| Įvykiai: | Skaityti visus Rašyti |
|
Numerio straipsniai
Numerio rubrikos
Živilė Ramoškaitė: Festivalio kulminacija ir finalas
Edgaras Montvidas, Grigorijus Sokolovas ir orkestras iš Pietų Korėjos
Algirdas Klova: Briuselio džiazo garsai Vilniaus festivalyje
Beata Leščinska : Chopinas įvairių interpretacijų šviesoje
XI lietuvių ir lenkų muzikologų konferencijai pasibaigus
Jolanta Marcišauskytė-Jurašienė: Manifestacija ir tikrovė
Menininkų grupės „Entrevue art“ paroda Šventosios Dvasios bažnyčios Dominikonų vienuolyne
7MD rekomenduoja: Patariame aplankyti, pamatyti, išgirsti
![]() Paroda „Moters laikas“ Nacionalinėje dailės galerijoje Agnė Narušytė
Sumaniusi parašyti knygą apie save, Simone de Beauvoir suprato, kad pirmiausia turi apibrėžti, kas yra moteris, tad parašė knygą „Antroji lytis“ (1949). Nuo tada praūžė ne viena feminizmo banga, prirašyta daugybė teorijų apie moterį ir jos istoriją, prikurta moters žiūrą realizuojančių meno kūrinių. Moters apibrėžimų, pasirodo, gali būti neįtikėtinai daug. Ir negalima pasakyti, kad klausimas būtų galutinai išspręstas ar kad būtų kiek nors lengviau save kaip nors apibrėžti, jei jau esi moteris.
Šita ilga įžanga atsirado mąstant, kaip rašyti apie Nacionalinėje dailės galerijoje neseniai atidarytą tarybinės skulptūros ir kino parodą „Moters laikas: skulptūra ir kinas“ (kuratorės Laima Kreivytė, Elona Lubytė, konsultantė Giedrė Jankevičiūtė). Mat paroda - teorinė, iš NDG fondų atrinktos skulptūros būriuojasi aplink temas: „Didvyrės ir herojės“, „Socialiniai kūnai“, „Privačios erdvės“, „Moteris-puošmena“ ir „Dekonstruota“. Kuratorių tekstai padeda pastebėti moters vaizdavimo stereotipus ir nukrypimus nuo jų, o visa tai dar kitu kampu pasuka lietuviškų dokumentinių kino filmų ištraukos (atrinko Živilė Pipinytė). Apėjus parodą lieka jausmas, kad tai gerai išskleista tarybinių laikų požiūrių į moterį visuma su visais prieštaravimais ir nelogiškumais. Nes juk tarybinė moteris, kaip ir viskas anuo metu, buvo sukonstruota, kaip teisingai sako kuratorės, kad atitiktų vienintelio įmanomo ideologinio peizažo visumą. Ir jei mėginčiau aprašyti, ką pamačiau parodoje, išeitų Laimos Kreivytės teksto reprodukcija. To, žinoma, negalima leisti, todėl ir prisiminiau de Beauvoir, tą vieną pirmųjų fundamentalių mėginimų apibrėžti - sukonstruoti - moterį. Nes stovint šalia įvairiausiomis pozomis sustingusių moterų skulptūrų, ėmė kirbėti išdavikiškas klausimas: o kodėl reikia konstruoti ir apibrėžti? Ir todėl šis tekstas yra daugiau mėginimas suprasti, ką mums duoda moters konstravimas, kuris galiausiai virsta dekonstravimu, paliekant pačius parodos eksponatus šiek tiek paraštėse - taip, kaip jie ir stovi galerijos pakraštinėse erdvėse. Pagaliau juk ir pati tema, ir tai, kaip atrinkti, sudėlioti darbai, aiškiai rodo, kad paroda yra ne tiek apie meną, kiek apie gyvenimą.
Taigi garsioji Simone de Beauvoir frazė skelbia: „Moterimi ne gimstama, o tampama.“ Nors parodos kuratorės kalbėjo apie „moters laiką“, kaip jį apibrėžė Julia Kristeva (linijinis - vyro, cikliškas - moters ir dar yra monumentalusis, skirtas amžinybei), man ši sąvoka labiau susijusi su de Beauvoir žodžiu „tampama“. Laikas, kurio prireikia susivokti, kad „moteris“ yra kažkokia forma, į kurią turi įlieti (ar įsprausti) save. Laikas, kurį praleidi tą dary... ![]() Laisvoji tribūna
Ekonominė sistema, kurioje gyvename, nėra tik sausų finansinių skaičių, atspindinčių individų, įmonių, šalies deklaruotas pajamas ir išlaidas, rezultatas, – ką mums perša „buhalterinių eilučių“ logika besivadovaujantys visuomenės nuomonės formuotojai. Ekonominė politika – tai vertybių išraiška skaičių kalba. Todėl Europoje ir pasaulyje apie tai, kas negerai dabartinei ekonominei sistemai ir kaip ją galima būtų pakeisti geresne, kalba ne vien bankų įdarbinti „finansų analitikai“ (ar galima būti vien tik finansų analitiku, tuo pačiu nesant visuomenės, valstybės ar net moralinių vertybių analitiku?), bet ir kunigai, rašytojai, muzikantai, sociologai.
Į klausimą, kokioje ekonominėje sistemoje (ir kultūroje) gyvename, daugelis tikriausiai nesuabejoję atsakys – neteisingoje, pilnoje streso ir netikrumo. Tačiau tik nedaugelis suabejos, kad tai nėra gyvenimo duotybė: kapitalizmas toks, koks yra čia ir dabar, nėra mums iš anksto duotas kaip gyvenimas ir oras, tai mūsų vertybių – kultūros kūrinys. Ekonominė sistema – tik praktinių įrankių visuma, kuri vieniems padeda siekti geresnio gyvenimo, kitiems – ne.
![]() Žurnalas "KINAS"
![]() ![]() 2010-08-26 - 2010-09-15
Paroda: Adolis Jonas Krištopaitis – "Tapyti mintį"
2010-09-03 - 2010-09-30
Algio Griškevičiaus paroda „Ir nutylėjimai”
2010-09-09 - 2010-10-10
Lietuvių fotografijos paroda „Four Points. Eight Stops“ Insbruke (Austrija)
![]() |
|||
|
|
|||
© "7 meno dienos". Visos teisės saugomos. Leidėjas UAB "7 meno dienos", Bernardinų g. 10, 0122 Vilnius. Tel. +370 52613039, +370 52617247, fax. 370 52611926 Sprendimas UAB "Fresh media" |
|||