| Įvykiai: | Skaityti visus Rašyti |
|
Numerio straipsniai
Numerio rubrikos
Eglė Mikalajūnaitė: Parodos šalia virtuvės ir užkalamų durų
Du netradiciniai šiuolaikinio meno projektai
Giedrė Kaukaitė: Mylimiausias mano Vytautai Viržoni – Mokytojau, Broli ir Bičiuli,
Goda Rupeikaitė: Naujas vasaros muzikos festivalis Vilniuje
Vilmantas Juškėnas: Jaunieji lėlininkai: viltys, problemos ir atradimai (1)
Į lėlių teatrą atėjo aktorių kursas
7MD rekomenduoja: Patariame aplankyti, pamatyti, išgirsti
![]() Luizo Martinso ir Karinos Matiukienės paroda Pamėnkalnio galerijoje Monika Krikštopaitytė
Vienoje erdvėje eksponuojama dviejų skirtingų ir savaip susisiejančių menininkų kūryba. Menininkas iš San Paulo (Brazilija) Luizas Martinsas savo parodos dalį vadina „Way“, šį pavadinimą aiškina kaip gyvenimo kelią, būdą patirti aplinką. Karinos Matiukienės dalis parodoje vadinasi „Trans-forma“, matyt, todėl, kad parodoje yra daug judėjimo, kitimo.
Abiem autoriams svarbi jausminė ir taktilinė sferos, abi kolekcijos įkvėptos buvimo kitoje šalyje. Luizas Martinsas rodo Lietuvoje sukurtus objektus iš medžio, kur atskleidžia savo santykį į mūsų aplinką ir žmones. O Karina Matiukienė – industrinio veltinio objektus, įkvėptus dykumos karščio Maroke ir vietoje sukurtą instaliaciją iš raudono siūlo – „Miestas“.
Kad ir kokie menininkai bemanytų esą skirtingi, jų kūriniai dera tarpusavyje, nes ir tie, ir tie veikia per lokalius spalvų plotus, per formų, linijų niuansus. Galiausiai abiejų darbai yra netiesiogiai kūniški. Pavyzdžiui, galingi Karinos veltinio ratilai atgaivina tvoskiančio karščio pulsavimą perkaitusiuose smilkiniuose, o iš raudono siūlo išvedžiotas miestas su jos gyventojais primena ilgą pasivaikščiojimą – subjektyvų miesto patyrimą, kai medžiai, namai, gatvės tarsi susiūnamos žingsnių dygsniais. Luizas Martinsas irgi pasakoja savo (kūno) patyrimą: kūrinyje „Pasaulis yra juodas“ atkuria nepatogumą būnant tamsesnės odos, nei Lietuvoje įprasta. Prie juodo ovalo kaip įkyrūs smalsūs žvilgsniai virvėmis pritaisyti kiti ovalai.
Luizas Martinsas jau dvidešimt metų itin produktyviai kuria įvairiomis technikomis (tapyba, grafika, piešiniai, skulptūriniai objektai), gerą penkmetį bendradarbiauja su „Artmark“ galerija Vienoje (Austrija). Daugiausia abstrakti formalistinė Martinso raiška visuomet paremta jausmine plotme, ir niekada nėra šalto konstrukcijos ar formos tyrimo pasekmė. Jis gali priversti medį „kaboti“ lyg moteriškos pėdkelnės, o šaltą metalą paversti švelniu pūku, tačiau visuomet daug svarbiau yra tos pakeistos materijos tvinksėjimas, primenantis žmogaus kūno vidinius judesius. Viena vertus, jo sukurtus objektus galima patirti grynai estetiškai, nes estetika čia yra labai svarbi. Kita vertus, menininkui rūpi pokalbis su kitu asmeniu, net jei jis abstraktus. Jo kūryboje neretai atsiranda primityviose kultūrose naudoti motyvai. Luizo Martinso kuriamus skulptūrinius objektus galime vadinti psichologinėmis formomis, kurios kalba apie būsenas erdvėje ar greta žmonių. Nesimetriškos, spontaniškos formos įtraukia į jautrius pokalbius su savo gelme, kur nėra nei konkrečių žodžių, nei daiktų.
Menininkas prisipažįsta, kad jį stipriai veikia Lietuvos mo... ![]() Laisvoji tribūna
Ekonominė sistema, kurioje gyvename, nėra tik sausų finansinių skaičių, atspindinčių individų, įmonių, šalies deklaruotas pajamas ir išlaidas, rezultatas, – ką mums perša „buhalterinių eilučių“ logika besivadovaujantys visuomenės nuomonės formuotojai. Ekonominė politika – tai vertybių išraiška skaičių kalba. Todėl Europoje ir pasaulyje apie tai, kas negerai dabartinei ekonominei sistemai ir kaip ją galima būtų pakeisti geresne, kalba ne vien bankų įdarbinti „finansų analitikai“ (ar galima būti vien tik finansų analitiku, tuo pačiu nesant visuomenės, valstybės ar net moralinių vertybių analitiku?), bet ir kunigai, rašytojai, muzikantai, sociologai.
Į klausimą, kokioje ekonominėje sistemoje (ir kultūroje) gyvename, daugelis tikriausiai nesuabejoję atsakys – neteisingoje, pilnoje streso ir netikrumo. Tačiau tik nedaugelis suabejos, kad tai nėra gyvenimo duotybė: kapitalizmas toks, koks yra čia ir dabar, nėra mums iš anksto duotas kaip gyvenimas ir oras, tai mūsų vertybių – kultūros kūrinys. Ekonominė sistema – tik praktinių įrankių visuma, kuri vieniems padeda siekti geresnio gyvenimo, kitiems – ne.
![]() Žurnalas "KINAS"
![]() ![]() 2010-08-26 - 2010-09-15
Paroda: Adolis Jonas Krištopaitis – "Tapyti mintį"
2010-09-03 - 2010-09-30
Algio Griškevičiaus paroda „Ir nutylėjimai”
2010-09-09 - 2010-10-10
Lietuvių fotografijos paroda „Four Points. Eight Stops“ Insbruke (Austrija)
![]() |
|||
|
|
|||
© "7 meno dienos". Visos teisės saugomos. Leidėjas UAB "7 meno dienos", Bernardinų g. 10, 0122 Vilnius. Tel. +370 52613039, +370 52617247, fax. 370 52611926 Sprendimas UAB "Fresh media" |
|||