. Luizas Martinsas rodo Lietuvoje sukurtus objektus iš medžio, kur atskleidžia savo santykį į mūsų aplinką ir žmones. O Karina Matiukienė – industrinio veltinio objektus, įkvėptus dykumos karščio Maroke ir vietoje sukurtą instaliaciją iš raudono siūlo – „Miestas“.

Kad ir kokie menininkai bemanytų esą skirtingi, jų kūriniai dera tarpusavyje, nes ir tie, ir tie veikia per lokalius spalvų plotus, per formų, linijų niuansus. Galiausiai abiejų darbai yra netiesiogiai kūniški. Pavyzdžiui, galingi Karinos veltinio ratilai atgaivina tvoskiančio karščio pulsavimą perkaitusiuose smilkiniuose, o iš raudono siūlo išvedžiotas miestas su jos gyventojais primena ilgą pasivaikščiojimą – subjektyvų miesto patyrimą, kai medžiai, namai, gatvės tarsi susiūnamos žingsnių dygsniais. Luizas Martinsas irgi pasakoja savo (kūno) patyrimą: kūrinyje „Pasaulis yra juodas“ atkuria nepatogumą būnant tamsesnės odos, nei Lietuvoje įprasta. Prie juodo ovalo kaip įkyrūs smalsūs žvilgsniai virvėmis pritaisyti kiti ovalai.

Luizas Martinsas jau dvidešimt metų itin produktyviai kuria įvairiomis technikomis (tapyba, grafika, piešiniai, skulptūriniai objektai), gerą penkmetį bendradarbiauja su „Artmark“ galerija Vienoje (Austrija). Daugiausia abstrakti formalistinė Martinso raiška visuomet paremta jausmine plotme, ir niekada nėra šalto konstrukcijos ar formos tyrimo pasekmė. Jis gali priversti medį „kaboti“ lyg moteriškos pėdkelnės, o šaltą metalą paversti švelniu pūku, tačiau visuomet daug svarbiau yra tos pakeistos materijos tvinksėjimas, primenantis žmogaus kūno vidinius judesius. Viena vertus, jo sukurtus objektus galima patirti grynai estetiškai, nes estetika čia yra labai svarbi. Kita vertus, menininkui rūpi pokalbis su kitu asmeniu, net jei jis abstraktus. Jo kūryboje neretai atsiranda primityviose kultūrose naudoti motyvai. Luizo Martinso kuriamus skulptūrinius objektus galime vadinti psichologinėmis formomis, kurios kalba apie būsenas erdvėje ar greta žmonių. Nesimetriškos, spontaniškos formos įtraukia į jautrius pokalbius su savo gelme, kur nėra nei konkrečių žodžių, nei daiktų.

Menininkas prisipažįsta, kad jį stipriai veikia Lietuvos mo...