Įvykiai: Skaityti visus Rašyti
Numerio straipsniai
Numerio rubrikos
Danutė Gambickaitė: Istorijos pagal tris kūrinius
Audriaus Puipos (1960–1997) paroda „Nuo vaikų dailės mokyklos iki Lietuvos dailės klasiko“ VDA Dizaino ir inovacijų centre „Titanikas“
Monika Krikštopaitytė: Pakeliui nuvargusi
Paroda „Metų skulptūra ’09“ Šv. Jono gatvės galerijoje
Aldona Eleonora Radvilaitė: „Sugrįžimai“ tęsiasi
Nikita Michalkovas apie naują filmą
Krėsle prie televizoriaus
Ciklas „Jane Campion kino poezija“ „Skalvijos“ kino centre
Anonsas
Kronika
Anonsas
Premjera
Povilo Ričardo Vaitiekūno „Tapyba. Piešiniai“ Nacionalinėje dailės galerijoje

Milda Žvirblytė

Vakarų dailės istorijoje galima prisiminti ne vieną tapytoją, kuris eksploatuodamas savo laiku nepopuliarią tapymo formą ir analizės kryptį buvo įdomus ir progresyvus, jo kūrybos nepavadinsi konservatyvia.


Pavyzdžiui, Giorgio Morandi, tapęs klasikinius natiurmortus tuo metu, kai Italijos dailėje vyko stiprus metafizinės tapybos ir neorealizmo protrūkis. Lietuvoje tokio tapytojo pavyzdys – Povilas Ričardas Vaitiekūnas. Nacionalinėje dailės galerijoje veikianti jo kūrinių paroda, apimanti tapybos darbus, piešinius, sukurtus nuo XX a. 6-ojo dešimtmečio pabaigos iki 2009 m., byloja, kad P.R. Vaitiekūno kūryba yra stabilus, mažai besikeičiantis reiškinys. Tai patvirtina ir paties tapytojo žodžiai, kad pokyčiai kūryboje yra nežymūs, labiau pastebimi metodo požiūriu (dažų tepimo ant drobės, kūrinio paviršiaus formavimo ir pan.). Tačiau autoriaus požiūris tokio poslinkio atžvilgiu yra skeptiškas, nes metodas nepaaiškina meno kūrinio. Tad kuo įdomi ir aktuali P.R. Vaitiekūno kūryba, žvelgiant į ją iš šios dienos perspektyvos? Ką dar galime įžvelgti jo kūryboje nepaisant tokių akivaizdžių dalykų kaip tapybos amato valdymas, aukščiausio lygio profesionalumas?

 

Parodoje eksponuojami kūriniai byloja, kad kūrėjo žvilgsnis yra konkretaus laiko ar epochos dalis. Būtent paroda ir yra menininko pozicijos, jo požiūrio į savo kūrybą, jo epochos manifestacija, todėl neatsitiktinai ekspoziciją papildo dokumentiniai elementai, atspindintys biografinius tapytojo faktus. Tai horizontali plokštuma su dailininko pieštais jo bičiulių portretais bei ekranas, kuriame demonstruojamas Vaitiekūno pokalbio su parodos kuratore (šio straipsnio autore) įrašas.

 

Nors P.R. Vaitiekūno kūrybą tiktų vadinti ekspresionistine dėl įtemptų spalvų santykių, išraiškingo potėpio, piešinio specifikos storai tepamuose dažų sluoksniuose, iš esmės tapytojas yra realistas. Jis remiasi tikrove, gamta – tai svarbiausi impulsai kūrybai, o fantazija, kaip prasimanymas, mene yra melas. Neatsitiktinai Vaitiekūnas vadina save XIX a. tapytoju, o jo mylimi dailininkai yra barbizoniečiai C. Corrot, T. Rousseau, J.-F. Millet.

 

Kartą P. Cezanne’as, pažvelgęs į C. Monet paveikslus, pasakė: „Monet – tik akis, tačiau kokia akis!“ P.R. Vaitiekūno kūrinių atžvilgiu ši citata – neatsitiktinė. Jo tapyba išsiskiria iš kitų lietuvių modernistinės tapybos kūrėjų paveikslų itin jautriais spalvų santykiais, būdingais tik jam vienam. Spalvų santykius tapytojui diktuoja gamta, tikrovė.

 

Paveiksluose matome Kauno priemiesčių kraštova...


Laisvoji tribūna
Ekonominė sistema, kurioje gyvename, nėra tik sausų finansinių skaičių, atspindinčių individų, įmonių, šalies deklaruotas pajamas ir išlaidas, rezultatas, – ką mums perša „buhalterinių eilučių“ logika besivadovaujantys visuomenės nuomonės formuotojai. Ekonominė politika – tai vertybių išraiška skaičių kalba. Todėl Europoje ir pasaulyje apie tai, kas negerai dabartinei ekonominei sistemai ir kaip ją galima būtų pakeisti geresne, kalba ne vien bankų įdarbinti „finansų analitikai“ (ar galima būti vien tik finansų analitiku, tuo pačiu nesant visuomenės, valstybės ar net moralinių vertybių analitiku?), bet ir kunigai, rašytojai, muzikantai, sociologai. Į klausimą, kokioje ekonominėje sistemoje (ir kultūroje) gyvename, daugelis tikriausiai nesuabejoję atsakys – neteisingoje, pilnoje streso ir netikrumo. Tačiau tik nedaugelis suabejos, kad tai nėra gyvenimo duotybė: kapitalizmas toks, koks yra čia ir dabar, nėra mums iš anksto duotas kaip gyvenimas ir oras, tai mūsų vertybių – kultūros kūrinys. Ekonominė sistema – tik praktinių įrankių visuma, kuri vieniems padeda siekti geresnio gyvenimo, kitiems – ne.
Ankstesni 7MD numeriai
Žurnalas "KINAS"
Archyvas

2010-08-05


2010-07-30
Arkliaburnis: Sugrįžimas




2010-08-26 - 2010-09-15
Paroda: Adolis Jonas Krištopaitis – "Tapyti mintį"
2010-09-03 - 2010-09-30
Algio Griškevičiaus paroda „Ir nutylėjimai”
2010-09-09 - 2010-10-10
Lietuvių fotografijos paroda „Four Points. Eight Stops“ Insbruke (Austrija)
Populiaru
Projektą remia: